Info: Outdoorlife USAToday
Floridos pietuose, Evergleidų pelkynuose, prasidėjo keistas, bet vilčių teikiantis eksperimentas. Laukinėje gamtoje buvo paleisti net 40 robotizuotų triušių, skirtų privilioti vieną iš pavojingiausių invazinių plėšrūnų regione – Birmos pitoną (Python bivittatus). Šis roplys, kilęs iš Pietryčių Azijos, jau dešimtmečius kelia grėsmę vietinei faunai, ypač mažiesiems žinduoliams, ir jo populiacijos suvaldymas išlieka vienu iš didžiausių gamtosaugos iššūkių Floridoje.
Nors mokslininkai ir gamtosaugininkai pripažįsta, kad visiškai išnaikinti pitonus Evergleiduose yra neįmanoma, jie nenuleidžia rankų ir ieško naujų būdų bent jau efektyviau juos aptikti ir pašalinti. Naujausias iš šių metodų tai animatroniniai, šilumą skleidžiantys triušiai, kuriuos galima valdyti nuotoliniu būdu.
Šį eksperimentą vykdo Floridos universitetas, o projektą finansuoja Pietų Floridos vandens valdymo rajonas. Tai ta pati valstybės agentūra, kuri kasmet rengia Floridos pitonų iššūkį (Python Challenge) ir moka premijas licencijuotiems gyvačių gaudytojams už sugautas pitonų pateles.
Kaip tai veikia
Robotizuoti trušiai tai minkšti žaislai, kuriems įmontuoti elektriniai komponentai, leidžiantys juos valdyti nuotoliniu būdu. Jie turi miniatiūrines kameras, kurios reaguoja į judesį ir siunčia vaizdą mokslininkams. Jei triušis patraukia pitono dėmesį, tyrėjai gali realiu laiku pamatyti, kas vyksta, ir atvykti pašalinti plėšrūno.
„Mūsų partneriai leido mums išbandyti dalykus, kurie iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti beprotiški“, – komentavo projekto vadovas Robertas McCleery iš Floridos universiteto. Pasak jo, po dešimtmečio darbo Evergleiduose dokumentuojant problemą, atsirado stiprus noras imtis praktinių veiksmų.
Ateityje planuojama robotus aprūpinti kvapais, imituojančiais triušių kvapą, pavyzdžiui, įmontuojant kvapų talpyklas, kad jie dar labiau primintų tikrą grobį.
Kodėl būtent triušiai
Pasak mokslininkų, šis pasirinkimas neatsitiktinis. Pelkiniai triušiai (Sylvilagus palustris) – vienas mėgstamiausių Birmos pitonų grobių Evergleiduose. Pats McCleery anksčiau atliko tyrimą, kurio metu GPS siųstuvais sužymėjo dešimtis triušių, o vėliau sekė jų likimą.
Rezultatai buvo šokiruojantys per šešis mėnesius 77 procentai triušių atsidūrė pitonų skrandžiuose.
„Iš pradžių daugelis manė, kad kalbos apie smulkiųjų žinduolių naikinimą Evergleiduose yra perdėtos. Bet kai tyrėjas paleido žymėtus triušius į lauką ir pamatė, kad jie masiškai tampa pitonų aukomis, jis pats patikėjo problema“, – pasakojo Ianas Bartoszekas, laukinės gamtos biologas ir patyręs pitonų sekėjas iš Neiplo miesto.
Ar tai veiks
Kol kas robotizuotų triušių projektas yra bandomasis, bet mokslininkai tikisi, kad šis metodas taps papildomu įrankiu „pitonų dėžėje“, šalia jau egzistuojančių efektyvių metodų pavyzdžiui, GPS apykaklėmis pažymėtų patinų naudojimo tam, kad šie atvestų į sekamų patelių buvimo vietas.
Floridos pitonų problema vienas ryškiausių invazinių rūšių keliamų pavojų pavyzdžių visame pasaulyje. Ir nors kovoti su ja yra labai sunku, kiekvienas žingsnis link efektyvesnio jų kontrolės būdo gali tapti lemiamas siekiant apsaugoti vietinę florą ir fauną.
Birmos pitonas
Iš pradžių šios gyvatės buvo laikomos egzotiniais naminiais gyvūnais, tačiau ilgainiui tapo nekontroliuojama grėsme vietinei gamtai. Labiausiai tikėtina, kad viskas prasidėjo nuo žmonių naivumo ir neapdairumo – pitonai buvo arba sąmoningai paleidžiami, kai užaugdavo per dideli ir pavojingi, arba netyčia pabėgdavo iš veisyklų. Vienas iš lūžio taškų buvo 1992 metais siautusi uraganas Endriu, kuris nuniokojo ne vieną pastatą, tarp jų ir egzotinių gyvūnų laikymo vietas. Būtent tada daugybė pitonų ištrūko į laisvę.
Nuo to laiko šios gyvatės prisitaikė prie drėgno, tropinio klimato ir pradėjo veistis gamtoje. Evergleidso nacionalinis parkas tapo pagrindiniu jų židiniu – čia, neturėdami natūralių priešų, pitonai be kliūčių medžioja vietinius žinduolius, paukščius ir net aligatorius. Moksliniai tyrimai rodo, kad jų paplitimas tiesiogiai susijęs su drastišku vietinių rūšių populiacijų nykimu – kai kuriose vietovėse gyvūnų skaičius sumažėjo net iki 99 procentų.
Mokslininkai ir gamtosaugos tarnybos jau daugiau nei du dešimtmečius stengiasi suprasti ir sustabdyti šių plėšrūnų plitimą. Floridos valstija įgyvendina specialias programas pitonams gaudyti, organizuoja konkursus, kuriuose gyventojai kviečiami dalyvauti medžioklėje, ir nuolat ieško naujų būdų šiems ropliams sekti. Vienas iš naujausių sprendimų – robotizuotų triušių išdėstymas pelkėtose vietovėse. Šie mechaniniai jaukai aprūpinti šilumos ir judesio imitacija, kad priviliotų pitonus kaip potencialų grobį.
Tai nesibaigianti kova tarp žmogaus sukurtų technologijų ir gamtos prisitaikymo gebėjimų – kiekvienas žingsnis link įsibrovėlio suvaldymo yra kartu ir žingsnis vietinės gamtos išsaugojimo link.
Lūšis užpuola katiną, meška sprogdina internetą, o bebras nė kenkėjas. Miško naujienos #7
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
