Suomijos žemės ūkio ir miškininkystės ministerija šiandien, 2025 m. spalio 10 d., paskelbė palankios apsaugos būklės orientacinę vertę, nustatančią minimalią vilkų populiaciją šalyje – 273 vilkai. Suomijos medžiotojų sąjunga mano, kad šis skaičius yra pernelyg didelis. Švedijoje palankios apsaugos būklės orientacinė vertė nustatyta 170 vilkų. Šaltinis čia
– Visiškai nepagrįsta, kad Suomijos orientacinė vertė yra daugiau kaip 100 vilkų, tai yra 60 procentų didesnė nei Švedijoje, – nepasitenkinimą išreiškė Suomijos medžiotojų sąjungos pirmininkas Petteri Lampinen.
Švedijos orientacinė vertė buvo parengta moksliškai ir nepriklausomai įvertinta 2024 m. balandį paskelbtoje ataskaitoje. Jos skaičiavimas atitinka Europos Sąjungos gairėse nustatytus orientacinių verčių apskaičiavimo principus.
Norint užtikrinti Švedijos vilkų populiacijos genetinį gyvybingumą, pakanka, kad į šalį kas trejus metus patektų bent vienas vilkas. Tuo tarpu Suomijoje iš Rusijos kasmet ateina dešimtys vilkų, ką rodo, pavyzdžiui, vilkų, pašalintų iš šiaurės elnių auginimo teritorijos, kilmė. Manoma, kad beveik visi jie yra kilę iš Rusijos, nes jų DNR anksčiau Suomijoje nebuvo aptikta.
– Keista, kad Suomijoje priimant tokį svarbų sprendimą žemės ūkio ir miškininkystės ministerija remiasi tik vienos institucijos – Gamtos išteklių centro (LUKE) – duomenimis, kurie nėra viešai prieinami ir nepriklausomai įvertinti, – kritikuoja pirmininkas Lampinen.
Suomijoje vilkų skaičius smarkiai išaugo nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. Viena iš priežasčių gali būti ta, kad Rusijos pusėje medžioklė nebėra tokia, kaip anksčiau. Todėl vilkai gali laisviau daugintis ir judėti, pažymi emeritas profesorius Ilpo Kojola.
Istoriškai žinoma, kad ir Antrojo pasaulinio karo metu vilkų populiacija Rusijoje smarkiai padidėjo. Suomijos pusėje jiems netrūksta maisto, ypač šiaurės elnių pavidalu, o tai skatina vilkų dauginimąsi palei rytinę sieną. Didėjant populiacijai, padaugėjo ir nuostolių už šiaurės elnių auginimo teritorijų ribų, ypač avių ūkiuose.
– Vilkas yra gana greitai besidauginantis gyvūnas, kurio populiacija sparčiai plečiasi, jei jos nereguliuoji. Suomijos pusėje stambiesiems plėšrūnams laukia tarsi „gausiai serviruotas stalas“, – sako tarptautiniu mastu žinomas stambiųjų plėšrūnų tyrėjas Ilpo Kojola.
Ilpo Kojola yra plačiai pripažintas mokslinių publikacijų autorius ir tarptautiniu mastu gerbiamas stambiųjų plėšrūnų tyrėjas. Šiuo metu jis dirba kviestiniu ekspertu Gamtos išteklių centre LUKE, kuriame dirbo iki išėjimo į pensiją 2024 m.
Ar teks atverti piniginę? Ar medžiotojams teks mokėti kompensacijas už gyvūnų daromą žalą miškui?
Vilkų skaičius ir daroma žala pasiekė rekordinius mastus
Iš Rusijos atėję vilkai labiausiai paveikia šiaurės elnių auginimo teritorijas, o dėl padarytos žalos vilkų pasiskirstymo centras pasislinko toliau į šiaurę.
– Remiantis kompensacijomis už padarytą žalą, išimties tvarka leistinų sumedžioti vilkų skaičius šiaurės elnių regionuose 2022–2023 m. pakilo iki maždaug 50 per metus, kai anksčiau siekė tik 10–20, – aiškina Kojola.
– Apie 80 procentų pastaraisiais metais pagal specialius leidimus sumedžiotų vilkų pagal DNR yra kilę iš Rusijos.
Į Suomiją atėjusių vilkų skaičius ypač padidėjo teritorijoje, kuri tęsiasi nuo Suomusalmi iki šiaurės per Kuusamo, Sallą ir Savukoskį.
– Panašu, kad šie metai taps rekordiniai pagal vilkų daromą žalą, – prognozuoja tyrėjas.
Tai yra reikšmingas augimas, palyginti su ankstesniais metais.
Rusijos pusėje anksčiau už nužudytą vilką buvo mokama premija. Dabar vilko sumedžiojimas kompensuojamas briedžio medžioklės leidimu – leidimą gauti galima tik tuomet, jei medžiotojas iš pradžių sumedžiojo vilką.
Ieško teritorijų Suomijoje
Paprastai sieną kerta jauni vilkai. Dauguma jų būna 1–2 metų amžiaus, nes tuo metu jie ieško savo teritorijos.
Kasmet į šiaurės elnių regioną, pasak Kojolos, atkeliauja ir keli tolimesni klajūnai. Dauguma jų yra patinai, tačiau iš artimesnių teritorijų ateina ir patelių.
Be šių klajūnų, Suomijoje laikinai lankosi ir jauniklius auginančios vilkų šeimos, kurių teritorijos driekiasi abipus sienos. Daugiausia vilkų ateina iš rytų, tačiau ir Skandinavijos populiacijos yra įpratusios migruoti.
– Įdomu, kad pastaraisiais metais daugiau vilkų atkeliauja ir iš Švedijos bei Norvegijos, – sako Kojola.
– Ypač reikšminga tai, kad iš Norvegijos Kirkeneso srities šiemet per sieną atkeliavo daugiau vilkų nei per pastaruosius 19 metų. Norvegų mokslininkai mano, kad tai gali būti susiję su karu, nes Rusijos vilkai dabar plinta ir į Norvegijos teritoriją.
Vilkų gaujos pagrindas – ne dominavimas, o šeiminiški ryšiai
Dar daugiau istorijų, patarimų ir įdomybių iš medžioklės pasaulio! Prasideda 2026 metų prenumerata!
