Visą straipsnį skaitykite portale ukininkopatarejas.lt
Aplinkos ministerijos (AM) specialistai, vos nugirdę apie Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) siūlymą apriboti švino tiekimą rinkai ir naudojimą šaudmenyse, puolė siūlyti visuomenei diskutuoti šia tema.
Europoje pastebėti švininius svarelius ryjantys paukščiai?
Įprastai panašios diskusijos pasibaigdavo tuo, kad valdžia iš viršaus nuleidžia savo sprendimą, o mes visi uoliai imamės jį įgyvendinti. Tačiau panašu, kad šį kartą taip nenutiks, nes kartu susirinkę Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos valdybos pirmininkas, Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Saulius Pečeliūnas, Lietuvos ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas advokatas Arūnas Marcinkevičius ir Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas Raimondas Ribačiauskas įžvelgė planuojamą klastą ir iškart pareikalavo numatomo AM veiksmo pagrindimo bei pateikė savus argumentus.
Remiantis ECHA rekomendacijomis Lietuvoje siekiama apriboti šviną šaudmenyse ir žvejybos reikmenyse, nes ES atlikti tyrimai, kuriais įvertinta šio metalo ir jo junginių keliama žala, atskleidė, kad, pavyzdžiui, paukščių praryti švininiai šratai, žvejybos svareliai ir masalai gali sukelti ūminį ir lėtinį toksinį poveikį ar net mirtį.
Suprantama, dažnas pagalvojęs apie šratus ar svarelius ryjantį paukštį nusišypsos, tačiau ECHA pateikia ir rimtesnių argumentų. Anot šios agentūros specialistų, ES kasmet į aplinką pasklinda apie 44 000 tonų švino: 57 proc. dėl sportinio šaudymo, 32 proc. dėl medžioklės ir 11 proc. dėl žvejybos veiklos. O tai, teigia ECHA, kelia riziką ne tik paukščių gerovei, bet ir žmonių sveikatai.
Patekęs į žmogaus organizmą švinas gali trikdyti nervų sistemos vystymąsi, lemti širdies ir kraujagyslių ligas, pabloginti inkstų funkcionavimą. Švinas įvardijamas kaip viena padidėjusio kraujospūdžio, nevaisingumo priežasčių. Didžiausią rūpestį dėl visuomenės sveikatos kelia švino toksiškumas septynerių metų ir jaunesnių vaikų nervų sistemos vystymuisi.
Diskusiją inicijuojantys AM specialistai tikina, kad siūlomas apribojimas susijęs tik su civiliniu naudojimu ir neapima švino šaudmenų bei šovinių naudojimo kariniais tikslais, policijos, saugumo ar muitinės pajėgose. Anot jų, apribojimai taip pat nebūtų taikomi švino šaudmenų ir šovinių naudojimui patalpose. Be to, jie turi kitą argumentą: šis apribojimas papildo 2021 m. sausio 25 d. priimtą švino šratų naudojimo šlapžemėse apribojimą, kuris visose ES valstybėse narėse bus pradėtas taikyti 2023 m. vasario 15 d.
Turime teisę žinoti
Draugėn suėję S. Pečeliūnas, A. Marcinkevičius ir R. Ribačiauskas išanalizavo AM visuomenės diskusijai pateiktą klausimyną ir nustatė, kad jis yra sudėtingas, ir dėl to praktiškai neįkandamas paprastam šalies piliečiui. „Jame pateikti klausimai reikalauja specialiųjų, įvairių mokslo sričių, žinių, todėl savo turinio esme jis skirtas mokslinių tyrimų institucijoms“, – „Ūkininko patarėjo“ redakcijai sakė A. Marcinkevičius.
PRENUMERUOKITE Žurnalą 2023 M.!
