Kartą važiuodama namo iš vienos medžioklės ant kelio pamačiau nutrenktą jauną lapę. Buvo rudens pabaiga, šių metų lapiukai jau užsiauginę pirmąją vilną. Ji nei ilga, nei vešli, nei itin ryški, bet man buvo gaila taip tiesiog pravažiuoti. Paėmiau lapę ir vėliau pridaviau kailiuką į raugyklą. Kai gavau atgal visus priduotus kailiukus, iš karto pastebėjau, kad vienas gerokai mažesnis ir plonesnis. Ką su tokiu daryti?
Ilgai tas kailiukas kabėjo kartu su kitais palėpėje, kol į treniruotes užsiregistravo jauno vokiečių šiurkščiaplaukio paukštšunio Bazilio šeimininkas. Man toptelėjo, kad iš mažos laputės gali išeiti labai geras aportas.
Medžiagos
Seno lietpalčio rankovė
Storas audinys apvalkalui
1,4–2 kg stambaus smėlio ar smulkaus žvyro
Siūlų
Gamyba
Užsiūkite vieną lietpalčio rankovės galą. Pripildykite trečdalį rankovės smėliu ir toje vietoje užsiūkite, paskui antrą trečdalį ir vėl užsiūkite, tada – trečią. Taip smėlį padalysite į tris sektorius, kad jis nesubirtų į vieną maišo galą, kad aportas lankstytųsi panašiai kaip gyvūno liemuo ir šuniui būtų patogiau nešti. Paskui užsiūkite storesnės medžiagos apvalkalą, kuris apsaugos aportą nuo sukandžiojimo.
Galiausiai pagamintą smėlio maišą įdėkite į kailį ir apriškite virve, kad neiškristų. Jaunam šuniui reikia 2–3 kilogramų lapės aporto, o suaugusiam svorį reikia palaipsniui didinti iki 5–8 kilogramų. Jis gali būti ir sunkesnis, nes vokiečių šiurkščiaplaukis paukštšunis, kaip ir daugelis kitų stambiųjų medžioklinių veislių šunų, gali išnešti iš vandens net apystambį bebrą.
