Patirtis

Siūloma švelninti medžioklės plotams taikomus minimalaus dydžio reikalavimus0


Medžioklės įstatymo pataisų iniciatorius Kestutis Mažeika
Medžioklės įstatymo pataisų iniciatorius Kestutis Mažeika
Nuotrauka: Kataryna Šterna

Įgyvendinant krašto apsaugos, susisiekimo, energetikos ir kitus valstybei svarbius projektus, medžioklės plotai neretai sumažėja. Atsižvelgiant į tai, siūloma sušvelninti šiems plotams taikomą minimalaus dydžio reikalavimą. Tokias Medžioklės įstatymo pataisas įregistravo Seimo Demokratų frakcijos narys Kęstutis Mažeika.

Jeigu medžioklės plotų vienetas sumažėja dėl Vyriausybės ar Seimo sprendimų, siūloma netaikyti dabar galiojančio reikalavimo, kad jo plotas turi būti ne mažesnis kaip 1000 ha. Pasak iniciatoriaus, tai leistų medžiotojų klubams ir būreliams tęsti veiklą ir išvengti nepagrįstų ribojimų.

Siūlomų pataisų esmė – aiškiai įtvirtinti išimtį tais atvejais, kai medžioklės plotų vienetas sumažėja ne dėl naudotojų valios, o dėl Vyriausybės ar Seimo sprendimų. Keičiant Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, numatoma, kad bendras reikalavimas medžioklės plotų vienetui apimti ne mažiau kaip 1000 ha vientisų plotų būtų taikomas su papildoma išlyga. Kaip nurodoma projekte, „medžioklės plotų vienetas turi apimti ne mažiau kaip 1000 ha vientisų medžioklės plotų, išskyrus atvejus, kai mažesni medžioklės plotų vienetai sudaromi Aplinkos ministerijos siūlymu mokslo ir mokymo tikslams, Žemės ūkio ministerijos siūlymu žuvininkystės tvenkinių teritorijose, arba kai dėl Vyriausybės ar Seimo priimtų sprendimų, iki mažiau nei 1000 ha sumažėja esamas medžioklės ploto vienetas.“ Taip pat projekte detalizuojami medžioklės plotų vientisumo kriterijai ir ribų nustatymo principai. Numatyta, kad įstatymo pakeitimai įsigaliotų 2026 m. liepos 1 d., o įgyvendinamieji teisės aktai turėtų būti priimti iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Kaip teigiama aiškinamajame rašte, įgyvendinant strateginius projektus neturėtų kilti papildomų neigiamų pasekmių, susijusių su medžioklės organizavimo trikdžiais, galimu medžiojamųjų gyvūnų gausos disbalansu ar žemės savininkų interesų apsunkinimu. Pataisos sudarytų sąlygas tęsti ūkinę veiklą toje medžioklės plotų vieneto dalyje, kur medžioklė galima ir neprieštarauja valstybinės svarbos projektų įgyvendinimui.

K. Mažeika pažymi, kad paimant žemę visuomenės poreikiams, pertvarkant ar formuojant naujus sklypus, istoriškai susiformavę medžioklės plotų vienetai gali sumažėti iki mažesnio nei 1000 ha dydžio, nors iki tol atitiko įstatymo nustatytą minimumą. Dabartinis teisinis reguliavimas nenumato aiškios išimties atvejams, kai plotų sumažėjimas nėra savanoriškas, o nulemtas valstybės sprendimų. Dėl to praktikoje kyla skirtingos teisės normų interpretacijos, atsiranda rizika panaikinti medžioklės plotų vienetus, nors jų naudotojai nėra padarę pažeidimų, taip pat kyla ginčų tarp institucijų ir naudotojų.

Siūlomas reguliavimas, anot iniciatoriaus, pašalintų esamą neapibrėžtumą, sumažintų ginčų skaičių ir administracinę naštą. Tokiu būdu būtų suderinti viešieji ir aplinkosauginiai interesai bei išvengta neproporcingų pasekmių medžioklės plotų naudotojams.

Šiuo metu galiojantis įstatymas numato, kad medžioklės plotų vienetas turi būti ne mažesnis kaip 1000 ha, išskyrus atvejus, kai mažesni plotai formuojami Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų siūlymu mokslo, mokymo ar žuvininkystės tvenkinių teritorijose tikslais. Jei Seimas pritartų siūlomoms pataisoms, išimčių sąrašas būtų papildytas atvejais, kai medžioklės plotas sumažėja dėl Vyriausybės ar Seimo sprendimų. Numatyta, kad pakeitimai galėtų įsigalioti 2026 m. liepos 1 d.

Kelias į monarchiją, medžioklė prie gyvenviečių, apklausos rezultatai. Pokalbiai apie medžioklę #84

Išėjo naujausias žurnalo Medžioklė numeris, kurį galima įsigyti prenumeruoti.lt

Susiję straipsniai

Skaitykite plačiau ir prenumeruokite žurnalą Medžioklė!

LA.lv