Sarkocistozės infekcijos intensyvumas laukinių ančių populiacijose Lietuvoje 2015-2022 m.
Ką savo krūtinėlėse atneša į Lietuvą migruojantys vandens paukščiai?
VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto, Miško mokslų katedros mokslininkių, dr. Jolantos Stankevičiūtės ir dr. Rasos Vaitkevičiūtės pristatomas kartu su medžiotojų bendruomene ir visuomene nuo 2015 m. vykdomas laukinių ančių Sarkocistozės infekcijos plitimo monitoringas, visoje Lietuvos teritorijoje. Mokslininkės stebi ir tiria laukinių ančių apsikrėtimą sarkocistomis, skirtingose Lietuvos teritorijos vietose nuo 2015 metų, o nuo 2017 m. į tyrimus aktyviai įtraukė Lietuvos medžiotojų bendruomenę.
Sumedžiotos antys turi būti pašalintos! Kodėl?
Kas tai per liga?
Sarkocistozė yra nemirtina, dažniausiai besimptomė infekcinė liga, kurią sukelia įvairių rūšių parazitiniai pirmuonys – Sarcocystis spp. Ši liga nustatoma žinduoliams (žmogui pavojingos dvi sarkocistų rūšys), paukščiams ir ropliams. Iki šiol Europoje vykdomi paukščių ligos monitoringai Italijoje, Portugalijoje, D. Britanijoje, Danijoje ir kt. Sarkocistozės paplitimas gyvūnų populiacijose Lietuvoje pradėtas tyrinėti 1981 metais.
Ligos simptomai paukščiams ir jos eiga
Šis susirgimas turi reikšmės paukščių migracijai. Nusilpę paukščiai krinta, žūsta. Ligos eigoje pažeidžiama paukščių nervų sistema, jiems tampa sunku kvėpuoti, randamos kraujosrūvos plaučiuose, dėl to atsiranda silpnumas, mažakraujystė, gali pasireikšti traukuliai iki sparnų paralyžiaus.
Užsikrėtę paukščiai tampa lengvu grobiu plėšrūnams! Plėšrūnai yra galutiniai sarkocistozės ciklo šeimininkai, t.y. jų organizme parazitai subręsta lytiškai, su išmatomis pasišalina bei užteršia aplinką ir taip tęsia gyvavimo ciklą iš naujo.
Kodėl šie tyrimai aktualūs?
Medžiotojai, ar visuomenė žinodami ir atpažindami šį susirgimą gali mažinti jo mąstą, nutraukdami sarkosporidijų gyvavimo ciklą. Apsaugoti gamtą, savo auginamus ūkinius gyvūnus ir paukščius, save bei šviesti visuomenę.
Šia liga serga dauguma gyvūnų, taip pat šernai ir elniniai žvėrys, todėl medžiotojai privalo būti išmokę atpažinti šią ligą. Nors sarkocistos matomos plika akimi tik vandens paukščiuose („balti ryžiai“), tačiau ES jau plinta ir elniniuose gyvūnuose matomų sarkocistų. Elniniuose žvėryse Lietuvoje dar neaptikta. Jei medžiotojai, tokių pastebėtų, prašome palikti pažeistos vietos gabalėlį ir pranešti mokslininkėms.
Tyrimo tikslas – nustatyti vandens paukščių apsikrėtimo procentą ir jo kitimo tendencijas metų ir ilgalaikėje perspektyvoje.
Duomenys tyrimui renkami kiekvieno paukščių medžioklės sezono metu. Medžiotojai sumedžioją paukštį, atvėrę krūtinėlę patikrina kiekvieną antį. Nustačius ar nenustačius apsikrėtimo, pažymi sumedžiojimo vietos koordinates ir laiką, nustato paukščio lytį ir amžių nufotografuoja ir siunčia mokslininkėms.
Kaip atpažinti Sarkocistozę?
Šis paukščių susirgimas išoriškai nėra matomas. Tik nupešus sumedžioto paukščio krūtinę bei pašalinus nuo jos odą, raumenų paviršiuje dažnai net plika akimi galima pamatyti pailgos arba ovalios vamzdelio formos, balzganos spalvos cistas, dar vadinamas ryžiais (ang. Rice breast disease).
Rezultatai
Tyrimais nustatyta:
2015 m. Marijampolės r. iš 21 anties – 3 buvo apsikrėtę (14 %)
2017 m. per medžioklės sezoną – ištirtos 355 antys, sergančių 9 %
2018 m. viso buvo ištirtos 396 antys. Sirgo 8 %.
2019 m. ištirtos 177 didžiosios antys nustatytas 8,1 proc. užsikrėtimo lygis.
2020 m. gauti net 53 pranešimai iš skirtingų Lietuvos vietovių, tame tarpe 2 iš Lenkijos (Seinų apylinkių). Ištirta 471 antis. Sirgo 7,7 %, dažniau sirgo patelės.
2021 m. – iki 11 mėn. ištirtos 235 antys. Rasta sergančių 10,6 %.
Sergančių patinų ir patelių santykis 1: 1,7.
2022 m. – Ištirta 399 laukinių ančių. Iš jų 389 buvo didžiosios antys. Rasta sergančių 8,5 %. Sergančių patinų ir patelių santykis 1,3:1
Sarkocistozės paplitimas 2020–2021 m.
Išvados
Ištyrus 2114 vandens paukščius – 82 proc. tiriamųjų buvo didžiosios anties individai (Anas platyrhynchos L.).
Užsikrėtimo skaičius kasmet didėja. 7,7-10,6 proc. ribose.
Sarkocistų invazyvumas sergančiuose ančių individuose varijuoja nuo žemo (70 proc.) iki labai aukšto (6,3 proc.) lygio.
Pastebėta, jog sarkosistozės susirgimai nuo spalio mėn. nustatomi beveik 3 kartus intensyviau, tikėtina, jog tai migruojančios antys.
Skelbimas
LABAI PRAŠOME, GERB. MEDŽIOTOJŲ, PRISIDĖTI PRIE SARKOCISTOZĖS TYRIMŲ!
Jau septintus metus VDU Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkės, kartu su medžiotojų bendruomene iš visos Lietuvos, vykdo ančių užsikrėtimo sarkocistoze monitoringą ir kviečia medžiotojus prisidėti.
NUOŠIRDŽIAI DĖKOJAME MEDŽIOTOJAMS, KURIE SIUNČIA DUOMENIS IR TOKIU BŪDU PRISIDEDA PRIE VISUOMENĖS ŠVIETIMO. BE JŪSŲ GERANORIŠKUMO TYRIMAS BŪTŲ NEĮMANOMAS
Sumedžiojus antį reikia patikrinti prapjovus odą ties krūtine, iki pilvaplėvės kaip parodyta nuotraukose, ir pažiūrėti, ar nėra ryžio dydžio baltų sarkocistų kapsulių.
Tyrimui reikalinga informacija:
1. bendras sumedžiotų ančių skaičius pagal rūšį ir lytį;
2. užsikrėtusių ančių skaičius ir rūšis;
3. tiksli sumedžiojimo vieta ar koordinatės;
4. data;
5. visų užsikrėtusių individų nuotraukos.
!!! Jei sumedžioję nenustatėte sarkocistozės, duomenis apie sumedžiotas sveikas antis, taip pat reikia atsiųsti !!!
Nustačius užsikrėtimą, antis reikia utilizuoti gyvūninių atliekų duobėje. Jokiu būdu negalima duoti šunims ar neapdairiai numesti ten, kur galėtų pasiekti laukiniai gyvūnai, ypač plėšrūnai. Duomenis prašome siųsti dr. Rasai Vaitkevičiūtei po kiekvienos ančių medžioklės visą sezoną el. paštu r.vaitkeviciute@gmail.com, tel. +37067095056 arba feisbuku Rasa Vaitkevičiūtė NUOŠIRDUS AČIŪ, KAD PADEDATE MOKSLUI !!!
Patogu ir greita! Prenumeruokite arba pirkite žurnalą internetu!
