Nors afrikinis kiaulių maras (AKM) Lietuvoje plinta jau vienuoliktus metus, medžiotojų bendruomenėje iki šiol nėra vieningos nuomonės dėl šios ligos ir kovos su ja priemonių. Dalis medžiotojų vis dar yra įsitikinę, kad afrikinį kiaulių marą barsto iš lėktuvų, kad jį atveža konkuruojantys kiaulių augintojai arba kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) tyčia užkrečia kiaules, norėdama gauti Europos Sąjungos paramos pinigus.
Tačiau realybėje liga vis dar egzistuoja, ji labai neigiamai veikia kiaulininkystės sektorių šalyje, o medžiotojai vis dar įpareigoti palaikyti kuo mažesnę šernų populiaciją tam, kad būtų nutraukti AKM plitimo keliai.
Vis dėlto, paaiškėjo, kad dar yra medžiotojų kolektyvų, kuriuose šernų medžioklė sąmoningai ribojama. Žurnalo redakcija gavo laišką iš medžiotojo, kuris kelia klausimą, kaip vertinti medžioklės klubo vadovybės sprendimus?
Šėrimo ribojimai AAD naudai, mirties lizdai ir medžiotojų migracija. Pokalbiai apie medžioklę #79
Skaitytojo klausimas
Laba diena, gerbiama Kataryna. Turiu klausimą, galbūt aktualų ne vienam medžiotojui. Medžioju jau 25 metus, esu medžiotojų klubo narys. Klubo vadovybė bando riboti šernų sumedžiojimo kiekį, nors jų tankumas yra akivaizdžiai per didelis. Pernai mūsų klube buvo nustatyti du afrikinio kiaulių maro atvejai, šiemet maras fiksuojamas jau kaimyniniuose klubuose. Ar tokie klubo vadovybės veiksmai yra teisingi ir teisėti?
Su pagarba – medžiotojas Almantas.
VMVT paaiškinimas
Tokie klubo vadovybės veiksmai tikrai kelia klausimų. Nors formaliai šernų medžioklė nėra privaloma ir už jos nevykdymą klubui nėra numatyta tiesioginių sankcijų, vis dėlto toks sprendimas sunkiai pateisinamas tiek biologiniu, tiek teisės aktų pagrindu.
Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės numato, kad šernai yra viena iš nedaugelio rūšių, kurių medžioklė nėra ribojama limitais, o jų medžiojimo sezonas tęsiasi visus metus. Be to, leidžiama naudoti ir tokias priemones, kurios kitų kanopinių medžioklėje yra draudžiamos – pavyzdžiui, naktinius taikiklius ar prožektorius, pritvirtintus prie šautuvo. Visi šie sprendimai priimti siekiant efektyviai mažinti šernų populiaciją ir valdyti afrikinio kiaulių maro (AKM) grėsmę.
Prisiminkime, kad 2017–2019 m. už kiekvieną sumedžiotą šerno patelę medžiotojai gaudavo pinigines išmokas, kurios siekdavo iki 300 eurų. Tai aiškiai parodė, kokią svarbą šiai problemai spręsti teikia valstybė.
Dėl klubo vadovybės veiksmų – teisiškai įrodyti, kad klubas sąmoningai riboja šernų medžioklę ar nesiima priemonių prieš AKM, yra labai sudėtinga. Tačiau, jei klubas neatsižvelgia į faktinius AKM plitimo duomenis ir šernų populiacijos tankį, tai gali būti laikoma neatsakingu elgesiu, prieštaraujančiu medžioklės tikslams – reguliuoti laukinių gyvūnų populiaciją ir mažinti žemės ūkiui pavojų keliančius veiksnius.
Ką daryti?
Rekomenduojame kreiptis į klubo visuotinio susirinkimo darbotvarkę formuojančius narius ir siūlyti peržiūrėti šernų medžioklės tvarką klube. Taip pat galima kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ar Aplinkos apsaugos departamentą dėl konsultacijos ir situacijos vertinimo.
Daugiau informacijos apie AKM kontrolės priemones skaitykite teisės akte Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymas Dėl afrikinio kiaulių maro valdymo.
Kaip ir kokiose situacijose reikia naudoti skirtingus termovizoriaus spalvų režimus?
Prenumeruokite čia!
