Patirtis

Romantiškas dialogas su pensininku0

Nuotrauka: Kataryna Šterna

Vieną pirmosios birželio savaitės vakarą netyčia ir specialiai nepasiruošusi pabandžiau prisišaukti stirninų. Sėdėjau visą vakarą. Vieninteliai prieinami stebėjimo objektai buvo elnės su jaunikliais. Kai visiškai sutemo, dėl ilgos dienos jau norėjosi namo, bet išgirdau cypsint stirną, o iš artimo miško jai atsakė stirninas. Jie nutilo, bet mane apėmė azartas. Laimė, turiu gerą muzikinę klausą – pagavau natą ir intonaciją.

Iš pradžių pabandžiau tyliai ir slopiai pamėgdžioti burna. Paskui sucypiau garsiau: y-yii, y-yii… Ir taip kelis kartus. Nusiklausiau iš stirnos, kuri cypė pusės sekundės intervalais. Tada 10–20 sekundžių nutilo ir vėl cypsėjo. Py-aa, py-aa šį kartą nenuskambėjo. Iš pirmo karto atsakymo nebuvo. Tačiau po penkių minučių sucypsėjau dar kartą, ir stirninas atsakė! Truputėlį palaukiau ir vėl pašaukiau. Jis vėl atsakė, bet jau arčiau. Vakaras buvo labai tylus ir ramus, net šalia esančios drebulės lapai nevirpėjo. Mano kavalierius atėjo iki kelio ir galbūt būtų išėjęs ant lauko, kur sėdėjau bokštelyje, bet tuo metu suburzgė motoras ir stirninas įlėkė į mišką. Tai buvo paskutinės penkios minutės prieš prieblandai tarsi didelei meškai apgulant žemę, ir staiga nieko nebesimatė. Nuvažiavau namo, tikėdamasi romantiško susitikimo kurią nors liepos dieną.

Praėjo pusantros savaitės. Ir vėl jau apie dešimtą vakaro buvau tame pačiame lauko krašte, tame pačiame bokštelyje. Palaukiau, kada nuo lauko nuvažiuos javus purškiantis traktorius, kada nustos važinėti gretimų namų žmonės – kiekviena mašina girdėjosi iš tolo. Tada dar mažumėlę klausiausi didelės, garsų kupinos tylos. Ir apie vienuoliktą valandą pirmą kartą sucypiau. Tada dar kartą ir po 10 minučių dar. Peliauti išlindo lapė, o po kelių minučių už drebulyno sulojo stirninas. Girdėjau, kad artėdamas jis tyliai kosti. Šnarėjo javai, man už nugaros čežėjo drebulių lapai, ir trumpai prieš pusiaunaktį, kai akimi beveik nieko nebebuvo matyti, žolėje pastebėjau siluetą.

Romantiškas dialogas su pensininku

Zeiss V8 suteikia pora tonų šviesesnį vaizdą. Tai reiškia, kad ir paskutines penkias minutes, prieš visiškai sutemstant, galima spėti įžiūrėti gyvūną. Jis ėjo lėtai, apgalvotai, žemai laikydamas galvą. Uostė žolę, bet nesustojo ir nieko neėdė. Ragai ausų aukštyje. Kaklas įdubęs, bet sprandas iškilęs virš kaklo ir nugaros linijos. Lydėjau jį apie 30 metrų. Laukiau, kol sustos, ir tada priėmiau sprendimą.

Radau jį gulintį už penkių metrų. Pirmiausia įdėjau į burną pirštą ir perbraukiau krūminius dantis. Tokioje tamsoje ką nors įžiūrėti gyvūno burnoje neįmanoma, tačiau lytint atskirti dantis galima. Labai norėjau įsitikinti, kad šūvis buvo reikalingas, nes ir selekcinė stirninų medžioklė yra svarbi. Negalima šaudyti visko, kas eina priešais, ir tikėtis gerų trofėjų ateityje. Laimė ir didelis palengvėjimas – supratau, kad mano romantiško pašnekovo dantys absoliučiai lygūs. Galbūt tai buvo jo paskutiniai metai šiose pievose. Padėkojau jam, sulaukiau paskutinio atodūsio ir uždėjau dirželį.

Štai mano retas trofėjus: svoris ir raumenys sumenkę, kaklą laikė lygiagrečiai su žeme, kaklo linija gerokai įkritusi prie sprando, judesiai lėti ir neužtikrinti. Priekiniai dantys nutrinti taip, kad kelmeliai net kiek įlindę į dantenas. Viršutiniai krūminiai nutrinti iki šaknų ir giliau. Apatiniai visiškai lygūs, beveik iki smegenų, pirmasis krūminis (M1) nusitrynęs daugiau nei kiti. Vidaus organai absoliučiai sveiki: inkstai normalaus dydžio ir spalvos, blužnis tvirta, lygi ir sveika, kepenys visiškai sveikos, tvirtos, normalios spalvos, nesusimaizgiusios ir be parazitų, idealios formos ir lygiais šonais. Regis, stirninas buvo nugyvenęs ilgą ir labai sveiką gyvenimą.

Nurodome, kad Latvijoje, kur stirninas buvo sumedžiotas, negalioja selekcinės medžioklės principai.

LA.lv
Prašome komentuoti mandagiai, nekurstyti neapykantos ir apsieiti be keiksmažodžių.