Kai 2013 m. Latvijoje prasidėjo diskusijos dėl duslintuvų legalizavimo medžioklėje, emocijos virė kaip niekad. Prieštaravo tiek teisėsaugos institucijos, tiek kai kurie patys medžiotojai. Vienas pagrindinių argumentų – esą tai paskatins brakonieriavimą. Tačiau daugelis tokių baimių kilo ne iš realybės, bet iš mitų, stereotipų un sensacingų Holivudo veiksmo filmų.
Vidaus reikalų pareigūnai iš pradžių teigė, kad duslintuvai apsunkins brakonierių sulaikymą. Tačiau, paklausus, ar iki šiol buvo sulaikyta bent viena brakonieriaujanti asmenybė, remiantis vien tik šūvio garso aptikimu, atsakymas buvo – ne vienos. Net dalis medžiotojų buvo skeptiški, kartodami tuos pačius argumentus. Visgi intensyvaus aiškinamojo darbo, demonstracijų šaudykloje ir politikų įtraukimo dėka duslintuvai buvo išbraukti iš draudžiamų įrankių sąrašo.
Nuo tada Latvijoje jau net buvo pakoreguotas atitinkamas teisės akto straipsnis – iš pradžių buvo nurodyta, kiek decibelų garsą duslintuvas turi sumažinti, bet tai praktiškai neįmanoma buvo patikrinti, todėl riba buvo panaikinta. Šiuo metu Latvijoje galioja keli apribojimai: draudžiama naudoti duslintuvus ilgavamzdžiams graižtviniams ginklams, kurių kalibras ne didesnis kaip 5,6 mm ir kurie naudoja apvado kapsule pasižyminčius šovinius, arba kai naudojama sumažintos parako dozės amunicija. Duslintuvai leidžiami ir lygiavamzdžiams ginklams, bet privalo būti pramoninės gamybos.
Tarptautiniai teisės aktai duslintuvų naudojimo medžioklėje nedraudžia. Tačiau daugelyje šalių jų įteisinimas susiduria su stipriu pasipriešinimu dėl senų įsitikinimų. Estija duslintuvus legalizavo tik praėjusiais metais. Lietuva dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Pagrindinis prieštaravimas? Neva „tylus šūvis“ leis išnaikinti visą miško gyvūniją. Tačiau šalyse, kuriose duslintuvai leidžiami, nebuvo pastebėta nei brakonieriavimo augimo, nei gyvūnų populiacijų mažėjimo. Tai rodo, kad diskusijos dažniau grindžiamos emocijomis, o ne faktais.
Svarbu paminėti: nuo duslintuvų įteisinimo Latvijoje nė vienas su medžiokle susijęs pažeidimas, kurį būtų fiksavusios tarnybos, nebuvo susijęs su duslintuvo suteikiamomis „pranašumomis“.
Savo patirtimi dalinasi medžiotojas Gatis Panavs:
„Turiu nedidelę patirtį su duslintuvais – pirkau tik iš parduotuvės Huberts ir naudojau du Hausken modelius. Vieną – kalibrui .223 Rem, bet ten efektas mažesnis. Tuo tarpu .300 Win Mag karabinui pasirinkau duslintuvą dėl smūgio sušvelninimo ir klausos apsaugos. Nemėgstu aktyvių klausos apsaugų – mane jos erzina. Kartą tris kartus iššovus iš .300 Win Mag pusautomačio, ausyse dar ilgai spengė. Tad liko du variantai – aktyvios ausinės arba duslintuvas. Pasirinkau duslintuvą.“
„Naudojant Hausken .300 Win Mag duslintuvą, pastebėjau, kad po 150 šūvių matyti nusidėvėjimo požymiai. Tada nusprendžiau pabandyti TE-Titan – titaninį duslintuvą su viso gyvenimo garantija. Pasak gamintojo, jis nerūdija, jo nepažeidžia oksidacija, nereikia ypatingos priežiūros – pakanka išdžiovinti. Esą net pervažiavus automobiliu, jis nesulūžta. Suteikiama garantija – 2000 šūvių. Tinka ir sportui.“
„Aliumininiai duslintuvai – jautresni. Juos reikia itin prižiūrėti, išdžiovinti, naudoti specialias priemones, kad išvengtum šarminių reakcijų. Privalumas – galima išardyti ir išvalyti, bet praktikoje man to padaryti nepavyko.“
„Svarbu ir tai, kaip duslintuvas montuojamas – jei užsukamas giliau ant vamzdžio, jis mažiau prailgina ginklą. 15 cm ilgio pailgėjimas – dar priimtinas.“
„Su Browning Bar MK3 pusautomačiu nereikėjo nieko perreguliuoti, problemų nebuvo. Galiu pasakyti, kad .308 Win be duslintuvo yra triukšmingesnis ir stipriau atstumia nei .300 Win Mag su duslintuvu.“
Ministerija prisipažįsta, lūšis miršta pas veterinarą, o briedžiai pasienyje. Miško naujienos #3
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
