Patirtis

NVO naujienos. Lietuvos medžiotojų draugija0

Šių metų pradžioje kilo noras paklausti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) ir Žemės ūkio ministerijos, kaip sekasi kovoti su afrikiniu kiaulių maru (AKM). Ar tai netapo tik formaliu užsiėmimu vaidinant didelę problemą? Ar buvo kreiptasi į Aplinkos ar Žemės ūkio ministerijas dėl AKM mokslinių tyrimų finansavimo? Kokie moksliniai tiriamieji AKM darbai buvo finansuojami? Kokios gautos mokslininkų rekomendacijos, kaip kovoti su AKM?

VMVT darė šernų mėginių tyrimus, o Žemės ūkio ministerija finansavo tris mokslinius tyrimus:

1) 2017–2019 m. užsakė mokslinį darbą, kurio tikslas – nustatyti AKM viruso perdavimą laukinėje faunoje ir naminių kiaulių laikymo vietose (židiniuose), panaudojant epidemiologijos, serologijos, virusologijos ir molekulinės biologijos tyrimo duomenis bei išsiaiškinant šernų judėjimo skirtingais metų laikais atstumus, siekiant prognozuoti AKM plitimą ir sukurti ligos valdymo strategiją laukinėje faunoje ir kiaulių laikymo vietose. Darbą vykdė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Veterinarijos fakulteto Veterinarinės patobiologijos katedra, Imunologijos laboratorija ir Mikrobiologijos ir virusologijos institutas, Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras. Darbui skirta 90 000 eurų.

2) 2018 m. Žemės ūkio ministerija užsakė mokslinį darbą „Vabzdžių įtaka afrikinio kiaulių maro viruso plitimui“, darbą atliko Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Zoologijos katedra, moksliniam darbui skirta 25 000 eurų.

3) 2019 m. atliktas mokslinis darbas „Kraujasiurbių ir kitų vabzdžių įtaka mechaniniame afrikinio kiaulių maro viruso pernešime į kiaulių laikymo vietas ir šernų populiacijoje“. Darbą atliko Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras, iš Žemės ūkio ministerijos asignavimų skirta 30 000 eurų.

Atidžiai išanalizavę gautus Žemės ūkio ministerijos ir VMVT direktoriaus atsakymus priėjome išvadą, kad tokiu atveju kovai su AKM šernų populiacijoje belieka pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę – jų atstovų bendradarbiavimą, nes pastaruoju metu valstybė turi kitus prioritetus ir pinigų trūksta Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijoms, kovai su COVID-19 ir kitiems kritiniams valstybės saugumo ir nepriklausomybės dalykams užtikrinti.

Pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę galima privatiems asmenims, t. y. medžiotojams, Vyriausybės nutarimu patvirtinus Medžioklinių ginklų su duslintuvais ir / ar naktiniais taikikliais apyvartos taisykles šernų populiacijai mažinti, o kartu ir kitas priemones (duslintuvus ir / ar lankus) invazinių plėšrūnų ar kitoms populiacijoms mažinti miestuose ar miestuose esančiuose botanikos parkuose, kapinėse.
Mangutas
Nuotrauka: Kataryna Šterna

Medžioklės įstatymas yra specialusis įstatymas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo atžvilgiu. Pagal Medžioklės įstatymo 5 straipsnio 1.3 punktą, Vyriausybė tvirtina Medžioklinių ginklų apyvartos taisykles. Taigi viešojo ir privataus sektorių partnerystei AKM srityje mažinant ir valdant šernų populiaciją su duslintuvais ir naktiniais taikikliais net nereikia Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo, nes pakanka vien Vyriausybės sprendimo nustatant medžioklinių lankų, duslintuvų ir naktinių taikiklių medžioklėje apyvartos taisykles, net kai tai yra A kategorijos ginklas.

Be to, siūlome prie medžioklės ginklų įtraukti ne tik naktinius taikiklius, duslintuvus, lankus, bet ir arbaletus bei pneumatinius ginklus. Arbaletai geriausiai padėtų saugiai medžioti ir LRT.lt tekste „Išpuoselėtos vejos ir gėlynai Juodkrantėje virsta arimais: po naktinių šernų žygių vietiniai skaičiuoja ir tūkstantinius nuostolius“ aprašytu atveju.

Tik su duslintuvais, lankais, arbaletais (šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus) ir pneumatiniais ginklais (žiurkes, kiaunes, kanadines audines, šeškus, ondatras, nutrijas, kovus, varnas) būtų leidžiama medžioti miestų parkuose, botanikos soduose (pavyzdžiui, Kairėnų botanikos sode savo akimis esame matę šernų išknistas pievas, o Antakalnio Sapieginės parke – šernų pėdsakus), kapinėse, valstybinių gamtos rezervatų buferinės apsaugos zonose.

Leisti medžioklėje naudojant duslintuvus, lankus, arbaletus ir pneumatinius ginklus šaudyti arčiau kaip 100 metrų atstumu nuo gyvenamųjų sodybų ir naudojamų pastatų.

Dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo – jį reikėtų keisti, jei Vyriausybėje nebūtų pakankamos politinės valios pripažinti senos teisės taikymo taisyklės, kai Lex specialis derogat legi generali, t. y. specialusis įstatymas pakeičia bendrąjį, mūsų atveju Medžioklės įstatymas pakeičia Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą: nors naktiniai taikikliai ir duslintuvai yra įtraukti į A kategorijos ginklų priedėlius, bet net A kategorijos ginklai leidžiami medžioklėje, pavyzdžiui, graižtviniai šaunamieji ginklai, kurių kalibras yra 12,7 mm arba didesnis, išskyrus medžioklinius, senovinius ginklus ir senovinių ginklų kopijas (22 p.).

Leidus medžiotojams naudoti naktinius taikiklius, reikia nurodyti, kad dabartinius elektroninius taikiklius galima naudoti ir šviesiuoju paros metu, todėl jais būtų galima šviesiuoju paros metu medžioti visus kitus medžiotinus gyvūnus.

Tik užtikrinę laukinių žvėrių populiacijų kontrolę šiuolaikiniais ginklais, galėsime tinkamai vykdyti naminių gyvūnų, maisto ir veterinarijos saugos reikalavimus.

Vasario 11 d. įvyko nuotolinis Aplinkos ministerijos komandos planų ir svarbiausių šių metų darbų pristatymas. Po trumpo ministro pristatymo kalbėjo viceministrai. Medžioklę kuruojantis viceministras Danas Augutis medžioklės sferoje numatė vieną pagrindinį darbą – įvesti elektroninį Medžioklės lapą.

Kovo 3 d., po daugiau negu pusantrų metų pertraukos, turėtų įvykti Medžioklės konsultacinės tarybos posėdis. Įdomu bus išgirsti, kaip suformuluota elektroninio Medžioklės lapo sukūrimo užduotis, ar jau atrinktas rangovas, ar tai bus visiems naudingas produktas, ar eilinė valdžios elektroninė priemonė, pritaikyta valdininkų reikmėms, o vartotojui nelengvai suprantama. Taryboje turėtų kilti klausimų ir apie žemių ir miškų savininkų bei medžiotojų santykius. Iki šiol niekas negali aiškiai pasakyti – kuo skiriasi gamtos išteklių naudojimas (privačioje ar valstybinėje valdoje) renkant grybus, uogas ir medžiojant.

Tuos klausimus aptarti vasario 22 d. Lietuvos medžiotojų sąjungos Gamta būstinėje susirinko Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD), Sūduvos medžiotojų sąjungos, Lietuvos medžiotojų draugijos (LMD) atstovai ir keli savininkų teisių gynėjai. Pasitarimą vedė signataras Saulius Pečeliūnas ir Gamtos prezidentas Raimondas Ribačiauskas. Po ramios ir konstruktyvios diskusijos gimė sutarimas dėl keturių teiginių:

Susiję straipsniai

1. Laukiniai žvėrys yra valstybės.
2. Medžioklės taisykles nustato valstybė.
3. Medžioklė yra ūkinė veikla.
4. Savininkas nustato ūkininkavimo jo valdoje sąlygas.

LMD Valdybos narys Mindaugas Jablonskis
LMD Valdybos pirmininkas Gediminas Vaitiekūnas

Norite nusipirkti žurnalą internetu arba jį užsiprenumeruoti?

LA.lv
Prašome komentuoti mandagiai, nekurstyti neapykantos ir apsieiti be keiksmažodžių.