Kovo pradžia. Dienos gerokai pailgėjo, bet naktys be sniego ir mėnulio, tad toliau nosies nematai – tinkamas metas išbandyti šiuolaikines technologijas, leidžiančias įžiūrėti tai, ko anksčiau žmogus nepastebėdavo. Su medžiotoju Martynu ir jo kolega Emiliu apie devintą vakaro ėjome stebėti medžioklės apylinkės, paskaičiuoti šernų. Būrelio plotuose konstatuotas afrikinis kiaulių maras, todėl esminis klausimas – ar įmanoma sutikti kokią grupelę šernų?
Iš pradžių supratome, kad stirnų labai daug. Matėme tai stebėdami aplinką naująja Pulsar Helion HP50. Šis užsiėmimas dar smagesnis dėl to, kad vienam žiūrint į termokamerą, viską mato ir kiti medžiotojai. Kaip taip? Prie ankstesnio Pulsar modelio laidu buvo galima prijungti ekranėlį, kuris viską įrašo, o dabar be laidų raizgalynės Wi-Fi ryšiu viską galima stebėti išmaniajame telefone. Tereikia įsirašyti programą Stream Vision ir savo telefone matai ne tik gyvą vaizdą, nors ir kiek atsiliekantį, bet gali ir fotografuoti, įrašyti vaizdą ir reguliuoti termokameros nustatymus.
Šį kartą viską kiek sunkino faktas, kad prieš vykdama į mišką blogai įkišau įrenginio krovimo laidą. Tam skirtas lizdas nėra labai sėkmingas sprendimas, todėl šį kartą įrenginį teko krauti ir automobilyje. Įdomu, kad termokamerą kraunant ir intensyviai naudojant jos baterijos likutis ne didėja, o lieka toks pats. Vos atjungus gali kilti problema – įrenginys išsijungs. Užtat vėliau pastebėjau, kad tinkamai įkrautu įrenginiu galima praktiškai naudotis visą vakarą – bent 4–5 valandas be būtinybės vėl kišti laidą. Tai privalumas, lyginant su prietaisais, kuriems naudojamos tik vienkartinės baterijos. Pakartotinai įkraunamų baterijų komplektas – labai patogus ir pigesnis sprendimas.
Termokamera leidžia stebėti tikriausią gamtos teatrą.
Matome lapę, kuri pabėga palei stirną, stirną, genančią lapę šalin, ilgai stebime, regis, mangutą, kol suprantame, kad tai barsukas. Reikia priprasti, kad suprastum, ką ekrane matai. Barsuką atpažinome iš jo tipiškos eisenos. Taip pat termokamera labai sunku nustatyti atstumą iki objekto, todėl reikėtų naudoti joje esančią tolimačio sistemą. Tą vakarą laukuose netrūko kiškių, kai kurie dūmė jau ir poromis. Taip pat labai gerai matėsi pūkuoti stirniukų ragai. Matėme vieną šerniuką, einantį tolyn lauku. Pavyko pamatyti ir būrelį šernų – jie knisosi maždaug už 250 metrų nuo mūsų. Termokamera tokia galinga, kad gyvūnus tamsoje gali stebėti net per kelis šimtus metrų.
Martynas ir Emilis pripažįsta, kad įrankio puiki raiška, gyvūnus galima stebėti iš labai toli. Manau, stebėjimo režimu 2,5 karto didinimas optimalus. Norint geriau suprasti, koks tolumoje objektas, galima nustatyti ir didesnį. Belaidė sistema per vakarą porą kartų pastrigo, bet greitai supratome, kaip su ja elgtis. Telefonas pakibo – ekrane matėme tik sustingusį vaizdą. Perkrovėme visas sistemas ir vėl viskas gerai, nors tai truko porą minučių.
Antras bandymas
Po poros dienų Pulsar naujienos važiavome išbandyti kituose medžioklės plotuose. Norėjome suprasti, kiek elnių yra medžioklės apylinkėje, ir nustatyti smulkiųjų plėšrūnų judėjimo įpročius.
Vakaro pradžioje stirnų netrūko. Ir kiškiai iš pradžių vertė pasukti galvą, bet greitai išmokome juos atskirti nuo kitų smulkiųjų gyvūnų. Kiškis slėpėsi prisiplojęs prie žemės, prispaudęs ausis, tad mūsų akiai reikėjo priprasti prie tokio silueto. Tas vakaras turbūt buvo užburtas, nes telefonas vis atsijungdavo nuo įrenginio ir programa kartais pakibdavo. Tai iš tiesų erzina. Taip pat kilo mintis išbandyti įrenginį su planšetiniu kompiuteriu – didesniame ekrane būtų patogiau žiūrėti.
Kolega nurodė, kad senesnių modelių reguliavimo mygtukai kiek patogesni, o dabartiniame reikia nuolat ieškoti tinkamo mygtuko, kartais pasitaiko suspaudyti nereikalingų funkcijų. Vis dėlto tai įpročio klausimas, o šios termokameros vaizdo kokybė pranoksta viską, ką teko matyti iki tol, todėl keletą minusų galima pakęsti. Laimė, tą vakarą pavyko pastebėti gana daug elnių. Patinai ragų dar nenumetę, o jų kontūrai gana gerai įžiūrimi ir termokameroje.
Trofėjaus tinkamai įvertinti vis dėlto nepavyktų, bet galima suprasti, kas elniui ant galvos. Prieš akis išvydome tai, ką matėme per termokamerą – per lauką bėgo maždaug 15 elnių kaimenė. Priešais – stirnos, ir atrodo, kad lauke knibždėte knibžda gyvūnų.
Išvados
Tai puikus įrenginys, kuriuo galima įvertinti medžiojamųjų gyvūnų populiacijas apylinkėje. Jeigu ne sezonas ar baigėsi leidimai, galima „medžioti“ bent termokamera – stebėti, įsirašyti vaizdą ir fotografuoti. Raiška puiki, iš tolo matosi net lapė. Stebėsenos galimybes puikiai pagerina belaidis ryšys, nes teritoriją apeinantiems kolegoms nebereikia kovoti dėl teisės laikyti įrenginį ir viską matyti. Dar vienas didelis pliusas – vaizdo įrašymas. Tarp kitko, vaikštant po apylinkę su šiuo įrenginiu ir stebint gyvūnus įspūdžių bus tiek daug, kad net Holivudo veiksmo filmas atrodys nuobodus, palyginti su motinos gamtos spektakliu. Be to, Helion galima puikiai įžiūrėti kokį nelegalų svečią, sugalvojusį prisidengus tamsa ką nors nušauti. Vaizdingai tariant, su šia termokamera pakelsite tamsos šydą ir pažvelgsite po juo.
Pliusai
– idealus medžioklės apylinkei stebėti
– galimybė stebėti nuotoliniu būdu
– vaizdo įrašymas ir fotografavimas telefonu
– leidžia identifikuoti gyvūnus – pagal dydį, amžių, lytį
– padeda tamsoje rasti sumedžiotą gyvūną
Minusai
– reikia išmokti ekrane atskirti gyvūnus, sunku nustatyti atstumą
– kiek nestabiliai veikia belaidis ryšys
– norėtųsi patogesnio mygtukų išdėstymo ir krovimo lizdo
– kaina virš 4000 eurų
