Šaltinis: Europos medžioklės ir gamtos apsaugos federacija FACE
Mitas apie neva žiaurų ispanų elgesį su savo medžiokliniais šunimis, apie tariamą šunų žudymą, kai jie pasensta ar kažką padaro ne taip, jau daugelį metų kurstomas žmonių, kurių fantazijos gerokai nutolusios nuo realybės. Šios istorijos, neturinčios jokio faktinio pagrindo, naudojamos tam, kad visoje Europoje būtų demonizuojami medžiotojai ir sukuriamas iškreiptas jų įvaizdis. Galiausiai tai aiškiai paneigta pačios Ispanijos valdžios lygiu: oficialūs duomenys patvirtino, kad tokios praktikos yra mitas ir paprasčiausi melai, neturintys nieko bendra su tikrove.
Pagal Ispanijos Socialinių teisių, vartotojų reikalų ir „Darbotvarkės 2030“ ministerijos užsakymu atliktą tyrimą dėl gyvūnų apsaugos valdymo šalyje, tik 12,9 proc. visų prieglaudose atsidūrusių šunų yra medžioklinių veislių atstovai.
Šie oficialūs duomenys pagaliau paneigia daugelį metų skleistą ir visiškai neteisingą mitą apie masinį medžioklinių šunų palikimą, kuriuo medžiotojai Ispanijoje ir kitose Europos šalyse buvo nepagrįstai kaltinami ir stigmatizuojami.
Oficialūs faktai, o ne emocijomis paremti melai
Ispanijos Karališkoji medžioklės federacija (RFEC) kartu su regioninėmis federacijomis palankiai įvertino vyriausybės pateiktą paaiškinimą, kuris pirmą kartą aiškiai ir viešai patvirtina – medžioklė nėra šunų palikimo priežastis.
Tyrimas parodė, kad 2023 m. visoje Ispanijoje buvo užregistruoti 15 216 šunų, nurodytų kaip dingę ar palikti. Šis skaičius apima visus atvejus – nuo laikino dingimo iki vagysčių ar savanoriško perdavimo prieglaudoms, todėl realus palikimo mastas yra dar mažesnis.
Iš šių duomenų tik 2 422 šunys (12,9 proc.) buvo medžioklinių veislių, o iš jų 1 965 atvejai iš tiesų susiję su paliktais ar dingusiais gyvūnais.
Kalbant apie kurtus (galgo), šis rodiklis dar mažesnis – vos 2,8 proc., tai yra apie 425 šunis.
Iš viso visoje Ispanijoje mažiau nei 3 000 medžioklinių šunų buvo užregistruoti kaip palikti ar dingę, palyginti su 50 000, kuriuos daugelį metų minėjo įvairios gyvūnų teisių organizacijos. Šis skirtumas aiškiai parodo, kokio masto dezinformacija buvo platinama ir kokią žalą ji padarė medžiotojų bendruomenės reputacijai.
Dezinformacija kaip pelno mechanizmas
Ispanijos medžiotojai pažymi, kad šis mitas ne tik klaidina visuomenę, bet ir sąmoningai išnaudojamas finansiniams tikslams.
Dalis vadinamųjų „gyvūnų gelbėjimo“ organizacijų gauna pajamas, skleisdamos istorijas apie „vargšus paliktus medžioklinius šunis“, kurie neva išgelbėjami nuo žiaurių medžiotojų.
Tuo pat metu pranešama apie medžioklinių šunų vagystes, po kurių tie patys šunys vėliau siūlomi „įvaikinti“ už aukas ar mokestį žmonėms kitose šalyse, nuoširdžiai norintiems padėti gyvūnams.
Tai ne tik nesąžininga, bet ir nusikalstama – ir puikiai parodo, kaip lengvai visuomenės empatija gali būti paversta pelno šaltiniu.
Laikas pripažinti tiesą
Kaip pabrėžia RFEC ir regioninės federacijos, šis tyrimas yra lūžio taškas, paremtas faktais, ir galutinai griauna mitą apie masinį medžioklinių šunų palikimą.
Pačios valstybės pateikti duomenys yra vieši, patikrinami ir aiškūs.
„Nebėra vietos spėlionėms ar ideologinėms interpretacijoms. Raginame politikus ir žiniasklaidą elgtis atsakingai – tikrinti faktus ir liautis nusikalstamai šmeižti medžiotojus“, – pabrėžiama federacijų pranešime.
Medžiotojai geriausiai žino, ką reiškia rūpintis savo šunimi – jie maitina, treniruoja ir saugo savo keturkojus partnerius, nes tai yra ne tik pasididžiavimas ir gyvenimo būdas, bet ir patikima draugystė.
Mes darome tai neteisingai. 300 paukščių per vieną dieną. Medžiotojos dienoraštis #31
Dar daugiau istorijų, patarimų ir įdomybių iš medžioklės pasaulio! Prasideda 2026 metų prenumerata!
