Dar prieš kelerius metus daugumai Lietuvos gyventojų mintis apie mešką, vaikštinėjančią tarp sodybų ar kertančią kaimo kelią, būtų atrodžiusi kaip pasaka ar neįtikėtina istorija iš užsienio spaudos. Tačiau pastarieji įvykiai liudija ką kita: meškos jau čia. Ir jos artėja. Info Sekunde.lt
Šią Levaniškių kaime, Panevėžio rajone, meška pirmą kartą buvo pastebėta pačiame gyvenvietės centre – ne miške, ne pamiškėje, o tarp sodybų. Nors gyventojai apie tai pranešė nedelsdami, šis atvejis sukrėtė net gamtosaugos specialistus: tai pirmas toks užfiksuotas atvejis Lietuvoje, kai meška atsidūrė praktiškai žmonių kiemuose.
Levaniškių bendruomenės feisbuko profilije paskelbtas įrašas, kuriame matyti, kad pagrindinėje kaimo gatvėje laksto meška. „Penktadienį, 21.20 val., peržiūrėjus kameras, matosi, kaip meška atbėgusi iš Liepų gatvės, kerta plentą ir nubėga į parką. Meškutis baikštus, bet manau, nejauku susitikti“, – Levaniškių bendruomenės puslapyje parašė Nerija Kairienė.
Gyventojai, kurie sutiko pasidalyti savo įspūdžiais, neslėpė šoko: vieni mešką pamatė einančią palei tvorą, kiti – besisukinėjančią prie daržo. Socialiniuose tinkluose pasirodė ir vaizdo įrašų, kuriuose plėšrūnas užfiksuotas iš visai nedidelio atstumo.
Ministerija – meškų neskaičiuojame, lūšis pas veterinarą, o briedžiai pasienyje. Miško naujienos#3
Kodėl meškos keičia savo elgseną?
Specialistai teigia, kad meškų elgesio pokyčius gali lemti keli veiksniai: šiltesni orai, didesnis smalsumas, natūralaus maisto trūkumas, o galbūt – ir jauni individai, ieškantys naujų teritorijų. Viena aišku – šie gyvūnai vis dažniau pasirenka judėjimo maršrutus, kertančius ir žmonių gyvenamas vietas.
Ko turėtų imtis gyventojai?
Augant meškų pasirodymų dažniui, būtina keisti savo elgesio įpročius. Nevalia numoti ranka – net vienas neatsakingas veiksmas gali turėti skaudžių pasekmių.
1. Tvarka kieme – svarbiausia
Palikti obuoliai, kompostas, gyvūnų pašarai ar net paukščių lesinimo likučiai gali tapti meškų traukos centru. Viskas, kas skleidžia kvapą, ypač maisto, vilioja plėšrūnus.
2. Šiukšlių laikymas
Būtina užtikrinti, kad šiukšlių konteineriai būtų sandarūs, o maisto atliekos – pašalintos tvarkingai. Miško pakraščiuose gyvenantiems žmonėms rekomenduojama šiukšles laikyti uždarose patalpose arba specialiuose konteineriuose.
3. Nelaikykite gyvūnų lauke be priežiūros
Naminius gyvūnus reikėtų laikyti uždaruose voljeruose ar patalpose, ypač nakties metu.
4. Susidūrus – jokios panikos
Jeigu pamatėte mešką, nešūkaukite, nemėginkite jos vytis ar filmuoti iš arti. Geriausia – tyliai atsitraukti ir apie įvykį pranešti Aplinkos apsaugos departamentui.
Meškų ateitis Lietuvoje neišvengiama?
Gamtininkai įsitikinę meškos grįžta. Tai nėra atsitiktiniai klajojimai. Lietuvoje fiksuojama vis daugiau jų pasirodymų tiek pagal pėdsakus, tiek pagal vaizdo kamerų įrašus, tiek pagal liudininkų pranešimus. Ypač aktyvi yra rytinė ir šiaurinė šalies dalis.
Šiuo metu Aplinkos apsaugos departamentas analizuoja situaciją ir planuoja stiprinti stebėseną, taip pat parengti rekomendacijas savivaldybėms, medžiotojų būreliams ir gyventojams, kad šie žinotų, kaip tinkamai elgtis ir užkirsti kelią pavojingoms situacijoms.
Meška – ne pasaka ir ne animacinio filmo veikėja. Tai laukinis, stiprus, teritoriją ginantis gyvūnas, kurio elgsena gali būti nenuspėjama. Kad būtų užtikrintas tiek žmonių, tiek pačių gyvūnų saugumas, nebeužtenka vien stebėtis ir filmuoti – reikia veikti. Nes lengvabūdiškas požiūris šiandien jau nebeįmanomas.
Kodėl meška nebijojo žmogaus? Kada baimė išnyksta?
Laukinėje gamtoje gyvenančios meškos instinktyviai vengia žmogaus tai natūralus išlikimo mechanizmas. Gamtininkai aiškina, kad sveika, natūraliomis sąlygomis augusi meška, pajutusi žmogaus kvapą ar išgirdusi jo balsą, dažniausiai pasitraukia. Jos elgseną lemia genetinis instinktas vengti pavojų, taip pat – neigiama patirtis ar triukšmas, kuris signalizuoja grėsmę.
Tačiau šis instinktas pradeda silpti, kai gyvūnas per dažnai susiduria su žmogumi ir nepatiria jokių pasekmių. Jeigu meška randa maisto prie sodybos, komposto dėžėje, paukščių lesykloje ar konteineryje ji greitai išmoksta, kad žmogaus buvimas nebūtinai reiškia pavojų. Priešingai, tai tampa galimybe lengvai pasisotinti.
Būtent tai, anot liudininkų, ir kelia nerimą Levaniškių atveju. Pasak vietos gyventojų, meška elgėsi ramiai, ėjo per kiemus, nesibaimino automobilių ir nebandė trauktis net tada, kai ją stebėjo žmonės. Tai rodo, kad gyvūnas jau gali būti pripratęs prie žmogaus, o tai, specialistų teigimu, yra pavojingas ženklas.
Meškos be baimės yra potenciali grėsmė
Gyvūnas, kuris praranda baimę žmogui, gali elgtis nenuspėjamai. Net jeigu jis atrodo ramus, bet koks netikėtas garsas, judesys ar gyvūno frustracija dėl negauto maisto gali sukelti agresiją. Todėl svarbu suprasti: tai nebe vien laukinis gyvūnas, o potencialiai pavojingas plėšrūnas, peržengęs natūralias ribas.
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
