Tekstas ir nuotraukos: Žilvinas Jonas Giedraitis
2024 metų gruodžio 7 dieną Kauno rajone, Raudondvario dvare, įvyko įspūdingas renginys Bajoriška medžioklė su varovais, skirtas Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos atkūrimo 30-osioms metinėms paminėti, kurį organizavo Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjunga.
Pirmą kartą po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, praėjus beveik šimtui metų, vėl buvo oficialiai atgaivintos bajoriškos medžioklės tradicijos, kurios tiek Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK), tiek ir tarpukario laikais bajorams turėjo didelę kultūrinę reikšmę. Paskutinį kartą panaši medžioklė buvo surengta 1939 metais.
Ankstyvą šeštadienio, 2024 metų gruodžio 7-osios, rytą iš visų Lietuvos kraštų, taip pat ir iš Lenkijos, į Raudondvario dvarą atvyko 25 bajorai ir dar tiek pat kviestinių svečių. Ypač iškili aplinka visus medžioklės dalyvius nukėlė į tuos laikus, kuomet Raudondvario dvare medžiokles rengdavo paskutinis dvaro valdytojas grafas Benediktas Tiškevičius. Dar neišblėsę prisiminimai, kaip grafas atvykdavo iš Prancūzijos į Raudondvarį tam, kad dvare galėtų gyventi ir rengti medžiokles iki pat medžioklės sezono pabaigos.
Ne tik Raudondvaris, bet ir visas Kaunas tuomet žinojo, kad medžioklės sezonas tuoj prasidės, nes į Kauno geležinkelio stotį grafo visuomet atvykdavo pasitikti dvylikos arklių kinkyta karieta, o medžioklės sezoną jis pradėdavo patrankos šūviu, kurio su nekantrumu laukdavo ne tik medžioklės dalyviai, bet ir visas Raudondvaris.
Panašus medžioklės scenarijus buvo atkurtas ir šiame renginyje, kuomet medžioklės rikiuotėje tarp garbingų svečių stovėjo du Adalberto ordino riteriai, keturi garbės medžiotojai, 13 Medeinės medalių kavalierių ir septynios medžiotojos moterys.
Medžiotojų bendruomenei atstovavo Gamtos sąjungos vadovas Raimondas Ribačiauskas, Sūduvos sąjungos vadovas Ramūnas Mažėtis ir Vilniaus medžiotojų draugijos pirmininkas Vytas Mazuronis. Visiems medžioklės dalyviams, prieš užsiregistruojant medžioklės lape, buvo įsegti ženkleliai su Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos herbu, specialiai šiam renginiui nukaldinti Lenkijoje.
Visos apeigos prieš medžioklę buvo atliktos griežtai laikantis senojo medžioklės protokolo, po kurių visiems medžiotojams gavus kunigo palaiminimą ir nugriaudėjus patrankos salvei, buvo išskubėta į Babtų teritorijoje esančius Antaginės medžiotojų būrelio medžioklės plotus.
Kurtinio iš Mažosios Lietuvos rago gausmas visus medžioklės dalyvius pakvietė į medžioklę, kurioje dalyviai galėjo išbandyti savo jėgas varydami žvėris arba stebėdami medžioklę greta profesionalių medžiotojų.
Visa medžioklės metu sumedžiota žvėriena buvo perduota labdaros organizacijai Maltos ordinui, kuri pamaitins miestelėnus, gyvenančiuosius nepritekliuje. Tokia labdaringa tradicija gyvavo ir senais laikas, nes po bajoriškų medžioklių jos dalyviai tik nedidelę dalį žvėrienos pasilikdavo savo reikmėms, o visa likusi būdavo atiduodama sunkiai besiverčiančioms šeimoms, ją dažniausiai paskirstydavo dvasininkai.
Medžioklės metu dalyviai turėjo unikalią galimybę gamtoje paskanauti tradicinių bajoriškų pietų su firminiu bigosu, kuriuos nuostabiai paruošė Antaginės medžiotojų būrelio nariai. Po šios medžioklės visi dalyviai sugrįžo į Raudondvario dvarą, kur jų toliau laukė iškilminga bajoriška puota bei Švaistūno ištaigingai paruošta medžiotojų sumedžiota žvėriena, kuri dar labiau pabrėžė, jog tai ne eilinė, o bajoriška puota. Juk ant stalų puikavosi daržovėse skendintys trys rūkyti žvėrys: stirninas, šernas ir bebras.
Kalėdine atmosfera pripildytame Raudondvario dvare šventės svečiai buvo pasitikti karšto vyno taure, nes lauke oro temperatūra nelepino.
Visiems renginio dalyviams buvo įteikti ženkleliai su Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos herbu kaip atminties ženklu dalyvavus istoriškai bajorams reikšmingame renginyje, nes ši užmiršta tradicija kilmingųjų medžioklėse Europoje gyvuoja jau kelis šimtmečius.
Šventės pradžioje dalyviai buvo nukreipiami į Raudondvario dvaro menų inkubatoriaus mažąją salę, kurioje galėjo apžiūrėti Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos nuveiktų darbų ir reikšmingų Sąjungai įvykių nuotraukų galeriją bei apžiūrėti parodą Sugrįžę iš dvarų – medžioklės antikvaras, skirtą Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos įkūrimo 30-mečiui. Parodos autorius, medžiotojas, Alytaus medžiotojų draugijos pirmininkas, Garbės medžiotojo nominantas ir kolekcininkas Vytautas Kucevičius iš savo asmeninės kolekcijos pristatė įvairius eksponatus, susijusius su medžiokle, kurie XIX–XX a. puošė Lietuvos ir kitų kaimyninių valstybių dvarus ir buvo naudojami jų buityje.
Vėliau renginio vedėjo, gerbiamo Kęstučio Ignatavičiaus svečiai buvo pakviesti į renginio didžiąją salę pradėti Bajoriškos medžioklės puotą. Šventė prasidėjo Kurtinio rago gausmais ir renginio šeimininko Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjungos vadovo (LBKKS) Stasio Knystauto pasisveikinimo žodžiais bei viltimi, kad šis pirmą kartą po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo surengtas renginys taps gražia tradicija.
Jo mintis pratęsė ir Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos vadas Perlis Vaisieta, kuris akcentavo, kad karališkoji medžioklė yra išskirtinis reiškinys, kuris galėtų būti įtrauktas į kultūros paveldo sąrašus kaip svarbi Lietuvos istorijos bajoriškųjų tradicijų dalis. Tradiciškai šventei prasidėjus, o bajorams pridėjus dešinę ranką prie širdies, buvo sugiedotas Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos himnas, kas dar labiau pakylėjo šventinę nuotaiką. Prie šventinės nuotaikos prisidėjo ir operos solistas Liudas Mikalauskas bei jo atliekama Ūdrio arija iš Vytauto Klovos operos Pilėnai.
Vėliau pasveikinimo ir padėkos žodį tarė Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas, kuris renginio šeimininkui LBKKS vadui S. Knystautui įteikė apdovanojimą už indėlį stiprinant Kauno krašto tapatybę, rengiant istorines parodas, puoselėjant senąsias bajoriškas tradicijas.
Apie Raudondvario dvarą, jo šeimininkus ir rūmų komplekso restauravimą šventės dalyviams mielai papasakojo Lietuvos architektė-restauratorė Gražina Elena Juknevičienė bei Kauno rajono muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas.
Renginio metu šventės svečiai per projektorių galėjo stebėti bajoriškų medžioklės scenų bei įvairių su medžiokle susijusių artefaktų nuotraukas, o tai dar labiau sustiprino bajoriškos medžioklės šventinę nuotaiką.
Pasveikinimo žodžius scenoje tarė ir Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjungos nariai – medžiotojai bei vieni iš šventinio renginio organizatorių Žilvinas Jonas Giedraitis ir Mykolas Kazlauskas. Renginio šeimininką, LBKKS vadą S. Knystautą asmeniškai pasveikino ir Vilniaus krašto bajorų sąjungos (VKBS) atstovai, o VBKS vadovės patarėja ir LBKKS vadovo pavaduotoja kultūrai Aelita Bielinytė pristatė ir Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos ateityje numatomus kultūrinius renginius.
Prie renginio sveikinimų prisidėjo ir medžiotojų klubų atstovai bei kviestiniai svečiai medžiotojai iš Lenkijos, pasipuošę savo nacionaline šventine medžiokline apranga. Muzikinės pertraukos metu renginio svečius džiugino ir šventinę nuotaiką kūrė muzikos grupė Medžiotojų trio. Po pertraukos svečiams paskaitą apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiąją medžioklę perskaitė Lietuvos Respublikos Seimo narys profesorius Valdas Rakutis, o asmeninę kolekciją, kuri buvo eksponuojama parodoje Sugrįžę iš dvarų – medžioklės antikvaras pristatė pats Medeinės medalio kavalierius ir kolekcininkas V. Kucevičius.
Po vakarienės svečiai turėjo galimybę gyvai išvysti tokius medžioklinius šunis, kaip lietuviški skalikai ir rusų ilgaplaukiai kurtai, bei išklausyti paskaitas apie šių veislių ypatumus ir paplitimą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.
Renginio metu knygą Šunys Lietuvoje pristatė jos bendraautorė mokslų daktarė Giedrė Pilčiauskienė, o knygą Lietuvių skalikai ir pačius skalikus pristatė mokslų daktaras Marius Smetona su mokslų daktare Andželika Smetoniene. Apie kurtų šunų veislę bei jų charakterio savybes papasakojo Rusų ilgaplaukių kurtų draugijos Aristokratai atstovai. Renginio metu svečiai turėjo unikalią galimybę su šiais šunimis susipažinti ir iš arčiau, nes keturkojai augintiniai buvo gerai nusiteikę bei draugiški.
Šventės pabaigą vainikavo renginio šeimininko LBKKS vadovo S. Knystauto padėkos žodis bei šventinis tortas su fejerverkais, kurio pirmąjį gabalėlį simboliškai atpjovė pats renginio šeimininkas.
Šventiniame renginyje dalyvavo per 150 asmenų: Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos delegacijos iš įvairių Lietuvos kraštų, kitų tokių kilmingų organizacijų, kaip Kauno apskrities bajorų draugija, Lietuvos kilmingieji, Šv. Adalberto ordinas, atstovai, taip pat renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo nariai, valdžios atstovai, akademinės bendruomenės nariai bei įvairių regionų medžiotojų draugijų atstovai, kuriuos visus drauge apjungė tradicijos, istorinio paveldo puoselėjimas bei pagarba bajoriškai kultūrai.
Lietuvos aristokratija kartu su medžiotojų bendruomenės atstovais bendrame renginyje turėjo ką pakalbėti ir padiskutuoti apie senąsias ir dabartines medžioklės tradicijas bei jų ištakas. Labai džiugu buvo stebėti iš šalies, kaip kviestiniai medžiotojai su ypatingu dėmesiu klausėsi įvairių istorijų ir nuotykių, apie kuriuos pasakojo tų senųjų medžioklių dalyvių tiesioginiai palikuonys – vaikai ir anūkai.
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
