Kiekvieną pavasarį, nuo vasario iki balandžio, taurieji elniai numeta ragus. Kaip ir pats šis didingas medžiojamasis gyvūnas, jų ragai yra populiariausias radinys tarp ragų ieškotojų. Ši nauja veikla pastaraisiais metais tapo itin populiari – vis daugiau žmonių įsitraukia į ragų paieškas. Eidami per laukus ir miškus, ieškotojai stengiasi surasti ne tik sunkiausius elnių ragus, bet ir briedžių bei stirninų numestus ragus.
Vieni šios veiklos entuziastai ragus renka dėl paties proceso ir džiaugiasi gražiais radiniais, juos išsaugodami ir eksponuodami kaip trofėjus, panašiai kaip medžiotojai. Tačiau nemaža dalis žmonių ieško elninių žvėrių ragų dėl pelno. Yra verslininkų ir įmonių, kurios supirkinėja ragus, mokėdamos maždaug 20 eurų už kilogramą. Dėl to daliai žmonių ragų rinkimas pavasarį tapo ne tik hobiu, bet ir darbu, į kurį įtraukiami draugai bei giminaičiai.
Neatidumas ar abejingumas?
Deja, siekdami aplenkti konkurentus, surinkti kuo daugiau ir kuo įspūdingesnių ragų bei, tikėtina, gauti kuo didesnes pajamas, kai kurie ragų ieškotojai neapsiriboja ramiomis miško takeliais vedančiomis išvykomis. Vis dažniau pasigirsta neigiami atsiliepimai apie šią veiklą.
Medžiotojai primena, kad pavasaris yra ypatingai jautrus metas – daugelis laukinių gyvūnų laukiasi jauniklių arba jau yra juos atsivedę, o nuolat juos trikdant, patiriamas didžiulis stresas. Tai pasakytina ne tik apie elninių žvėrių pateles, bet ir apie šernus bei plėšrūnus, įskaitant saugomus lūšis.
Vis dažniau gaunami pranešimai apie tai, kad ragų ieškotojai tyčia vaikosi elnių bandas naudodami motorines transporto priemones. Vienas medžiotojas pasakojo, jog kartą prieš pat aušrą stebėjo tokį vaizdą: „Jie atvažiuoja dar tamsoje, su termovizoriais aptinka elnių bandas ir pradeda jas varyti per laukus. Taip siekia, kad patinai kuo greičiau numestų ragus, o auštant paprasčiausiai susirenka savo „laimikį“, – pasakojo liudininkas.
Ūkininkai taip pat vis dažniau reiškia nepasitenkinimą dėl ragų ieškotojų abejingumo ir įžūlumo. Pavasarį, kai dirvos dar šlapios, keturračiai, automobiliai ar motociklai niokoja jų laukus, suvažinėdami žiemkenčius ir kitus pasėlius.
Vienas skaitytojas atsiuntė žurnalui susirūpinimo kupiną laišką:
„Aš taip pat ieškau ragų, bet esu pasibaisėjęs žmonių elgesiu. Visų pirma, manau, kad visa tai turėtų būti griežtai kontroliuojama gamtos apsaugos institucijų. Pirmiausia reikėtų pradėti nuo socialinių tinklų, kurie labiausiai skatina šią veiklą – viešai ir be jokių ribojimų.
Šis užsiėmimas jau pritraukė ir toliau traukia begales žmonių. Tačiau žvėrys yra ribotas gamtos išteklius – tai ne grybai ar uogos, kuriuos gali rinkti kiek tik pajėgi. Sukurtose grupėse skelbiami konkursai, viešinama ir publikuojama informacija, kuri tikrai nėra visiems priimtina ar suvokiama sveiku protu. Ten talpinamos gyvūnų gaišenų nuotraukos, raunamos jų galvos – turiu tai įrodančių nuotraukų.
Kas dedasi gyvojoje gamtoje – baisu net pradėti kalbėti.“
AAD aiškina
Mes kreipėmės į Aplinkos apsaugos departamentą, kad gautume atsakymus į kelis klausimus, į kuriuos atsakė AAD Gamtos apsaugos politikos grupės vyresn. patarėjas Vilmantas Graičiūnas.
Ar ir kaip yra ribojama ragų paieška ir supirkimas?
Ragų paieška ir supirkimas teisės aktais nereglamentuotas, neribojamas.
Ar gaunate skundų iš ūkininkų ir žemės savininkų?
Būna atvejų, kai sulaukiama ūkininkų skundų dėl keturračiais išvažinėtų pasėlių. Tačiau šių skundų su ragų rinkimų negalima sieti. Tai yra bendro pobūdžio problema. Pagal Kelių eismo taisykles, keturračiais galima važiuoti tais pačiais keliais, kaip ir kitomis motorinėmis transporto priemonėmis. Tai reiškia, jog važiuoti bekele, laukais ar natūralia miško paklote – jais važinėti draudžiama.
Ką Aplinkos ministerija mano apie šią temą? Ar planuojami pokyčiai?
Problemos dėl ragų rinkimo neįžvelgiame ir jokių pokyčių neplanuojame. Pagal Medžioklės taisykles briedžių ir elnių numesti ragai nėra trofėjai.
LMŽD ragina laikytis apribojimų
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija LMŽD) kviečia ragų ieškotojus nepamiršti, kad gamta priklauso ne tik mums, bet ir laukiniams gyvūnams, kuriems šis metas – itin jautrus. Taip, pagal įstatymus numesti elninių žvėrių ragai priklauso juos radusiam asmeniui, tačiau tai nereiškia, kad jų paieška gali tapti pretekstu trikdyti gamtos ramybę.
Ragų ieškojimas nėra griežtai reglamentuotas, bet, kaip ir kiekvienas miške lankantis žmogus, ieškotojai turi laikytis bendrųjų taisyklių – negalima triukšmauti, persekiojimu ar kitais būdais baidyti laukinių gyvūnų. Vis dažniau pasitaiko atvejų, kai ragų ieškotojai nesibodi miškuose vaikytis žvėrių, naudoti transporto priemones, dronus ar net keturračius, kad tik kuo greičiau surastų numestus ragus. Toks elgesys – neatsakingas ir nepriimtinas.
Kitas svarbus aspektas – pagarba privačiai nuosavybei. Ūkininkai ne kartą skundėsi, kad ragų ieškotojai važinėja jų laukais, niokoja pasėlius ir sukelia nuostolius. Turime suprasti, kad ragų ieškojimas negali būti pateisinimas žalai gamtai ar kitų žmonių turtui.
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
