Sika elniai – viena įdomiausių elnių rūšių, per pastarąjį šimtmetį atkeliavusi į Europos fauną. Nors Latvijoje jie pasitaiko retai ir nedideliais būriais, ši rūšis kelia didelį susidomėjimą tiek biologams, tiek medžiotojams.
1. Kompaktiški, bet temperamentingi
Sika elniai yra gerokai mažesni nei europiniai elniai, tačiau mažas dydis nereiškia ramaus charakterio. Rujos metu rudenį patinai gali būti ypač agresyvūs ir, lyginant su jų dydžiu, stulbinamai drąsūs bei energingi. Daugelyje vietų jie žinomi dėl stipraus teritorinio elgesio.
2. Azijos svečiai Europos miškuose
Natūraliai sikos paplitę Rytų Azijoje – Japonijoje, Korėjoje, Kinijoje ir Rusijos Tolimuosiuose Rytuose. Į Europą jie buvo atvežti XIX amžiuje kaip egzotiniai parkų gyvūnai. Iš dvarų teritorijų jie palaipsniui paplito į laukinę gamtą ir tapo nuolatiniu faunos elementu kai kuriose šalyse, ypač Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje.
3. Balsingi ir garsūs gyvūnai
Skirtingai nei dauguma kitų elnių rūšių, sika elniai yra labai balsingi. Rujos metu patinai skleidžia aukštus, kartais net rėkimą ar sireną primenančius garsus. Tai dažnai nustebina žmones, kurie pirmą kartą girdi sikos balsą miške.
4. Maskavimosi meistrai
Sika elnių kailis keičiasi pagal sezoną. Vasarą jis ryškiai rudas su aiškiai matomomis baltomis dėmėmis, o žiemą tampa tamsesnis, o dėmės beveik išnyksta. Toks prisitaikymas užtikrina puikią maskuotę skirtinguose biotopuose ir oro sąlygose.
5. Hibridizacijos grėsmė vietinėms rūšims
Viena didžiausių ekologinių problemų – sikos gebėjimas kryžmintis su europiniais elniais. Dėl to kyla grėsmė vietinės rūšies genetiniam grynumui, todėl kai kuriose šalyse sikų populiacija kontroliuojama ar ribojama, siekiant išvengti nekontroliuojamo jų plitimo.
Neįtikėtini miško kameros kadrai! Trys vilkai užpuola elnią, o jis atremia plėšrūnus savo ragais!
Skaitykite plačiau ir prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
Naujasis žurnalo numeris jau prekyboje!
