Šaltinis čia
“Sėdėjau ant žemės ir paskambinęs žmonai pasakiau, kad mane ką tik perbėgo briedis. Ji nebuvo labai laiminga.”
Antradienio rytą Kalebas Liuisas (Caleb Lewis) planavo neskubrią kelionę į mišką. 27-erių metų vyras iš Arustoko apygardos, esančios Meino valstijos šiaurėje, su savimi turėjo kelias medžioklės kameras, kurias planavo įrengti. Jis norejo ištirti keletą vietovių, ir jo pagrindinis susidomėjimo objektas buvo briedis.
Lewisas ir jo žmona turi įmonę, gaminančią skanėstus šunims iš gyvūnų ragų.
Ramus rytas virto pavojinga situacija, kai jaunasis Luisas atsidūrė vietovėje, kurioje dėl patelės dėmesio varžėsi trys briedžių buliai. Buvo rujos metas!
Kaip žinoma, Šiaurės Amerikos briedžiai, kurie yra pastebimai didesni už mūsų europinius briedžius, taip pat yra daug agresyvesni.
Tik tada, kai Lewisas atsisuko ir suprato, kad vienas iš patinų artėja link jo, jis išsitraukė telefoną, kad nufilmuotų šį artimą susitikimą. Dabar vaizdo įrašas paskelbtas Lewiso „Instagram“ tinkle, kur vos per kelias dienas sulaukė 2,4 mln. peržiūrų.
Lewisas nuėjo į pelkę, esančią maždaug už pusės mylios nuo jo mašinos. Jis prasiskynė kelią per mišką ir nusileido nuo keteros į pelkėtą vietovę. Jis pradėjo planuoti kameros įrengimą, kai netoliese ėmė loti briedžio patelė. „Ji buvo labai arti ir vis artėjo, – sako Lewisas.
Netrukus į kiekvieną lojimą atsiliepdavo patino balsas. Lewisas atidžiai įsiklausė ir pastebėjo mažiausiai tris briedžius, kurie visi ėjo jo link.
Staiga vyriškis suprato, kad vienas iš vyriškių yra labai arti. Jis atsisuko ir pamatė, kad maždaug už 50 jardų (45 metrų) nuo jo yra briedis. Kaip ir briedžiai, gyvūnas kilstelėjo galvą, rodydamas ragus, ir per retus medžius pajudėjo link jo. Ragų svaidymas buvo tikras ženklas, kad patinas susijaudinęs.
„Tuomet išsitraukiau kamerą ir pradėjau filmuoti, – sako Lewisas. „Jis pamažu pradėjo slinkti link manęs ir graibstyti krūmus turbūt už 30 jardų. Nebuvo daug medžių, už kurių būtų galima pasislėpti. Viskas įvyko taip greitai, kad mane nustebino. Jis užuodė mano kvapą, bet jam tai nerūpėjo. Kai briedžiai taip rujoja, jiems tai tiesiog nerūpi“.
Lewisas suprato, kokia pavojinga jo padėtis, tačiau ir jam teko ne kartą susidurti su briedžiu. Jo pasirinkta strategija – tiesiog kalbeti su gyvūna; paprastai briedžiai nenori turėti nieko bendra su žmonėmis ir išsigąsta išgirdę jo balsą.
„Bet aš buvau pernelyg įsitikinęs, kad mano kalbėjimas jį išgąsdins“, – sako Lewisas. „Tačiau jis tiesiog pamanė, kad esu dar vienas patinas konkurentas. Žengiau tris žingsnius atgal, ir tuomet jis mane užpuolė“.
Liuisas atsigręžė ir instinktyviai ištiesė ranką už nugaros. Vienas iš briedžio ragų šakų įsirėžė jam į ranką. Liusas žengė dar du žingsnius ir, net nespėjęs susivokti, jau slydo miško paklote. Briedis panaudojo irklą, kad nublokštų Liusį žemyn, ir ne tiek sudavė jam, kiek pastūmė.
Visą tą laiką Liusis šaukė ant buliaus ir galiausiai jis suprato, kad Liusis yra žmogus, o ne dar vienas rujos apimtas konkurentas. Parvertęs Liusį ant žemės, briedis apsisuko ir pabėgo. Lewisas apskaičiavo, kad jis nuslydo maždaug 2 metrus. Jis akimirką atsisėdo ant žemės ir susikaupė. Jis buvo sumuštas, bet nekraujavo, kaulų lūžių nebuvo.
“Sėdėjau ant žemės ir paskambinau žmonai pasakyti, kad mane ką tik partrenkė briedis. Ji nebuvo sužavėta“, – pasakoja Lewisas. „Bet kol kalbėjau telefonu, ta karvė vis dar buvo man už nugaros, o kiti du buliukai vis dar riaumojo prie jos ir ją aplenkė. Jiems net nerūpėjo, kad aš kalbėjau telefonu ir ką tik rėkiau ant kito buliaus. Todėl pakabinau ragelį ir grįžau į sunkvežimį.
„Nereikia nė sakyti, kad kamerų nepakabinau“.