Tekstas: Andrejis Belickis
Nueiti ir tiesiog sumedžioti stirniną, nesimėgaujant visu medžioklės procesu, reiškia praleisti medžioklės jaudulį, atsisakyti iššūkio ir net, netinkamai patiną įvertinus, padaryti žalą medžioklės ploto stirnų populiacijai. Taigi, kad patirtumėte visą stirninų medžioklės skonį, reikia nuovokos, žinių ir patirties. Stirninų medžioklė Vakarų Europoje yra dalis tikslingos šių gyvūnų populiacijos priežiūros.
Ramybė medžioklės plotuose yra viena pagrindinių sąlygų, kurias reikėtų sudaryti, kad būtų galima tvariai ir sėkmingai medžioti.
Kad medžioklė gyvūnams nesukeltų per didelio streso ir netrikdytų jų natūralioje aplinkoje, reikia žinių apie gyvūnų biologiją, ypač apie stirnų elgesį ir jutimo organus. Stirnų uoslė, klausa ir rega labai gerai išsivysčiusios, dėl to ne visuomet lengva pasirinkti medžioklės poziciją, o ypač esant nepastoviam vėjui – stirna, pajutusi medžiotoją, iš miško tankmės tikrai neišlįs.
Stirną galima sumedžioti tykant, sėlinant, viliojant ir keliant triukšmą. Kartais ją galima sumedžioti per medžioklę su varovais, vis dėlto medžioklė keliant triukšmą daug mažiau trikdo mišką ir gyvūnus.
Stirnų medžioklė ir įranga
Medžioklė tykant
Medžioklė tykant reiškia būtent tai – sėdėti bokštelyje ar lipynėje ir laukti, kada šūvio atstumu pasirodys medžiotinas gyvūnas. Tai yra viena populiariausių stirnų medžioklės rūšių, mažiausiai trikdanti gyvūnus. Tokioje situacijoje medžiotojas gali stebėti, kas vyksta jo matymo lauke, taip pat tai yra puiki galimybė stebėti ir įvertinti gyvūnų elgesį bei kasdienį gyvenimą. Tokiu būdu ne tik Lietuvoje, bet ir kituose kraštuose stirnos medžiojamos dažniausiai.
Medžiojant stirnas iš bokštelio nereikia būti itin sumaniam medžiotojui, bet reikia įsidėmėti keletą dalykų. Bokštelis ar lipynė turi būti patogūs. Galima sėdėti ant siauros lentelės tarp dviejų medžio šakų, bet tada būtų sunku kalbėti apie visavertį mėgavimąsi medžioklės procesu. Bet kuriuo atveju, kalbant apie savo slėptuvės įsirengimą, ar tai būtų lenta tarp medžio šakų, ar kopėčios, ar bokštelis, svarbiausia – saugumas. Kuo patogiau ir saugiau sėdėsite, tuo ilgiau galėsite mėgautis medžioklės procesu.
Medžioklė sėlinant
Tai labai įdomi ir sudėtinga medžioklės rūšis, reikalaujanti daug medžiotojo kantrybės, akylumo ir žinių. Sėkmė medžioklėje sėlinant garantuota, jeigu medžiotojui nepastebėtam pavyksta prieiti kuo arčiau, kad taikliai iššautų. Dažnai girdėta sakant, neva karabinu sumedžioti stirną iš 200 metrų nėra joks menas. Pirma, turi mokėti gerai šauti, kad iš tokio nuotolio pataikytum į taikinį, antra, niekas nedraudžia medžiotojui su karabinu priartėti prie stirnos net iki 30 metrų.
Medžioklėje sėlinant svarbiausia pasirinkti paros laiką, kada didžiausia tikimybė sutikti stirną. Geras metas tokiu būdu medžioti stirnas yra ryto valandos. Pastebėta, kad nuo septynių iki devynių ryto medžioklė sėkmingiausia. Galima bandyti medžioti ir po pietų, kai stirnos mielai ganosi.
Medžioklėje sėlinant svarbiausia stebėti, sustoti ir žvalgytis, o ne visą laiką vaikščioti nudurtomis akimis. Taip pat svarbi vėjo ir oro masių judėjimo kryptys. Jeigu prie gyvūno artėjama pavėjui, retai kada galima tikėtis sėkmės. Geriausias rezultatas – sėlinant prie gyvūno prieš vėją.
Svarbiausia stebėti, neskubinti proceso ir medžiojamąjį gyvūną įvertinti. Svarbu šūviui pasirengti, įsitikinti, kad atstumas ne per didelis, taip pat ar tarp medžiotojo ir gyvūno nėra kokių kliūčių. Žinoma, šauti reikia tik į aiškiai matomą taikinį, įsitikinus, kad už gyvūno nėra namo, kelio ar automobilio.
Prie pievoje besiganančio stirnino pavėjui prieiti gana lengva. Pirma, prie gyvūno reikia artintis tada, kai jis ėda nulenkęs galvą, ir sustingti, kai jis galvą pakelia. Net jeigu stirna pastebi ką nors įtartina, ji ne visada supras, kas tai yra. Vis dėlto ji tai gali patikrinti – klastingai nuleisti galvą ir iškart vėl pakelti, kad įsitikintų, ar aplinkui nėra įtartinų judesių.
Jei aplinka atvira, prie stirnos galima priartėti tūpčiom ar ropom, arba sėlinti lėtai ir atsargiai, kad ji nesuprastų, jog juda žmogus. Taigi geriau eiti šiek tiek šonu, kad stirnos akiratyje nepasirodytų šviesių plyšių tarp medžiotojo kojų. Tokiu būdu prie stirnos galima prisėlinti per trisdešimt metrų. Jeigu gyvūnas smalsus ir nesuprato, kas vyksta, jis net gali bandyti prie medžiotojo prieiti, kad patikrintų, koks tai žvėris. Atsižvelgtina į faktą, kad patyręs, gyvenimo užgrūdintas stirninas nieko panašaus nedarys.
Jeigu aplinkui yra kokia kliūtis, pavyzdžiui, krūmas ar medis, geriau juo prisidengti. Žinoma, tokioje medžioklėje itin pravers žiūronai ar tolimatis, kad geriau įvertintumėte situaciją.
Medžioklė sėlinant neabejotinai suteikia daug daugiau emocijų, adrenalino ir malonumo, ypač tada, kai pavyksta apdumti akis gyvūnui, kurio juslės daug labiau išvystytos nei žmogaus, o pieva ir miškas yra namai.
Medžioklė viliojant
Ši medžioklės rūšis skirta stirninų medžioklės specialistams, turintiems žinių apie šių gyvūnų elgesį. Reikia ir muzikinės klausos, kad sugebėtumėte pamėgdžioti įvairius stirnų skleidžiamus balsų tonus.
Medžioklė viliojant bus sėkminga per stirnų rują – liepos viduryje, rugpjūčio viduryje ir pabaigoje. Geriausių rezultatų pasiekiama po liepos 20 dienos, nes vidurvasary oras būna šiltas ir saulėtas, o būtent tokiomis sąlygomis ši medžioklės rūšis yra sėkmingiausia. Per lietų ir vėjingą orą geriau likti namuose. Jau liepos pradžioje stirninas žymisi teritoriją, naudodamas įvairius krūmus.
Pravers specialiai šiai medžioklės rūšiai skirtos vilbynės, gaminamos iš medienos, kaulo ir plastmasės. Turint įgūdžių ir žinių galima ir pačiam pasigaminti tokį instrumentą.
Užėmus savo medžioklės vietą – medžioklės bokštelį, slėptuvę pievoje ar panašiai – geriau palaukti bent pusvalandį ir trumpam pasižvalgyti, prieš imantis vilbynės. Tarp cyptelėjimų reikėtų daryti 10–15 minučių pauzes, nes per intensyvus cypimas vyresniems gyvūnams sukels tik įtarimų. Viena serija yra apie 3–4 cyptelėjimai, tarp kurių daroma 10 sekundžių pauzė. Formulė, kaip mėgdžioti patelės cypimą ir prisivilioti patiną, galėtų būti tokia: cyptelėjimas į dešinę, 10 sekundžių pauzė, cyptelėjimas į kairę, 10 sekundžių pauzė, cyptelėjimas į dešinę. Cyptelėjimas turi būti trumpas, jokiu būdu negalima mėgdžioti kokio plėšraus paukščio balso. Jei darysite tai pernelyg primygtinai ar netinkamai, toje vietoje galite sutrikdyti rują.
Tokiai medžioklei reikia gerai pasirengti. Į cyptelėjimą patinas atsiliepia staigiai, tarsi iš niekur nieko – jį juk širdies dama šaukia. Dėl to medžiotojas turi būti pasirengęs po cyptelėjimo ir šauti. Patinas gali ateiti labai arti, todėl nebus laiko kuistis ir ilgai ruoštis. Vis dėlto įsidėmėkite, kad pirmojo pastebėto patino sumedžioti nereikėtų. Svarbu nuspręsti, ar vertingiau nebūtų pataupyti rujai stipresnį stirniną su gerais ragais, o sumedžioti prastesnį.
Ar medžioti stirną su jaunikliu?
Stirnų medžioklėje kaip trofėjus medžiotojui įdomus gali būti tik patinas. Kai kam atrodys negarbinga, pavyzdžiui, rugpjūtį ar rugsėjį šauti į stirniuką, kur dar patelę su jaunikliu. Didžiausia stirnų medžioklės problema – per intensyvi jų medžioklė, suardant sveiką stirnų lyties ir amžiaus struktūrą.
Populiacijoje normalu, jeigu vienam patinui tenka viena ar daugiausia dvi patelės – tada įmanoma užtikrinti maksimalų gyvūnų prieaugį. Lyg ir logiška taupyti pateles, norint, kad populiacija atsinaujintų, bet išmedžiojus visus patinus ar likus jų per mažai, patelių skaičius nebeturi prasmės, nes tiesiog nebebus jas apvaisinančių patinų.
Medžiojant pateles reikia būti labai atidžiam ir nesumaišyti bergždžios stirnos su tokia, kuri prarado stirniuką ar kuriai per praeitų metų rują nepasitaikė stirnino. Sena ir ligota stirna bus kaulėta, jos kailis balsvas, besikeičiantis vėlai – net birželio pabaigoje. Tokios stirnos kaip patyrę patinai yra labai atsargios, todėl retai sutinkamos. Tokius individus galima medžioti be sąžinės priekaištų.
Stebint savo medžioklės plotų stirnas ir jas medžiojant svarbiausia nesujaukti populiacijos lyties ir amžiaus struktūros, kad ji galėtų atsinaujinti. Paklausinėjus įvairių medžioklės specialistų, visi kaip vienas atsako, kad proporcingai medžiotini ir patinai, ir patelės, tačiau kokiu būdu tai daryti, kad iš medžioklės būtų gauta maksimali nauda, yra pačių medžiotojų sąžinės reikalas.