Atrodo visiškai taip pat… Tokia buvo pirmoji mintis, atėjusi į galvą, kai vieną šalia kito padėtus apžiūrinėjau terminius monoklius Pulsar Telos XP50 ir Telos XG50. Telos XP50 versiją išbandžiau žiemą, o XG50 pasirodė kaip kažkas visiškai naujo.
Sportinis automobilis prieš džipą
Dar sėdėdama Ieskaties.lv parduotuvėje paklausinėjau kolegos Viesturo apie abiejų prietaisų skirtumus. Be tolimačio, kurio XG50 modelis neturi, išoriškai jis atrodo tiksliai taip pat, kaip XP50. Teisybės dėlei, reikia paminėti, kad jį galima įsigyti tiek su, tiek be tolimačio. Abiejų komplektacijų kainų skirtumas – apie tris šimtus eurų. Vis dėlto šį kartą bandžiau prietaisą be tolimačio, todėl jis iš karto yra kitokios formos, monoklis daug geriau gula delne. Čia tenka apsispręsti, kas pačiam atrodo svarbiau – be tolimačio prietaisas yra lengvesnis, patogesnis, bet trūksta galimybės išmatuoti atstumą, o tai tamsoje itin svarbu. Aš asmeniškai tolimatį turiu įmontuotą optiniame taikiklyje, todėl didelės bėdos nėra.
Kaip paaiškėjo, naujasis XG50 nuo jau išbandyto XP50 skiriasi terminio jutiklio pikselių dydžiu ir NETD rodikliu. Pats jutiklis yra vienodas abiejuose įrenginiuose – 640×480, tačiau XG50 vieno pikselio dydis yra 12, o XP50 – net 17 mikronų. Kuo didesnis pikselis, tuo daugiau šilumos jis geba užfiksuoti, bet tuo pačiu mažesnis ir pradinis vaizdo didinimas. Kita vertus, dėl mažesnio pikselio galima labiau padidinti vaizdą, bet jis prasčiau fiksuoja šilumą dideliais atstumais ir prastomis oro sąlygomis. Ką tai reiškia medžiotojui? Lyginti šiuos du monoklius – lyg lyginti visureigį su sportiniu automobiliu. Iš esmės nė vienas iš prietaisų nėra itin geresnis ar prastesnis, greičiau reikėtų kalbėti apie vartotojo reikalavimus, skonį ir sąlygas, kokiomis prietaisą planuojama naudoti. Gera žinia apie XG50 modelį – jis maždaug 500 eurų pigesnis.
Iš šaudyklos į mišką
Gegužė mums – tylusis mėnuo, kai miškas virsta dideliu žaliu vaikų darželiu. Šiek tiek linksma miško kameroje stebėti stirnas, kurios vieną dieną į druskos laižyklą ateina su maža ruda dėmele ant šono, po kelių dienų ruda dėmė, kur nusišėrė žiemos kailis, jau būna gerokai išsiplėtusi ir driekiasi per visą nugarą. Tas rudos spalvos kontrastas sodriai žaliame gamtos fone toks fantastiškas, nes liudija, kad vasara jau visai čia pat. Dar prieš atidarant stirninų sezoną birželį pats metas išsiblizginti ginklus, nuvažiuoti į šaudyklą, atšviežinti šaudymo įgūdžius. Taip ir padarom! Dieną lėkštelių treniruotės Lietuvoje, Pasvalio šaudykloje, o vakare su kolega Nameju važiuojame pasižiūrėti, ką gali Telos XG50. Su vietiniais medžiotojais sutarta, kad galėsime pavažinėti miško keliukais šaudyklos apylinkėse, nors, kaip mums žada, ko nors daugiau nei stirnų tikriausiai nepamatysime.
Pačioje pradžioje platūs laukai tikrai tušti, o saulė dar aukštai. Dar važiuojant asfaltu, netoliese esančiame miško pakraštyje blyksteli baltas taškelis, sustojame pasižiūrėti, ir tai pasirodo besąs stirninas mažais pūkuotais rageliais, kurie monoklyje šviečia kaip lemputės. Toliau, įsukus į žvyrkelį, kairėje pusėje staiga ant kojų pašoka stirna ir mauna šalin, bet vis tiek spėju ją nufilmuoti.
Pripratus prie Pulsar mygtukų dizaino, išdėstymo ir funkcijų, nebereikia kaskart mokytis iš naujo, pirštai dažniausiai patys randa reikiamą. Žinoma, kartais pasitaiko žioplų klaidų. Vakarui tęsiantis eidama per lauką kiškio kryptimi paspaudžiau mygtuką, kad nufilmuočiau ilgaausį, bet du kartus iš eilės pataikiau ant kalibravimo mygtuko, o prietaisui pagaliau persikalibravus, laukas jau tuščias ir kiškio nė kvapo. Iš viso prietaisas turi keturis mygtukus ir penkis sukamus žiedus. Vienas žiedas skirtas dioptrijoms, antras – židiniui sureguliuoti, trečias – vaizdo didinimui keisti. Dar dviem galima keisti riešo dirželio kryptį – už tai ačiū gamintojui visų kairiarankių vardu!
Vaizdo didinimo paprastai nekeičiu, bet jei norisi, sukamu žiedu tai galima padaryti labai tiksliai ir rasti tokį didinimą, dėl kurio vaizdas nepasidarytų pernelyg grūdėtas. Šį kartą vis dėlto bandymo tikslais pasukau šį žiedą ir maloniai nustebau, kad vaizdo kokybė visai gera net ir esant didesniam didinimui. Šio prietaiso didinimas svyruoja nuo 3,5 iki 14 kartų. Vienintelis minusas, kurį būtų galima paminėti šiuo klausimu, yra siauresnis matymo kampas.
Galima įžiūrėti ragus
Vaizdo kokybė tikrai gera, bet akiai reikia priprasti prie to, kad dėl pikselių dydžio vaizdas atrodo minkštesnis – ne toks ryškus ir kontrastingas. Šilti daiktai turi ryškius kontūrus, taip pat galima įžiūrėti, kur stirnos kailis plonesnis ir kad kiškio ausys atvėsusios. Kirtime nufilmavau ir stirnos jauniklį nuvalytais ragais. Pirmą akimirką šiluminiame vaizde jų nepastebėjau, tačiau gyvūnui pradėjus judėti ir sustojus medžio kamieno fone ragai iš karto tampa matomi kaip tamsūs šešėliai. Važiuojant palei kirtimą šį stirniną pavyko pirmiausia pastebėti akimis, bet tai retas dalykas. Nusprendžiame, kad turbūt trečdalio jau matytų gyvūnų tikriausiai nebūtume pastebėję, jei neturėtume terminio prietaiso. Kartais net tada, kai monokliu gyvūnas jau pastebėtas ir žinai, kur reikia žiūrėti, vis tiek akimis neįžiūri, nes užstoja krūmai ar žolė.
Ne viską, kas įžiūrėta, reikia sumedžioti, bet galima susidaryti įspūdį, kiek gyvūnų yra ir kuriuo metu jie pasirodo plynėse. Šį kartą visas aktyvumas prasidėjo prieš pat sutemas ir šiltas siluetas pasirodo beveik kas antrame kirtime.
Kaip įprasta Pulsar prietaisams, vaizdą galima rinktis aštuonių skirtingų spalvų režimų – pagal savo skonį. Vis dėlto susidaro įspūdis, kad kokybiškiausiai atpažįstama būtent White Hot arba Black Hot režimais, kur šilti objektai yra balti arba juodi. Tiesa, jei nėra patirties su terminiu vaizdu, kartais klaidinti gali saulėje įšilę akmenys ar šieno ritiniai. Jei yra abejonių dėl to, kas matyti, galima palaukti ir ramiai stebėti. Gali atsitikti ir taip, kad po akimirkos šieno ritinys pajudės ir pakels galvą.
Saulei vos nusileidus pakelėje pasirodė didelė lapė. Ji išbėgo į kelią ir siūbuodama savo pūsta uodega tipeno kelkraščiu. Pirmą akimirką atrodė, kad tai iš netoliese esančių namų išsprukęs šuo, tačiau vėliau, stebint gyvūną lauke, tapo aišku, kad tai tikrai ne šuo. Bandžiau filmuoti pro mašinos langą, atsirėmusi į dureles, bet dėl variklio vibracijos truputį drebėjo ir vaizdas monoklyje. Taip, jei norisi nufilmuoti tikrai kokybišką vaizdo įrašą, verta laiku pagalvoti apie trikojį arba bent jau išsiversti su šaudymo atrama.
0743, 0744 Skirtingi spalvų režimai
Svarbiausia nenaudoti vairuojant automobilį
Kol aš vairuoju, Namejis pro langą tyrinėja laukus su Telos ir pakaitomis su Pulsar Merger XP50. „Iš tikrųjų pavojingas dalykas – šiluminis prietaisas ir automobilis“, – savo svarstymus išsakiau garsiai. Vos tik pradėjus judėti greičiau, ekrane turėtų pasirodyti pranešimas Don’t use while driving (liet. Nesinaudokite vairuodami). Taip pat, kaip rodo Waze.
Važiuojame toliau, dienos šviesos vis mažiau. Dešinėje kelio pusėje lieka šaudykla, o žolėje prie pat tvoros blyksteli kažkas šiltas. Sustojame pakraštyje ir pradedame tyrinėti – virš žolės stypso dvi ilgos, šiek tiek atvėsusios ausys.
Kiškis! Ilgaausis nesiruošia užsibūti pievoje ir neskubėdamas artėja prie šaudyklos kiemo. Spėju tik pagalvoti, kad per tvorą jau tikrai neperšoks, kai šis priglaudžia ausis, priglunda prie žemės ir kaip gyvatukas išslysta pro dvi žemiausias tvoros lentas. Neperšoks… bet pro apačią pralįs tikrai! Namejis išlipo iš mašinos, persiropštė per griovį ir pasilipo ant tvoros, kad nufilmuotų kiškį, bet šis jau buvo toli.
Svarbios smulkmenos
Vienas iš privalumų renkantis Telos serijos prietaisus – galimybė juos tobulinti. Kitaip tariant, įsigijus prietaisą su mažu jutikliu, mažu lęšiu ar be tolimačio ir laikui bėgant panorėjus ko nors geresnio, nereikės pirkti naujo prietaiso. Galima savo turimą prietaisą perduoti platintojui, jis bus nusiųstas gamintojui, kur bus atlikti visi pageidaujami patobulinimai. Naudinga ir pačiam vartotojui, ir nesusidaro tiek nereikalingų atliekų, neeikvojami resursai.
Dar viena teigiama savybė, kurią tinkamai įvertinti pavyksta tik ilgiau panaudojus, yra standus, atlenkiamas priekinio lęšio dangtelis. Galbūt smulkmena, bet puikiai apgalvota, mat skirtingai nei minkšti guminiai dangteliai, šis netrukdo ir netyčia neatsiduria priešais lęšį. Prietaiso priekyje yra guminis gaubtas, kuris, atrodo, skirtas šviesos pertekliui blokuoti. Tiesą sakant, jis labiau trukdo nei padeda, nes ne laiku susisuka ir sugeba bakstelėti į kaktą ar akį.
Turbūt jau visų Telos serijos monoklių krepšelių dizainas yra vienodas. Užsegimas, užmaunamas iš viršaus kaip kepurė, ir galimybė rankinę dirželiais pritvirtinti prie kūno. Tai neabejotinai privalumas, jei medžioklė aktyvi, reikia daug vaikščioti ir nesinori, kad su kiekvienu žingsniu krepšys daužytųsi į pilvą.
Pulsaro naujienos ir Pulsar Telos tobulinimo galimybės
Išvados
Reikia pripažinti, kad šis Telos be tolimačio man labiau patiko nei su tolimačiu, bet tai labiau susiję su delno dydžiu. Mažesnis, lengvesnis monoklis man delne daug patogesnis. Vaizdas net labai džiugina – kiekvienas gyvūnas nėra monochrominis šiltas siluetas, tačiau galima stebėti šilumos skirtumus įvairiose kūno vietose. Vis dėlto norėjosi, kad minimalus didinimas būtų kiek mažesnis, nes žiūrint iš arti matymo laukas pastebimai susiaurėja. Tiesa, žiūrint per didesnį atstumą tai nebetrukdo.
Gali būti, kad tai konkretaus prietaiso savybė, bet pastebėjau, kad fotografavimo ir filmavimo mygtukas spaudžiasi lengviau, nei iki šiol pastebėjau kituose prietaisuose. Tai leidžia daryti aiškesnes nuotraukas, nes mygtuko paspaudimo momentu prietaisas nepasijudina. Bendrai įspūdis geras, monoklio kaina savo klasėje taip pat palyginti maža.
Pliusai
– Kaina
– Dydis ir svoris
– Priekinio lęšio dangtelis
– Vaizdo kokybė
Minusai
– Nėra tolimačio
Specifikacijos
Jutiklio skiriamoji geba: 640×480 pikselių
Pikselio dydis: 12 µm
NETD: < 40 mK
Vaizdo didinimas: 3,5–14 k.
Vidinė atmintis: 64 GB
Korpusas: plastiko ir gumos lydinys
Svoris: 0,66 kg (su akumuliatoriumi)
Neįtikėtina vaizdo medžiaga! Stirnos likimas išspręstas per kelias sekundes!
Patogu ir greita! Prenumeruokite arba pirkite žurnalą internetu!
