Visų tipų taikiklio priedėliai iki šiol man buvo kažkas svetimo. Todėl šį kartą iš Pulsar gavusi išbandyti šiluminį priedėlį Pulsar Krypton 2 FXG 50 tai darydama jaučiausi kaip tikra medžioklės naujokė.
Komplektavimas
Iš pradžių, žinoma, klausimų buvo daugiau nei atsakymų. Ar savo svoriu jis nesugadins taikiklio? Su kokiu tinkleliu reikės taikytis – optinio taikiklio ar priedėlio? Ar uždėjus priedėlį prietaisą reikės kiekvieną kartą iš naujo prišaudyti? Sužinojau, kad toks šiluminis priedėlis geriau tiks taikikliams su nedideliu arba vidutiniu minimaliu vaizdo didinimu. Priešingu atveju, jei minimalus didinimas bus per didelis, bus matoma tik dalis priedėlio ekrano.
Kadangi šiuo metu medžioklėje naudoju Pulsar Thermion taikiklį, šį kartą nusprendėme priedėlį montuoti ant mano kolegos Namejaus naujojo karabino Sako S20 su Vector Optics taikikliu. Vėliau planavome vykti į stirninų medžioklę, o kai sutems, galbūt nusižiūrėti kokį nors knyslių.
Visų pirma, parduotuvėje reikia išsirinkti tinkamo dydžio adapterio žiedą, kuriuo priedėlis bus tvirtinamas prie taikiklio. Norint tai padaryti su apkaba, reikia išmatuoti bendrą taikiklio priekinio lęšio ir korpuso skersmenį. Šiuo atveju taikiklio lęšio skersmuo yra 50 mm, o bendras – 57,3 mm. Taigi tinka PSP-50B žiedas, kurį reikia įsigyti atskirai. Su juo komplekte yra įvairių dydžių plastikinių priedėlių, kuriais galima jau visiškai tiksliai adapterį pritaikyti prie taikiklio. Džiugu, kad Krypton priedėlis iš esmės yra „du viename“ – ir taikiklis, ir žiūronas. Galima įsigyti atskirą monoklį, kurį būtų galima pritvirtinti ant priedėlio ir naudoti kaip rankinį termovizorių.
Prišaudymas
Su pačiu priedėliu, adapteriu ir monokliu po pažastimi vykstame į Rygos šaudymo centrą. Nors priedėlio kiekvieną kartą nuėmus ir uždėjus nereikia iš naujo prišaudyti, pirmą kartą jį reikia sureguliuoti su taikiklio tinkleliu. Kaip žada gamintojas, tai vienkartinis veiksmas. Kadangi neįsivaizduoju, nuo ko pradėti, atsiverčiu vartotojo vadovą. Pirmiausia į adapterį reikia įklijuoti atitinkamo dydžio tarpinę, tada adapterį reikia uždėti ir pritvirtinti prie taikiklio priekinio lęšio. Galiausiai prie adapterio reikia prisukti patį priedėlį. Juokauju, kad vartotojo vadovą skaitai tik tada, kai viskas jau negrįžtamai sulaužyta, o jei rimtai, tikrai svarbu šiame procese laikytis gamintojo nurodymų, nes prietaisas turi būti nustatytas ant taikiklio teisingoje padėtyje, o varžtai turi būti priveržti atitinkama jėga.
Priedėlis neturi savo taikymosi tinklelio, t. y. taikomasi naudojant optinio taikiklio tinklelį. Tačiau priedėlis turi ekrano centrą, kurį reikia suderinti su taikiklio tinkleliu. Žvelgiant į taikiklį tampa aišku, kad taikiklio keturių kartų didinimas vis dar šiek tiek per didelis, kad būtų galima matyti visą priedėlio ekraną, nors tai nėra didelė problema – taikinį įmanoma matyti.
Ir čia prasidėjo linksmybės… Prietaiso nustatymuose yra funkcija, dėl kurios ekraną galima stumdyti aukštyn, žemyn arba dešinėn, kairėn. Daug negalvoję ekraną pastūmėme taip, kaip iš akies atrodė geriau. Pirmas šūvis šimto metrų atstumu – pylimo smėlis sudulka gerokai virš taikinio. Gal klaida? Antras šūvis – vėl smėlis išlaksto į orą toje pačioje vietoje. Kaip taip? Paskambinome Viesturui, kuris paaiškino, kad mes toli gražu ne taip supratome ekrano pastūmimo funkcijos prasmę. Taip nutinka, kai instrukcijos neperskaitomos iki galo… Pasirodo, ekraną galima pradėti stumti tik tada, kai iššautas pirmas šūvis ir reikia šiek tiek pakoreguoti. Tada, pastūmus ekraną reikiama kryptimi, tiksliai sureguliuojamas ir optinis priedėlio centras – ekranas sustingsta ir paspaudus mygtukus pataikymo taškas užtempiamas ant optinio taikiklio tinklelio centro. Viskas paprasta, jei nedaroma kvailysčių ir skaitomos instrukcijos!
Kadangi priedėlis yra tolimiausiame optinio taikiklio gale, labai patogu tai, kad prietaisas komplektuojamas su nuotolinio valdymo pulteliu, kuris per Bluetooth sujungiamas su priedėliu. Tada nereikia ištiesti rankos, kad pasiektum valdymo mygtukus ant prietaiso, nes viską galima padaryti nuotolinio valdymo pulteliu.
Medžioklėje
Prietaisas turi gana didelę išorinę bateriją, kuri kraunasi ilgai, bet ir veikti gali labai ilgai. Tai didelis pliusas medžiojant ilgais vasaros vakarais, kai kartais bokštelyje norisi sėdėti iki ryto. Gamintojas žada 11 valandų, ir tikrai galėtų taip būti. Ilgą laiką naudojant Telos monoklius reikia priprasti prie kitokio mygtukų ir nustatymų išdėstymo, tačiau jau visiškai netrukus jais galima naudotis intuityviai. Jis turi 640×480 pikselių jutiklį (vaizdo taško dydis – 12 mikronų), kuris užtikrina užtektinai gerą vaizdą, vidutiniais atstumais be problemų galima visiškai lengvai atpažinti gyvūną. Lauke stebint keletą rudauodegių, buvo sunku atskirti, kuri iš jų – lapiukas, o kuri – suaugusi lapė. Norint dideliu atstumu suprasti, ar lauke stovi elnias, ar stirna, tam, žinoma, labiau tiktų didelis jutiklis, tačiau tada jis prietaisą gerokai pabrangintų. Be to, vargu, ar tamsoje dažnai reikės paleisti šūvį į labai toli stovintį knyslių, lapę ar usūrinį šunį, tad galima teigti – vaizdo kokybė yra visiškai pakankama.
Kol dar šviesu, priedėlį galima naudoti kaip monoklį. Jį reikia atsukti nuo taikiklio ir prie jo pritvirtinti monoklį. Tai galima padaryti labai greitai ir lengvai. Šiek tiek sudėtingiau primontuoti priedėlį atgal ant taikiklio, bet tai tik praktikos reikalas. Tai geriau daryti pačioje pradžioje, kol dar nors kiek šviesu. Prie monoklio galima prikabinti dirželį ir pasikabinti jį ant kaklo. Tiesa, norėtųsi, kad tvirtinimo kabliukas būtų iš kitokios medžiagos, nes judant jis kai kada kelia nereikalingą triukšmą. Pats prietaisas gana patogus rankose, ne per sunkus, bet į mažą kišenę jo neįsidėsi. Smagu, kad priekinis objektyvas turi patogų atverčiamą dangtelį, kuris netabaluoja ir netrukdo.
Ko tikrai trūko, tai tolimačio. Esant medžioklėje svečiuose ar naujoje medžioklės vietoje lengviau suklysti vertinant atstumą akimi. Dar sudėtingiau tai pasidaro tamsoje. Dėl šios priežasties atrodo, kad priedėlį patogiausia būtų naudoti medžiojant vietose, kur bokštelis jau pastatytas saugaus šūvio atstumu.
Šį kartą medžioklėje su priedėliu iššauti nepavyko, bet naudojant jį kaip monoklį dar prieblandoje pavyko įžiūrėti stirniną ir sėkmingai jį sumedžioti. Žiūrint plika akimi aukštuose javuose stirninas gali likti ir nepastebėtas. Užtat čia puikiai praverčia šiluminis prietaisas. Pastebėjus gyvūną šiluminiu vaizdu galima imtis įprastų žiūronų ir jį nuodugniau ištyrinėti. Kai kuriais atvejais tai praverčia ir ieškant sumedžioto gyvūno, jei jis krito lauke ar, pavyzdžiui, į griovį. Kitą dieną pavyko nufilmuoti barsuką, kuris už trijų metrų nuo bokšto buvo pradėjęs savo švarinimosi ritualus. Atstumas nedidelis, bet nebuvo jokių problemų sureguliuoti židinį taip, kad būtų galima įžiūrėti net mažo gyvūnėlio kailio tekstūrą.
Pakartotinis patikrinimas šaudykloje
Tik po medžioklės sužinojau, kaip padaryti, kad taikiklyje būtų matoma priedėlio ekrano apačia. Konkrečiai kalbant – vienu metu reikia paspausti ir palaikyti abu rodyklių mygtukus. Tada ekranas tarytum pasistumia į priekį ir žiūrėti dar patogiau. Šaunu, kaskart sužinai ką nors nauja! Pačioje bandymo pabaigoje dar grįžome į šaudyklą, šį kartą centre Mārkulīči, kad patikrintume, kas atsitiks, jei priedėlis bus nuimtas ir vėl uždėtas. Ar tikrai pataikymo vieta iš esmės nepasikeis? Pritvirtinus priedėlį ant ginklo svarbu patikrinti, ar priedėlio ekrano centre esantis žalias kryžiukas sutampa su taikiklio tinkleliu, t. y. ar jis nėra pasikreipęs, ir kartkartėmis reikia jį sekti. Vienas bandomasis šūvis ir tas pats pataiko į šiltą taikinio pagalvėlę – viskas gerai.
Išvados
Nors šis priedėlis nėra iš pigiausių, jį įsigijęs medžiotojas vienu metu gauna tiek monoklį, tiek priedėlį, kurį gali uždėti ant taikiklio. Jei reikia abiejų iš karto, bet nėra pakankamai pinigų nusipirkti du atskirus prietaisus, šis galėtų būti sprendimas. Prieš perkant vis dėlto vertėtų patikrinti, ar taikiklio laikikliai yra suderinami su šiuo priedėliu. Bandymo pabaigoje įdomumo dėlei norėjau pabandyti jį permontuoti ant savo German Precision Optics taikiklio, kurio lęšio skersmuo mažesnis ir mažesnis pradinis didinimas. Vis dėlto pritaikius atitinkamą adapterio tarpinę paaiškėjo, kad priedėlis spaudžia vamzdį, nes taikiklio laikikliai yra tiesiog per žemai. Medžiojant prietaisą labiausiai patiko naudoti būtent kaip monoklį, nes tuomet jį galima naudoti daug dažniau, nereikia kaskart pakelti ginklo aplinkai apžiūrėti.
Pulsar Krypton 2 XG50 – šernų puolimas?
Medžiotojui Vaidui Skuodui atminti ąžuolų giraitė ir iškilminga medžioklė
!PRENUMERUOKITE žurnalą Medžioklė 2025 metams!
!PRENUMERUOKITE žurnalą Medžioklė 2025 metams!
