Ruduo daugumai medžiotojų asocijuojasi su medžiokle su varovais, bet tai nebūtinai reiškia, kad galima visiškai pamiršti medžioklę tykant. Kai kurie medžiotojai pripažįsta, kad medžioklė su varovais tikrai nėra jų mėgstamiausia ir jie mieliau medžioja vieni iš bokštelio.
Tinka ir medžioklei tykant
Biržės, krūmokšniai, nedidelės laukymės – medžioklėje su varovais niekada negali žinoti, kur būsi pastatytas medžioklės bare. Tačiau galima gana drąsiai teigti, kad šaudymo nuotolis greičiausiai nebus didelis, tad atsiras medžiotojų, kurie rinksis montuoti ant ginklo plačiakampį optinį taikiklį. Kaip rodo pats pavadinimas, tokio taikiklio ne tik matymo laukas bus didelis – jis gana lengvas ir pernelyg nedidina bendro ginklo svorio. Įvairių plačiakampių taikiklių maksimalus vaizdo didinimas svyruoja nuo 4 iki 8 kartų. Tai reiškia, kad su juo galima eiti ne tik į medžioklę su varovais, bet ir tykoti. Tai ketiname padaryti ir šiandien, bet pirmiausia einame į šaudyklą prišaudyti taikiklio.
Šiandienos bandymui iš parduotuvės paimtas taikiklis Delta Titanium HD 1-6×24. Nors Delta yra lenkiškas prekių ženklas, jo produktai gaminami Japonijoje. Šis taikiklis nedidelis, lengvas, kompaktiškas, su šviesiais HD kokybės lęšiais ir minimaliu vaizdo didinimu šimto metrų atstumu užtikrina 35,6 m matymo lauką. Tinklelis yra antroje židinio plokštumoje, t. y. keičiant vaizdo didinimą tinklelio dydis nesikeičia. Įrenginį montuosime į Leupold 30 mm greitai tvirtinamus plieninius žiedus. Naudingas Leupold žiedų niuansas yra galimybė keisti tvirtinimo vėliavėlių kryptį – atsukti, pakreipti vėliavėles norima kryptimi ir užfiksuoti. Toliau jie tvirtinami ant ginklo Picatinny bėgelio.
Tokie žemai tvirtinami žiedai turi tiek pliusų, tiek minusų, kurių atsiranda dėl to, kad taikiklis yra arčiau ginklo. Privalumas – taikiklis bus gana žemai ir galbūt nereikės papildomo didelio buožės nugarėlės iškilimo. Trūkumas – montuojant taikiklį būtina įsitikinti, kad taikiklio vaizdo didinimo žiedas nesiremtų į ginklo bėgelį. Jei taip atsitiks, taikiklį reikės šiek tiek pastumti atgal. Kai viskas bus sutvarkyta, galėsime prišaudyti.
Dėmesio! Druskininkų rajone, namo kieme dienos metu nufilmuoti plėšrūnai
Svarbiausia – nepašauti kameros
100 metrų šaudykloje pakabinami Splatter Pro taikiniai, kuriuose kiekvienas pataikymas nusidažo ryškiu išoriniu apvadu, todėl po kiekvieno šūvio nereikia eiti prie taikinio, o pataikymą galima įžiūrėti arba per žiūronus, arba taikiklyje. Kadangi visą procesą taip pat paraleliai filmuojame, medžiotojas Armandas pasiūlo prie taikinio pasidėti savo naują kamerą – būsią papildomų kadrų su pataikymais. Drąsiai… Dabar, kai daug pastatyta ant kortos, reikia pasirūpinti, kad pirmasis pataikymas iš tikrųjų būtų į popierinį taikinį, todėl pradėkime pirmą apytikrį koregavimą. Nuimame ginklo užraktą, žiūrėdami pro vamzdį ir įsitikindami, kad jis nukreiptas į taikinį, ir maždaug ta pačia kryptimi paspaudžiame taikiklio reguliavimo bokštelius. Tai viskas.
Amunicijos su savimi pasiėmėme dvi rūšis: 11,7 g Hornady Outfitter ir 10,7 g Hornady Superformance. Abiejų rūšių amunicija yra bešvinė ir užtaisyta CX tipo kulka. Seriją Outfitter gamintojas sukūrė kaip specialiai pritaikytą atšiaurioms, sudėtingoms medžioklės sąlygoms. Tūta yra nikeliuota, todėl atspari korozijai ir hermetiška, kad kulkos nesugadintų drėgmė. O Superformance serija pasižymi didesniu pradiniu greičiu. Dar kartą nereguliuojant taikiklio norisi išsiaiškinti, kurios amunicijos grupė bus geresnė, o tada bus galima atitinkamai sureguliuoti taikiklį.
Pirmas šūvis, šiek tiek sulaikytas kvėpavimas ir viltis, kad prie taikinio padėta kamera neišlėks į orą. Laimė, pirmoji Superformance kulka pataiko apytikriai 10 cm atstumu nuo taikinio centro. Nuo atramos abiejų rūšių amunicija iššaunamos trys kulkų grupės, laimėtojas aiškiai matomas. Outfitter konkrečiam ginklui patinka daug labiau, o trijų pataikymų grupė pastebimai glaudesnė. Paskutinįkart pareguliuojame taikiklį ir jis paruoštas medžioklei.
Einame į medžioklę
Taikiklis prišaudytas, tinkamiausia amunicija rasta, šilti drabužiai apsivilkti – galime eiti į mišką. „Šį vakarą daugiau dėmesio skirsime elniams, – sako kolega medžiotojas Armandas. – Kai prieš dvi dienas nuvažiavau pasėdėti bokštelyje, išlindo keturi elniai ir net briedžio patinas. Lauke, kuriame medžiosime, auga du ąžuolai, o po jais pribirę gilių. Jos domina tiek šernus, tiek elnius.“
Kai pasiekiame tikslą ir išlipame iš mašinos, pasirodo, kad tai ta pati vieta, kur buvome vasaros pabaigoje, ruošdami medžiagą rugsėjo mėnesio numeriui. Šį kartą žalių sultingų dobilų laukas jau seniai apdirbtas, todėl keliaujame į kitoje lauko pusėje pastatytą bokštelį. Pakeliui lauke matyti pėdsakai, be to, dirvos paviršiuje mėtosi bulvės. Čia vaikščiojo ir vakarienės ieškojo šernai, elniai, jau minėtas briedis. Aplink miškai, žvėrims čia niekas netrukdo, galima ramiai vaikštinėti pirmyn atgal.
Susėdame bokštelyje, netrukus ateina vakaro prieblanda, kai geriausia įsitikinti taikiklio lęšių šviesumu. Nors yra galimybė įjungti centrinį tinklelio apšvietimą, visai gerai galima apsieiti ir be jo. Tolumoje pamiške vaikšto septynios stirnos, panašu, kad jos, ruošdamosi žiemai, jau pradėjo rinktis į nedidelius būrelius. Pasirodo du usūriniai šunys, po išartą žemę strikinėja paukšteliai, o tada, regis, iš niekur, netoli bokštelio, staiga pasirodo briedžio patinas. Stebint jį pro žiūronus pavyksta pastebėti, kad vienoje pusėje trūksta ragų vainiko, vietoj jo susiformavo smailė, todėl Armandas nusprendžia gyvūną sumedžioti.
Šūvis taiklus, briedis pabėgėja kelis žingsnius, o tada krinta. Kaip vėliau paaiškėjo, šis patinas tame pačiame lauke buvo pastebėtas ir kitą kartą, tačiau jo sumedžioti nebuvo galimybės. Štai šiek tiek kantrybės, kruopštaus pasiruošimo, o tada medžioklės deivė pasirodo dosni!
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
