
Šalitnis čia
Lenkijos socialiniuose tinkluose pranešama apie vilko išpuolį. Andrzej Zapałowski socialiniame tinkle Facebook rašo: “Žmogus išėjo pasivaikščioti su savo šunimi, tačiau netikėtai iš miško išbėgo penki vilkai ir užpuolė gyvūną. Šeimininkas bandė apginti savo šunį tačiau nieko negalėjo padaryti – vilkai šunį sudraskė. Ar tai normalu?”
Daugiau informacijos apie atvejį kol kas negauta, Lenkijos žiniasklaida taip pat tyli.
Lenkijoje vilkų populiacija pastaraisiais metais auga, o tai kelia susirūpinimą dėl galimų išpuolių prieš naminius gyvūnus. Nors tiksli statistika apie vilkų išpuolius Lenkijoje nėra pateikta, kaimyninėse šalyse, tokiose kaip Latvija, pastebimas reikšmingas tokių incidentų padidėjimas. Pavyzdžiui, Latvijoje 2023 metais buvo užregistruoti 88 vilkų išpuoliai, per kuriuos nukentėjo 479 naminiai gyvūnai, įskaitant avis, ožkas, šunis ir galvijus.
Per mėnesį – 233 pranešimai apie vilkų išpuolius Lenkijoje. + Žemėlapis
Šiuo metu, remiantis Lenkijos Centrinės statistikos tarnybos duomenimis apie 2014–2022 m. laikotarpį, pastebimas nuolatinis vilkų populiacijos augimas šalyje (nuo maždaug 1 300 individų 2014 m. iki beveik 4 300 individų 2022 m.).
Norint sumažinti vilkų daromą žalą, rekomenduojama taikyti prevencines priemones, tokias kaip tinkamas elektrinių tvorų įrengimas ir priežiūra, taip pat sarginiai šunys, nuolat esantys kartu su bandomis. Tačiau svarbu pažymėti, kad nė viena prevencinė priemonė nesuteikia visiškos apsaugos, todėl efektyviausia yra derinti kelias apsaugos priemones.
Lenkija pradeda diskusijas dėl vilkų medžioklės atnaujinimo
Daugiau nei 20 metų galiojantys griežti vilkų apsaugos įstatymai leido jų populiacijai augti Lenkijoje, tačiau visuomenės nuomonė išlieka prieštaringa dėl vilkų keliamo pavojaus žmonėms.
Webinaro metu apie vilkų situaciją kalbėjo ir profesorius Henryk Okarma iš Lenkijos mokslų akademijos Gamtos apsaugos instituto Krokuvoje. Jis teigė: „Niekas neabejoja, kad vilkai Lenkijoje turi būti saugomi. Klausimas – kaip tai daryti? Manau, kad šiuo metu griežta vilkų apsauga nėra tvari.“
Vilkų populiacija Lenkijoje jau pasiekė pakankamai didelį ir stabilų lygį, todėl būtina pradėti jos valdymą. Profesorius Henrykas Okarma atkreipia dėmesį, kad vilkai vis labiau artėja prie žmonių, kas gali sukelti rimtesnių konfliktų. Jis teigia, kad priverstinis sugyvenimas, nepriimtinas daliai visuomenės, lems didesnę įtampą tarp miesto ir kaimo gyventojų bei padidins vilkų mirtingumą – tiek teisėtą (reguliavimą), tiek nelegalų ar atsitiktinį.
Pasak Okarma, tinkamos vilkams vietos jau užimtos, o kasmet atsiranda apie 800 naujų individų. Jis kelia klausimą – kur jie pasuks? Ką medžios žemės ūkio vietovėse, priemiesčiuose ar didžiųjų miestų pakraščiuose? Ką darys politikai, jei įvyks rimta vilko ataka prieš žmogų? Jo nuomone, dabartinė situacija gali priversti politikus priimti skubotus sprendimus, galbūt net masiškai mažinti vilkų skaičių, kas nėra racionalus būdas valdyti rūšį.
Okarma pabrėžia būtinybę atnaujinti vilkų apsaugos strategiją, įtraukiant įvairias suinteresuotas grupes, įskaitant medžiotojus. Jis siūlo sukurti patikimą populiacijos stebėsenos sistemą ir suformuluoti valdymo planą, aiškiai nustatantį, kur, kiek ir kokiomis sąlygomis vilkai galėtų būti sumedžiojami. Jis taip pat pažymi, kad tokia praktika jau taikoma Kroatijoje, Suomijoje ir Estijoje, kur vilkų kontrolė yra įtraukta į jų apsaugos ar medžioklės planus.
Lenkijoje vilkai yra saugoma rūšis, tačiau, atsižvelgiant į didėjančią jų populiaciją ir su tuo susijusius konfliktus, svarstoma apie medžioklės taisyklių peržiūrą, siekiant užtikrinti tiek vilkų apsaugą, tiek žmonių ir jų naminių gyvūnų saugumą. Šaltinis čia
Jokių kliūčių vilkui: bandos neapsaugos net tvora
Naujausias žurnalo numeris jau čia!

!PRENUMERUOKITE žurnalą!
