Šaltinis čia
Maždaug prieš mėnesį Mehikoormos gyventojas pro savo namų langą pastebėjo niežais sergančią lūšies patelę su dviem jaunikliais. Dabar vienoje apleistoje daržinėje rasta negyva ta pati patelė.
Nors daržinėje nebuvo žmogaus veiklos požymių, ji buvo apsupta gyvenamųjų namų.
Medžiotojas Kaivo Kaljuvee teigė, kad lūšis buvo labai išsekusi ir sirgo niežais. „Galima tik spėlioti, koks likimas ištiko jos jauniklius“, – pridūrė jis.
Niežai, dar vadinami sarkoptoze, yra parazitinė liga, kurią sukelia plika akimi nematoma erkė Sarcoptes scabiei. Nuo šios ligos labai lengva užsikrėsti – dažniausiai per tiesioginį kontaktą su sergančiu gyvūnu arba per aplinką. Erkės gali išgyventi be šeimininko net iki savaitės.
Laukiniams gyvūnams niežų gydymas nėra taikomas, todėl ligos eiga priklauso nuo jų organizmo atsparumo. Dažniausiai stipriai serga jauni, ligoti, prastai maitinami ir nusilpę individai.
Informacija apie nuo niežų nugaišusius arba sumedžiotus gyvūnus nuolat fiksuojama tiek Estijoje, tiek Latvijoje ir Lietuvoje. Dažniausiai tai būna mangutai ir lapės, tačiau pastaraisiais metais vis dažniau pranešama ir apie užsikrėtusius vilkus.
Ligos plitimas vyksta per tiesioginį fizinį kontaktą tarp gyvūnų arba per maisto grandinę – plėšrūnai gali užsikrėsti suėsdami sergančius žvėris. Mangutai ir lapės yra pagrindiniai niežų platintojai, ir įrodyta, kad šie gyvūnai dažnai tampa plėšrūnų aukomis.
Niežų plitimas ir jų neigiamas poveikis laukinių gyvūnų populiacijoms yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl būtina reguliuoti tiek smulkiųjų, tiek stambiųjų plėšrūnų skaičių. Per didelis plėšrūnų tankumas sukelia spartų įvairių ligų plitimą, o jų suvaldymas tampa itin sudėtingas.
Niežai (sarkoptozė) – tai parazitinė infekcija, kurią sukelia odos erkės. Nors naminiams gyvūnams ši liga yra lengvai išgydoma, laukiniams gyvūnams ji dažnai baigiasi mirtimi. Sergantys gyvūnai yra priversti nuolat kasytis, o sunkiais atvejais jie net nustoja maitintis. Dėl to organizmas nusilpsta, praranda natūralų atsparumą, ir ligonis miršta nuo antrinių infekcijų, kurios patenka į organizmą per pažeistą odą.
Tikėtina, kad ir šiuo atveju, kuris užfiksuotas Estijoje, suaugusi lūšies patelė nugaišo dėl antrinės infekcijos arba bendro organizmo išsekimo.
Kaip vystosi liga?
✔ Plitimas: Tiesioginis kontaktas su užsikrėtusiu gyvūnu arba per aplinką (erkės gali išgyventi iki savaitės).
✔ Simptomai: Stiprus niežėjimas, odos paraudimas, plaukų slinkimas, susidaro šašai ir žaizdos, gyvūnas nusilpsta ir miršta nuo išsekimo ar antrinių infekcijų.
✔ Kas serga? Dažniausiai laukiniai plėšrūnai (lūšys, lapės, vilkai), bet gali sirgti ir naminiai gyvūnai bei žmonės.
✔ Gydymas: Naminiai gyvūnai gali būti gydomi antiparazitinėmis priemonėmis, tačiau laukiniams gyvūnams gydymo nėra.
Sunkiai sergantys laukiniai gyvūnai dažnai praranda baimę žmogui, tampa apatiški, juda vangiai ir galiausiai nugaišta dėl visiško išsekimo.
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
