
Pasivaikščiojimo paplūdimyje metu patyrėte neįprastą ir galbūt nemalonų atradimą? Taip, pasitaiko. Ypač po audros.
Yra kelios priežastys, dėl kurių ruoniai gali žūti: amžius, sužeidimai, susidūrimas su žvejybos laivu ar žvejais.
Tai, kad paplūdimyje matome vis daugiau ruonių, rodo, jog jų populiacija didėja. Ypač daug pranešimų apie ruonių jauniklius pavasarį ir suaugusių ruonių žūtis po audrų.
Pasitaiko, kad paplūdimyje vaikštinėtojai randa tik ruonių galvas. Tai yra ruonių populiacijos didėjimo ir jų daromos žalos žvejų tinklams bei sugauto laimikio plėšimo pasekmė. Didėjant šių gyvūnų daromai žalai, didėja ir žvejybos įmonių nepasitenkinimas bei raginimai leisti medžioti ruonius.
Ruonių medžioklė Baltijos jūros regione: konfliktai ir kompromisai
Baltijos jūros vandenyse iškilmingai plaukia pilkieji, žieduoti ir paplūdimiai ruoniai – gyvūnai, simbolizuojantys tiek regiono biologinę įvairovę, tiek žmogaus ir gamtos konflikto sudėtingumą. Kol aplinkosaugos gynėjai pabrėžia ruonių neliečiamumą, žvejai kovoja su jais dėl išgyvenimo. Ši istorija apie visuomenę ir gamtą, kur kompromisai yra neišvengiami.
Ruonių rūšys ir jų būklė
Baltijos jūros regione gyvena trys ruonių rūšys: pilkieji ruoniai (Halichoerus grypus), žieduoti ruoniai (Pusa hispida botnica) ir retesnė rūšis – paplūdimiai ruoniai (Phoca vitulina vitulina).
Pilkieji ruoniai yra dažniausiai sutinkami, ir jų populiacija, dėka aplinkos apsaugos priemonių, per pastarąjį dešimtmetį išaugo iki 40 000–50 000 individų. Tuo tarpu žieduotų ruonių populiacija yra daug mažesnė – apie 10 000–20 000, ir juos grąsina klimato kaita, ribojanti ledų dangą, reikalingą veistis. Paplūdimio ruonių skaičius yra kritiškai mažas, mažiau nei 1000 individų.
Kodėl medžiojami ruoniai?
Keliose Baltijos jūros šalyse ruonių medžioklė yra leidžiama su griežtais apribojimais, daugiausia siekiant sumažinti žvejams padarytus ekonominius nuostolius. Ruoniai plėšo žvejybos tinklus, valgo žuvis ir tiesiog naikina žvejybos įrankius. Daugiausiai kenčia vertingos lašišų ir šapalų populiacijos, kurias žvejai vadina savo „karališkais laimikiais“.
Be ekonominių nuostolių, didėjanti ruonių populiacija sukėlė ekosistemos disbalansą. Todėl keliose šalyse įvestos medžioklės kvotos, siekiant išlaikyti ruonių populiacijos pusiausvyrą.
Kur leidžiama ruonių medžioklė?
Suomijoje ir Švedijoje ruonių medžioklė yra leidžiama su tam tikrais apribojimais. Naudojamos kvotų sistemos, kurios nustato, kiek ruonių galima sumedžioti per metus, ir yra griežtos taisyklės, kad būtų apsaugoti jauni ruoniukai ir nėščioms patelėms. Estijoje praktikuojama selektyvi ruonių medžioklė tam tikruose regionuose, kuriuose jie sukelia didžiausius nuostolius.
Latvijoje galima gauti leidimą lemiamai ruonių atbaidymui nuo žvejybos įrankių.
Latvijoje pilkųjų ruonių medžioklė neseniai tapo įmanoma dėl normatyvinių aktų pakeitimų. Žemės ūkio ministerija suteikia leidimus pilkųjų ruonių lemiamai atbaidymui nuo žvejybos įrankių, kas iš esmės reiškia ribotą medžioklės leidimą. Šis žingsnis buvo žengtas siekiant sumažinti žvejams padarytus nuostolius ir skatinti žvejybos sektoriaus tvarų vystymąsi.
Ruonių medžioklės sezonas buvo nustatytas nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d. Šiuo laikotarpiu teisėtoms įmonėms, gavusioms Aplinkos apsaugos agentūros leidimus, buvo leista atlikti pilkųjų ruonių atbaidymą nuo žvejybos įrankių naudojant medžioklės ginklus, ir bendras leidžiamas sumedžiotų ruonių skaičius neturėjo viršyti 60 pilkųjų ruonių.
Šiuo metu ruonių medžioklė Latvijoje laikoma pragmatišku žingsniu, siekiant apsaugoti vietinius žvejus, tuo pačiu išlaikant pagarbą gamtos ištekliams. Tačiau, kad šis sprendimas būtų tvarus, būtina kruopšti priežiūra ir visuomenės dialogo skatinimas.
Lietuvoje ruoniai yra saugomi, ir jų medžioklė yra uždrausta. Šiose šalyse ieškoma kitų sprendimų žvejybos įrankių apsaugai, pavyzdžiui, stiprinti tinklų konstrukcijas arba naudoti akustinius atbaidytuvus.
Kodėl medžiojami ruoniai?
Keliose Baltijos jūros šalyse ruonių medžioklė yra leidžiama su griežtais apribojimais, daugiausia siekiant sumažinti žvejams padarytus ekonominius nuostolius. Ruoniai plėšo žvejybos tinklus, valgo žuvis ir tiesiog naikina žvejybos įrankius. Daugiausiai kenčia vertingos lašišų ir šapalų populiacijos, kurias žvejai vadina savo „karališkais laimikiais“. Svarbu ne tik tai, kad žvejai gaudys mažiau žuvų ir žuvų kainos kyla, bet ir tai, kad didėjanti ruonių populiacija sunaikina žuvų išteklius, tuo tarpu žmonės kovoja dėl jų išsaugojimo: griauna užtvankas ant neršto upių, rūpinasi ekosistemų atkūrimu ir paleidžia žuvų jauniklius į gamtą.
Be ekonominių nuostolių, didėjanti ruonių populiacija sukėlė ekosistemos disbalansą. Todėl keliose šalyse įvestos medžioklės kvotos, siekiant išlaikyti ruonių populiacijos pusiausvyrą.
Kompromisai tarp gamtos ir žmogaus
Ruonių medžioklė Baltijos regione yra ginčytinas klausimas, kuriame susikerta gamtos apsaugos idealai ir vietinių bendruomenių išgyvenimo interesai. Nors ruonių populiacijų atsigavimas yra vertinamas pasiekimas, žvejai pabrėžia, kad nekontroliuojamas ruonių augimas sukelia negrįžtamą žalą pramonei.
Akivaizdu, kad veiksmingi sprendimai gali būti pasiekti kompromiso keliu – tiek nustatant protingas medžioklės kvotas, tiek investuojant į technologijas, kurios apsaugo žvejybos įrankius. Tik bendradarbiaujant galima pasiekti tvarų Baltijos jūros ekosistemos ir žvejybos pramonės egzistavimą.
!PRENUMERUOKITE žurnalą!

Naujausias žurnalo numeris jau čia!
