Portalas Dzūkų žinios rašo, kad praėjusią savaitę Krosnos seniūnijos įvairių kaimų gyventojai tapo neeilinio įvykio liudininkais – šiame krašte pasirodė didžiulis stumbras. Jis buvo užfiksuotas keliose seniūnijos vietose. Šis galingas gyvūnas nebuvo agresyvus, ramiai vaikštinėjo šalia ūkininkų gyvulių ir bandė su jais susidraugauti. Gamtosaugininkai galvoja, jog stumbras galėjo atklysti iš Lenkijos.
Krosnos seniūnė Valda Žukauskienė sakė, kad Vartų kaime stumbrą matė ji pati.
„Pirmiausia apie stumbrą pranešė Krosnos miestelio gyventojai. Paskui jį matė ir kitų seniūnijos kaimų žmonės. Skambinau į Žuvinto rezervatą, nes ten yra to rezervato teritorija, jie informavo, jog tą stumbrą perkelti kitur nėra galimybių. Jis atrodo nepavojingas, tiesiog vaikštinėja“, – sakė seniūnė.
Jos žiniomis, aplinkosaugininkai važinėjo po tas vietas, kur buvo pastebėtas stumbras ir analizavo jo judėjimą.
Ūkininkas prisiartino prie galiūno
Paklausta, ar seniūnijos gyventojai neskambino į seniūniją dėl stumbro keliamo pavojaus, seniūnė sakė, jog ji iš žmonių sulaukusi tik pranešimų apie pamatytą svečią, bet nerimo ir baimės iš žmonių neišgirdusi.
„Visiems žmonėms jis sukėlė nuostabą, tiesa, Tūriškių kaime viena moteris šiek tiek dėl jo sunerimo. Panašu, kad stumbras ieško draugijos, tačiau elektrinio piemens zonos jis nepažeidžia, pavojaus nekelia“, – sakė seniūnė.
Stumbrai Dzūkijoje – jau ne retenybė
Aplinkos apsaugos departamento Alytaus gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Jonas Jarmalavičius sakė žinantis apie Krosnos stumbrą.
Jo teigimu, stumbrai Lietuvoje jau paplitę, Dzūkijoje taip pat jų yra. Medžioklės plotuose, kurie ribojasi su Lenkija ir Baltarusija, jie jau senokai gyvena.
„Gali būti, kad šis stumbras atklydo iš tų teritorijų. Taip pat Varėnos rajone, Zervynose yra įrengtas stumbrynas, kur pernai nemažai stumbrų buvo paleisti į laisvę.
„Medžiotojai stumbrų dažnai pastebi apie Kapčiamiestį, visu pasienio ruožu. Sunku pasakyti, iš kur į Krosnos kraštus atklydo šis stumbras. Mes turime informacijos, jog prieš mėnesį jis buvo pastebėtas Alytaus rajone, Aleknonyse, prie Žuvinto, ten yra didelis Žaliosios miškų masyvas, netoli Kalniškės miškas. Po to jis buvo nuėjęs į Marijampolės apskritį“, – pasakojo J. Jarmalavičius.
Paklaustas, ar stumbras kelia pavojų naminiams gyvuliams, žmonėms, ką reiktų daryti su šiuo Krosnos seniūnijoje pasirodžiusiu stumbru, J. Jarmalavičius sakė, kad su juo nieko nereikia daryti, jis nekelia pavojaus žmonėms, o kad jis pasirodo, tai ne naujiena – jų Dzūkijoje yra ne vienas ir ne du.
„Naminiams gyvuliams stumbrai nėra pavojingi, jie nėra agresyvūs, bet tai laukiniai žvėrys, reikia laikytis atsargumo priemonių. Man neteko girdėti, kad jie keltų pavojų. Stumbrų buvimą Dzūkijos laukuose reikia priimti kaip natūralų procesą. Dzūkijoje yra apie keliasdešimt laisvėje gyvenančių stumbrų“, – sakė J. Jarmalavičius.
Galbūt prasidėjo ruja?
Poravimosi sezonas tęsiasi nuo rugpjūčio iki spalio, tuo metu suaugę patinai laikosi bandos.
4-6 metų patinai, nors ir subrendę, negali poruotis, nes vyresni patinai jiems neleidžia.
Patinai lytinę brandą pasiekia būdami 2 metų, o patelės – paprastai 3 metų. Patinai gyvena iki 22 metų, patelės – iki 27 metų.
Stumbras keliauja atgal į savo gimtinę?
Anksčiau pranešėme, kad Aplinkos ministerija planuoja skirti 65 tūkst. eurų finansavimą dalies stumbrų perkėlimui iš Kauno rajono į Dzūkijos nacionaliniame parke esantį Stėgalių gamtinį kompleksą, pirmadienį pranešė Aplinkos ministerija.
Jos teigimu, pastaraisiais metais didėjanti stumbrų populiacija ėmė kelti iššūkių gyventojų turtui ir saugumui. Išsiplėtus stumbrų reguliariai lankomam plotui sulaukta skundų, kad dalis jų iš Kėdainių rajono persikėlė į Kauno rajoną bei pradėjo kelti pavojų – gyvūnai lankosi prie magistralinių kelių, daro žalą žemės ūkio pasėliams.
„Stumbrų populiacijos augimas Lietuvoje yra reikšmingas gamtosaugos pasiekimas, o tai, kad esame penktoje vietoje Europoje pagal stumbrų skaičių, rodo mūsų sėkmę atkuriant šią rūšį. Tačiau svarbu užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės gyventojų saugumui ir žemės ūkiui. Todėl perkeldami dalį stumbrų į Dzūkijos nacionalinį parką ne tik stabilizuosime bandos dydžio augimą, bet ir užtikrinsime gyventojų bei jų turto saugumą“, – pranešime sakė aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus.
Anot Aplinkos ministerijos, laisvėje gyvenančių stumbrų populiacija šalyje sparčiai auga – 2023 metų pabaigoje jų skaičius siekė 293.
!PRENUMERUOKITE žurnalą Medžioklė 2025 metams!
!PRENUMERUOKITE žurnalą Medžioklė 2025 metams!
