Europoje atliktas plataus masto tyrimas atskleidė visuomenės požiūrį į vilkų, lokių ir lūšių populiacijų valdymą. Apklausoje dalyvavo daugiau nei 10 800 respondentų iš 23 Europos valstybių, todėl gauti duomenys leidžia gana tiksliai įvertinti bendras tendencijas visame žemyne.
Daugelyje šalių didžiųjų plėšrūnų sugrįžimas vertinamas palankiai. Net valstybėse, kur šie gyvūnai daro apčiuopiamą žalą, pavyzdžiui, Prancūzijoje, visuomenės palaikymas išlieka aukštas. Tai rodo, kad plėšrūnų buvimas laikomas natūralia ekosistemos dalimi, nepriklausomai nuo praktinių iššūkių.
Panašios tendencijos fiksuotos tiek Pietų, tiek Rytų Europoje, kur palaikymas dažnai yra dar stipresnis.
Gausos augimas vertinamas atsargiai
Nors plėšrūnų buvimas vertinamas teigiamai, jų populiacijų didėjimas vertinamas daug atsargiau. Kalbant apie vilkus, beveik visose tyrime dalyvavusiose šalyse vyrauja nuomonė, kad jų gausa turėtų išlikti stabili.
Kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Danijoje ar Nyderlanduose, didesnė dalis respondentų net palaiko populiacijos mažinimą, o ne didinimą.
Lūšių atveju požiūris kiek palankesnis augimui, tuo tarpu rudųjų lokių skaičiaus didinimą palaiko tik nedaugelis šalių. Tai rodo, kad skirtingoms rūšims visuomenė taiko nevienodus vertinimo kriterijus.
Požiūris į medžioklę skiriasi pagal regionus
Kalbant apie medžioklę, bendras Europos vaizdas yra gana aiškus. Daugelyje šalių ji nėra plačiai palaikoma kaip populiacijos valdymo priemonė.
Didžiausias palaikymas fiksuojamas Šiaurės Europoje ir Baltijos šalyse, tačiau ir čia jis nesiekia daugumos. Pietų Europoje priešinimasis medžioklei yra stiprus ir dažnai viršija pusę respondentų.
Šie skirtumai atspindi regionines tradicijas ir skirtingą istorinę patirtį, susijusią su plėšrūnais ir jų valdymu.
Konkretūs atvejai vertinami kitaip
Tyrimas parodė, kad visuomenės požiūris keičiasi, kai kalbama apie konkrečias situacijas. Jei plėšrūnas daro žalą, pavyzdžiui, puola gyvulius ar kelia grėsmę, žmonės dažniau pritaria konkretaus individo pašalinimui.
Šiaurės Europoje tokia pozicija pasitaiko dažniau, o Viduržemio jūros regiono šalyse ji vertinama kur kas kritiškiau. Kai kuriose valstybėse nepritarimas išlieka net ir po rimtų incidentų.
Bendra tendencija rodo, kad tikslinis probleminių individų pašalinimas visuomenei yra priimtinesnis nei sisteminė medžioklė.
Miesto ir kaimo gyventojų nuomonės panašios
Vienas iš netikėtų tyrimo rezultatų – nedidelis skirtumas tarp miesto ir kaimo gyventojų nuomonių. Abiejose grupėse požiūris į plėšrūnus ir jų valdymą yra gana panašus.
Kai kuriose šalyse miestų gyventojai net šiek tiek dažniau palaiko valdymo priemones. Tai rodo, kad dažnai minimas konfliktas tarp miesto ir kaimo gyventojų nėra toks ryškus, kaip manyta.
Demografiniai skirtumai ryškesni nei politiniai
Tyrimas atskleidė, kad demografiniai veiksniai turi didesnę įtaką nei politinės pažiūros. Vyrai dažniau palaiko medžioklę nei moterys, o vyresnio amžiaus žmonės dažniau pasisako už vilkų populiacijos mažinimą.
Politinis identitetas šiuo klausimu turi nedidelę reikšmę. Daugelyje šalių jis neturi statistiškai reikšmingo poveikio respondentų nuomonei.
Didelė dalis apklaustųjų renkasi neutralią poziciją. Kai kuriose valstybėse tokių respondentų dalis siekia trečdalį ar net daugiau.
Santykis tarp nuomonės ir praktikos
Apklausos rezultatai rodo aiškią tendenciją. Visuomenė palaiko plėšrūnų buvimą, tačiau atsargiai vertina jų gausos pokyčius ir medžioklę kaip reguliavimo priemonę.
Tuo pačiu duomenys rodo, kad požiūris gali keistis priklausomai nuo situacijos, ypač kai kalbama apie konkrečius atvejus ir tiesioginę žalą.
Prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
Išėjo naujausias žurnalo Medžioklė numeris, kurį galima įsigyti prenumeruoti.lt
