Patirtis

Receptas. Barsukas orkaitėje0

Šaldytuvas ne tuščias, bet norisi išbandyti ką nors nekasdieniška. Apie barsukienos skonines savybes girdėjau gana daug. Atsiliepimai daugiausia teigiami, bet su keletu „bet“ – viskas priklauso nuo žmogaus skonio ir noro išbandyti naujus dalykus. Vienam kelia šleikštulį, kitas negali įveikti psichologinio aspekto, trečias dar jaučia barsuko smarvę, nors šiaip skanu. Pagaliau atėjo ir mano eilė paragauti. Mirštama tik vieną kartą, bet tikiuosi, kad nuo barsuko kepsnio galo negausiu.

Pirmąjį barsuką sumedžiojau, kai nebesitikėjau pamatyti jokio gyvūno – po septynių ryto. Patyrę medžiotojai pasakoja, kad šiuo metu mažasis meškiukas jau lenda į savo guolį ir išlenda tik vakare, sutemus. Tada jau rengiausi eiti namo, bet dar nusprendžiau paskutinį kartą apeiti laukus. Keista, bet mūsų plotuose barsukai gyvena atvirame lauke. Tie du man žinomi urvai yra aktyviai dirbamame lauke, tiesiog prie kelio.

Traktorius pravažiuoja, užaria, bet barsukai greitai letenėlėmis atkasa vagą ir savo prieangį padaro dar gražesnį nei prieš žemės ūkio technikos vizitą. Tą rytą tyliai važiavau per dambą, stebėjau griovius, ar kokio bebro nepamatysiu, ir pastebėjau kažką judant prie urvo. Sustojau, išlipau, pasižvalgiau ir nusitaikiau. Pakilo dulkėtos žemės verpetai, ir viskas nutilo. Aiškiai mačiau, kad prie urvo nieko nėra. Lindau per griovį, kad įsitikinčiau, jog akys neapgauna, ir radau barsuką įkritusį į urvą. Pirmąjį barsuką sumedžiojau tiksliu šūviu.

Įprotis racionaliai naudoti visus išteklius paskatino pagaminti ir barsuką. Padalijau mėsą ir palikau keturias dienas bręsti. Paskui dar vieną dieną laikiau vandenyje, kaip rekomenduojama Rusijos medžiotojų forumuose. Veltui – jeigu mėsa subrendusi, mirkyti nebereikia, arba tada tik marinate.

Kadangi barsukai beveik 100 proc. atvejų turi trichinelių, prieš valgant reikia padaryti tyrimą. Jeigu laiko ir pinigų nėra, su barsukiena reikia elgtis kaip su nepatikrinta šerniena – troškinti ilgai ir nuobodžiai. Pagal tai reikia pasirinkti receptą.

Barsukas orkaitėje

Barsukas su paprikomis

Ingredientai

Apie 1 kg barsukienos
2 didelės raudonosios paprikos
1 didelis svogūnas
Prieskoniai: druska, 2 šaukšteliai juodųjų pipirų, 2 lauro lapai, 6 kadagių uogos, mairūnai, rozmarinai
Alyvuogių aliejus

Gaminimas

Supjaustykite kojas į mažesnius gabalus, panašiai kaip pjaustant vištą. Kaklą, kuris gana ilgas ir raumeningas, sukapokite mėsos kirvuku. Karbonado šį kartą nenaudojau. Sudėkite mėsą į didelį dubenį, apipilkite aliejumi, pamaišykite ir įberkite prieskonių. Supjaustykite papriką ir svogūnus, suberkite į mėsą ir vėl maišykite. Dėkite viską į kepimo indą su dangčiu arba uždenkite folija. Vandens pilti nereikia, nes iš mėsos ir daržovių išteka pakankamai sulčių, kurios atvėsusios net sustingsta.

Gaminti trunka 3 valandas 180 laipsnių ir pusvalandį 220 laipsnių karštyje. Dangčio nenuimkite.

Mėsa išėjo labai švelni ir minkšta. Barsuko raumenų struktūra net smulkesnė nei bebro. Skonis… Justi labai tolimas panašumas su aviena, bet be būdingo kvapo. Barsukienos skonis sodrus, nėra jokio žolėdžiams būdingo aromato ar gyslotumo. Labai skanu ir iš tiesų po pirmo kąsnio norisi dar.

Susiję straipsniai

Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose!

LA.lv
Prašome komentuoti mandagiai, nekurstyti neapykantos ir apsieiti be keiksmažodžių.