Tikra žiema sugrįžo į miškus
Po kelerių metų, kai Lietuvoje vyravo palyginti švelnios ir mažai sniegingos žiemos, šiemet gamta priminė, ką reiškia tikra žiema. Gausus sniegas, ilgalaikis šaltis ir speiguotos naktys tapo rimtu išbandymu miškuose gyvenantiems laukiniams gyvūnams. Daugelyje vietovių jau susiformavo vadinamosios baltojo bado sąlygos, kai po storu sniego sluoksniu pasislėpę natūralūs maisto šaltiniai tampa sunkiai pasiekiami arba visai nepasiekiami.
Stora sniego danga apsunkina išgyvenimą
Pastarųjų dienų krituliai ir pūgos visą šalį padengė vientisu, storu sniego sluoksniu. Kai kur jis gerokai viršija pastarųjų metų vidurkius ir siekia keliolika ar net kelias dešimtis centimetrų. Dėl temperatūrų svyravimų vietomis susiformavusi kieta sniego pluta dar labiau apsunkina gyvūnų galimybes pasiekti po sniegu esančius augalus, uogienojus ar kitus natūralius maisto šaltinius. Tokiomis sąlygomis kiekvienas nereikalingas judesys reiškia papildomas energijos sąnaudas, kurių žiemą ypač trūksta.
Kodėl sausį medžiotojai atsisako medžioti tauriųjų elnių pateles?
Pagalba miške turi gilias tradicijas
Pagalba laukiniams gyvūnams žiemą nėra naujas reiškinys. Dar senesniais laikais buvo įprasta ruošti koku zaru slotiņas, vežti į mišką šieną ir taip padėti žvėrims išgyventi sunkiausią metų laiką. Šios tradicijos daug kur išliko iki šių dienų. Ir dabar nemažai medžiotojų kolektyvų žiemos metu į miškus gabena šieno rulonus, papildomą pašarą ir kitą tinkamą maistą, kad padėtų laukiniams gyvūnams ištverti ilgalaikio šalčio ir gausaus sniego sąlygas.
Miškininkai stebi situaciją ir veikia tikslingai
Nuolat miškuose dirbantys miškininkai stebi gyvūnų būklę ir vertina situaciją kiekvienoje girininkijoje atskirai. Ten, kur maisto trūkumas kelia realią grėsmę, imamasi konkrečių priemonių. Vertinant, kur telkiasi elniniai žvėrys ir kur jiems sunkiausia rasti maisto, tam tikrose vietose nukertamos drebulės ir paliekamos miške. Jų žievė, šakelės ir ūgliai yra vienas svarbiausių žiemos raciono elementų stirnoms, danieliams ir tauriesiems elniams. Tokia pagalba leidžia gyvūnams taupyti energiją ir padidina jų galimybes išgyventi iki pavasario.
Ką žvėrys randa po sniegu
Šiltuoju metų laiku elniniai žvėrys minta žole, įvairiais žoliniais augalais ir lapais, tačiau žiemą jų mityba keičiasi. Tuomet svarbiausiais tampa medžių ir krūmų ūgliai, šakelės, žievė, samanos ir kerpės, kurias įprastomis sąlygomis jie gali atsikasti iš po sniego. Esant giliai ir sukietėjusiai sniego dangai, šie ištekliai tampa sunkiai prieinami, todėl net ir nedidelė papildoma pagalba gali turėti didelę reikšmę.
Papildomu maisto šaltiniu žiemą tampa ir lapuočių miškuose vykdomi sanitariniai ar ugdomieji kirtimai. Po jų likusios šakos sudaro natūralų ir žvėrims tinkamą maistą tuo metu, kai kiti ištekliai yra paslėpti po sniegu.
Svarbu elgtis atsakingai
Miškininkai ir specialistai primena, kad savavališkas laukinių gyvūnų šėrimas gali pakenkti. Netinkamas maistas gali sukelti virškinimo sutrikimų, ligas ar pakeisti natūralią gyvūnų elgseną. Todėl tokia veikla turi būti vykdoma tik atsakingai ir laikantis nustatytų taisyklių. Žiema yra vienas sudėtingiausių laikotarpių laukinei faunai, o laiku ir apgalvotai suteikta pagalba padeda gyvūnams sėkmingai sulaukti pavasario.
Skaitykite plačiau ir prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
Naujasis žurnalo numeris jau prekyboje!
