Patirtis

Netaisyklingi ragai. Saugoti ar medžioti?0


Daugiašakiai ragai
Daugiašakiai ragai
Nuotrauka: Kataryna Šterna

Priimta manyti, kad elninių šeimos gyvūnai su netaisyklingais ragais būtinai turi būti sumedžioti. Pirmiausia, anomalūs trofėjai susiformuoja gana retai ir yra laikomi unikaliu laimikiu. Antra, tokie nuokrypiai liudija traumas, sužeidimus arba sveikatos problemas. Dalis medžiotojų skaičiuoja ir trečią priežastį – neva stirnos, briedžiai ar taurieji elniai perduos kitai kartai šią netaisyklingą ragų formą, todėl juos reikia pašalinti iš populiacijos.

Ar anomalijos paveldimos?

Anomalūs trofėjai gali susiformuoti dėl įvairių traumų, sveikatos sutrikimų ir ligų. Sužeidimų pasekmės praeina ir jau kitais ar dar vėlesniais metais gyvūnas vėl puikuosis normalios išvaizdos ragais. Kitais atvejais pasekmės lieka. Tačiau trofėjų meistrų ir ekspertų nuomone, traumų pasekmės nėra paveldimos.

Ar galėtų būti, kad netaisyklingus trofėjus nešiojančius gyvūnus iš tiesų reikėtų saugoti? O kuriais atvejais anomalijos vis dėlto yra paveldimos?

„Gamtoje simetrija, dydis ir galia, kalbant taip pat ir apie elninių šeimos patinų ragų puošmenas, yra geros sveikatos požymis. Jei gyvūnas nesveikas ar patyręs traumą, ne tik jo kūnas patirs pokyčių, bet ir ragų forma. Visgi tai aktualu tik konkrečiam egzemplioriui, bet ne jo palikuonims. Šiuolaikinėje žmogaus veikiamoje aplinkoje – keliuose, žemės ūkio laukuose ir tvoromis aptvertuose plotuose – gyvūnai patiria traumų, daugėja sužeidimų, tačiau evoliucijos principų tai nepanaikina“, – paaiškino Latvijos miškų tyrimo instituto Silava vyresnysis tyrėjas dr. biol. Janis Ozolinis.

Jis teigia, kad netaisyklingą ragų trofėjų turintiems elniniams, bent didesnei jų daliai, rujos kautynėse šansų laimėti nėra. „Tai elgsena grįstas natūralios atrankos mechanizmas. Sunkų sužeidimą dėl smūgio ar ligos patyręs gyvūnas tikrai bus silpnesnis, palyginti su sveikais suaugusiais rūšies patinais.

Vargu, ar jis per būsimus metus turės galimybių perduoti savuosius genus. Porose įpratusiems gyventi gyvūnams, kai vienas patinas gyvena su viena patele, pavyzdžiui, briedžiams, yra šiek tiek daugiau galimybių rasti partnerį. Tačiau jei populiacijos lyčių ir amžiaus struktūra yra normali, stiprius ar bent normalius bei simetriškus ragus turintis patinas nugalės ir užkariaus patelę.

Patelės pagal galimybes renkasi geriausią partnerį. Tad patinai su normaliai susiformavusiais ragais netaisyklingų ragų nešiotojus nustums į šalį, jiems bus labai mažai galimybių perduoti savuosius genus būsimoms kartoms“, – teigė dr. J. Ozolinis. Jis patvirtina, kad traumų pasekmės nepakeičia gyvūnų genetikos ir, jei tokiam pavyktų susiporuoti, toliau būtų perduoti jam būdingi genai, o ne traumuota trofėjaus išvaizda.

Vis dėlto mokslininkas sako, kad dėl hormonų sutrikimų atsiradę trofėjaus pakitimai gali būti perduoti ir palikuonims. Tai netaikytina peruko tipo ragams, susidarantiems dėl vyriškų hormonų trūkumo ar sėklidžių traumų, nes tokie gyvūnai neturi lytinio potraukio arba fizinių galimybių poruotis.

Traumų rūšys ir jų pasekmės

Pumpurai ir kamuoliukai

Dažnai normalios išvaizdos ragus papildo įvairaus dydžio sustorėjimai atšakų galuose. Jie vadinami pumpurais. Egzistuoja nuomonė, kad tokie susiformuoja po vabzdžių įkandimų. Tačiau labiausiai tikėtina, kad augant ragui gyvūnas bus kur nors nulaužęs šakos galą. Priklausomai nuo buvusio ragų formavimosi etapo, traumos vietoje gali susiformuoti nedidelis pailgas pastorėjimas, iš kurio ragas toliau augtų normaliai. Kitais atvejais matomas kamuoliukas šakos gale su mažu spygliu ar be jo. Rezultatas priklauso nuo to, ar rago šaka nulaužta aktyvaus augimo laikotarpiu, ar jo pabaigoje.

Atskirais atvejais, žaizdelei supūliavus, rage gali atsirasti kamuolinių darinių, įdubimų, skylių, įvairių susipynimų ir ataugų. Tokio uždegimo vietoje kraujo apytaka sutrikdoma ir rago audiniai pradeda irti. Ragui kaulėjant, gali atsirasti įdubimas, kaip ir medžio kamiene.
Jei traumuojama aksominė oda greta rago ar atšakos, gali susidaryti keli kamuoliai ir papildomos atšakos. Kitais metais tokiam gyvūnui išaugs normalūs ragai.

Nuotrauka: Kataryna Šterna
Lūžis ir pūlinys
Nuotrauka: Kataryna Šterna
Odos pažeidimas augant ragams pagreitina ląstelių dalijimąsi sužeidimo vietoje ir lemia nestandartines ataugas
Nuotrauka: Kataryna Šterna
Pūlinio pasekmės
Nuotrauka: Kataryna Šterna
Kiaurymė rage
Nuotrauka: Kataryna Šterna
Papildoma atšaka, išaugusi traumuotos odos vietoje
Nuotrauka: Kataryna Šterna





Nuslinkęs arba nulinkęs rago pamatas

Rečiau pasitaiko vieno rago pamato nuslinkimas. Įprastai tai susiję su sunkia galvos trauma, galbūt patirta susidūrus su automobiliu. Sunku suprasti, kokio stiprumo turėtų būti smūgis, kad rago pamatas pasislinktų iš savo vietos ir kaip gyvūnas po to sugebėtų išgyventi?

Lietuvos ekspertas ir patyręs medžiotojas Ramūnas Kvietkauskas mano, kad priežastis yra kita. „Iš esmės tai rachitas. Stirniukui augant, jo organizmui trūko kalcio, galbūt kalcio trūko ir jo motinai. Dėl to kaulai formavosi minkšti ir galėjo susidaryti tokia anomalija. Taip pat tai gali būti ir traumos, eismo įvykio ar kitokio susidūrimo rezultatas. Taip sakant, minkštus kaulus lengviau traumuoti, todėl rago pamatui nuslinkti nereikia didelio mechaninio poveikio, o gyvūnas kančių nepatiria“, – sakė Lietuvos specialistas.

Kalcio ar kitų mineralinių medžiagų trūkumas gali atsirasti dėl medžiagų apykaitos sutrikimų arba todėl, kad egzemplioriaus gyvenamojoje vietoje augmenija buvo skurdi. Priešingas rezultatas – įspūdingi ir labai gražūs trofėjai išauga patinams, gyvenantiems kalcio ir kitų mineralinių medžiagų gausios augmenijos aplinkoje. Beveik visose trofėjų parodose kaip vertintojas dalyvaujantis Janis Baumanis sako, kad tokia situacija yra Žiemgaloje, Latvijoje. Augalija ten labai gausi ir elnių patinų trofėjai būna įspūdingi.

Ekspertai mano, kad vietovėse, kur stirninų trofėjų kokybė žema ir dažnai pastebimi nesimetriškus ragus ar nuslinkusius ragų pamatus turintys patinai, ypatingą dėmesį reikia skirti kalcio papildams.

Kita galima tokių pakitimų priežastis yra gimdymo trauma. Elninių šeimos gyvūnų, kaip ir visų kitų žinduolių, mažyliai gimsta minkštais ir paslankiais kaukolės kaulais. Tai natūralus mechanizmas, leidžiantis naujagimiui lengviau ir be traumų išeiti iš gimdymo kanalo. Tačiau neretai tuo metu įvyksta kaukolės traumų. Taip atsiranda egzempliorių kreivomis nosimis, įdubimais kaktoje, ragų pamato poslinkiais.

Gimdymo trauma. Įdubimas galvoje
Nuotrauka: Kataryna Šterna
Gimdymo traumos pasekmės – skirtingi ragai
Nuotrauka: Kataryna Šterna
Gimimo metu gauta trauma
Nuotrauka: Kataryna Šterna


Ragai su 10 šakomis

Net ir patyrę sunkias traumas, gyvūnai dažnai išgyvena, kaukolės lūžiai sugyja ir išauga ragai. Taksidermijos specialistų patirtis rodo, kad išgyvena net gyvūnai su visiškai išlaužtu rago pamatu, kai kaukolės angoje matomos smegenys. Prasidėjus gijimo procesui, rago pamatas formuojasi platesnis, grublėtesnis, o jo forma – nenuspėjama. Sprendžiant pagal kaulo struktūrą, rago pamatas taip pat numetamas kasmet, o randas ant gyvūno galvos formuojasi daug platesnis. Stirninams tokios traumos pastebimos dažniausiai.

Daugeliui medžiotojų tekę sumedžioti porakanopių su šautinėmis žaizdomis kojose ar sugijusiais lūžiais. Aplink sužeistą vietą formuojasi kauliniai audiniai, kurie galiausiai sutvirtina judančias kaulo dalis suformuodami tarsi kamuolį. Jei buvo sužeistas sąnarys, didelė tikimybė, kad šis liks nejudrus. Taip pat vyksta ir išlaužus rago pamatą – gyvūno organizmas stengiasi gydyti lūžį, chaotiškai perdengia jį kauline mase. Apžiūrėjus daugelį trofėjų, tenka konstatuoti, kad tam prireikia stebėtinai nedaug laiko.

Nuotrauka: Kataryna Šterna
Vienaragis. Vietoj antro rago kaukolėje žiojėjo skylė
Nuotrauka: Kataryna Šterna

Atlenkti arba susukti ragai

Neįprastai susukti arba atlenkti ragai susiformuoja dėl įvairių priežasčių. Viena jų gali būti įgimti medžiagų apykaitos sutrikimai, skydliaukės ligos, hiperparatirozė, dėl kurios kraujyje padidėja kalcio koncentracija, acidozė ir mineralinių medžiagų trūkumas mityboje, bendras maisto trūkumas arba dažnas persiėdimas. Visi šie veiksniai turi įtakos rago kaulėjimui, todėl ragai ir atrodo tarsi sulinkę nuo savo svorio.

Viena dažniausių ožio ragų sulinkimo priežasčių yra smarkios parazitinės infekcijos. Dažniausiai įtaką padaro kepenų ir plaučių parazitai. Dėl jų poveikio jau augimo laikotarpiu ragai keičia formą, jie linksta ir susiveja. Gyvūnui judant tarp krūmų ir augalų, parazitais infekuoto stirnino ragai (minkštesni nei sveiko gyvūno) atsilenkia atgal. Neretai abu ragai nulinksta į šonus ar priekį.

Pakinta ir rago išvaizda. Nors tokių ragų stirninas įprastai net netrina, jie būna labai tamsūs, beveik juodi. Pakinta ir rago struktūra. Jie būna ne perliniai ir lygūs, o grublėti, tarsi suėsti korozijos, atšakų galai tamsūs, visas ragas – tarsi sutrūnijęs.

Toks gyvūnas su laiku gali atsigauti, jei jam pavyks atsikratyti parazitų. Tačiau dažniausiai tokie žūva.

Parazitai plaučiuose
Nuotrauka: iš archyvo

Trys ir daugiau ragų

Trečias visavertis ragas yra įdomi anomalija, taip pat atsirandanti dėl traumos ir išliekanti, kartais net progresuojanti.

Elnių ragai formuojasi konkrečioje kaukolės vietoje, jų augimo principas toks pats, kaip ir embriono kaulų formavimasis. Ragų formą ir dydį lemia įgimtos savybės, o jiems formuojantis dalyvauja kamieninės ląstelės, sudarančios ir kraujotakos, nervų bei odos sistemas.

Susiformavus ragų pamatui, ragų augimo zona būna jos viršutinėje pusėje. Jei po kokio nors smūgio nuskyla nedidelis pamato gabalėlis ir gyjant žaizdai susidaręs randas sustiprina kitą kaukolės vietą, gali susiformuoti naujas rago pamatas. Taip gyvūnui gali išaugti vienas, du ar net keli papildomi ragai. Jie gali būti visaverčiai, su rože, arba netaisyklingi, tačiau atskiri ragai.

Tokių traumų pasekmės išlieka ir kiekvienais metais tokiam patinui augs vis daugiau ragų. Jo palikuonims ši anomalija nepersiduos, nes yra atradusi dėl traumos, o ne dėl genetikos.

Tokias pasekmes gali sukelti nesėkmingas šūvis, po kurio elnias išgyveno, o gali ir mechaninė trauma, sukelta paties gyvūno. Pavyzdžiui, stirninas galėjo labai intensyviai trinti ragus rudenį, mėgindamas jų atsikratyti, ir pats nuskelti pamato gabalėlį, kuris įstrigo po kaktos oda.

Patinas su trimis ragais
Nuotrauka: Kataryna Šterna
Nuotrauka: Kataryna Šterna

Keletas ragų iš vieno pagrindo

Šis taip pat yra vienas retesnių trofėjų. Tokia formacija atsiranda, jei rago augimo pradžioje gyvūnas nulaužia vieną ar abu ragus virš rožės arba sužeidžia rago kamieną prie rožės, pavyzdžiui, užkliuvęs už elektrinės tvoros. Labai dažnai šio tipo trofėjų aptinkama Pietų Europos valstybėse, kuriose viena tradicinių žemės ūkio sričių – vynuogininkystė.

Vynuogynai dažniausiai apjuosiami elektriniais piemenimis. Pirmoji tvoros viela būna žemės paviršiuje, antroji apie pusmetrio, o trečioji – metro ar 120 cm aukštyje virš žemės. Stirnos šoka per vidurinę vielą ir susižeidžia ragus į trečiąją. Kodėl vynuogynai stirnas taip traukia? Jas vilioja ne vynuogės, o žolė tarp vynuogienojų eilių bei galimybė pasislėpti.

Patyrę medžiotojai pasakoja, kad Pietų Vokietijoje, Čekijoje, Vengrijoje ir kitose pietinėse Europos valstybėse stirninų medžioklės dažnai rengiamos pačiuose vynuogynuose arba šalia jų. Stirnos mėgsta įsikurti šiose „stovyklose“ ilgesniam laikui, todėl medžioklę organizuoti konkrečioje vietoje nėra sunku. Štai kodėl socialiniuose tinkluose dažnai rasime nuotraukų su netipiškais trofėjais iš pietinių Europos valstybių.

Foto
IMG_4193

Perukas

Perukas susiformuoja dėl sėklidžių traumos ar hormoninių nukrypimų, kai gaminama mažiau testosterono. Jei pokyčiai įvyksta iki ragų rožės susidarymo, patinas ir lieka be ragų, susiformuoja vadinamasis perukas. Būna dviejų tipų perukai: simetriškas ir nuslinkęs.

Elnių ragų metimo mechanizmas priklauso nuo hormonų veiklos. Jei dėl kokių nors priežasčių patinų hormonai sutrinka, ragai rudenį nenukrinta. Nauji ragai kiekvienais metais auga senųjų vietoje. Kamieninės ląstelės ragų pamate virsta rago, nervų, kraujotakos, aksominės odos ląstelėmis. Jos padengia pernykščio rago vietą minkštu audiniu, kuris su laiku sukietėja. Aksominė oda nepasišalina.

Sėklides stirninas, elnias ar briedis gali traumuoti per rujos kautynes, šokdamas per tvoras, krūmus, kritusius medžius ar užpuolus plėšrūnams. Patirtis rodo, kad dažniausiai perukai formuojasi būtent stirninams. Logiška išvada būtų, kad pagrindinė peruko susiformavimo priežastis yra ne hormonų problemos, o traumos, kurių didesnio ūgio elniai ir briedžiai išvengia. Retkarčiais dėl hormonų pokyčių ar jų disbalanso ragai gali susiformuoti ir stirnų patelėms.

Perukas
Nuotrauka: iš archyvo

Dvigubi ragai

Šaltiniuose rusų kalba aiškinama, kad ši anomalija susijusi su hormonų veiklos fonu. Testosterono perteklius sukelia pastebimus, tačiau laikinus pakitimus. Hormonai išsiskiria prieš ragų metimo sezoną (po rujos) ir tai tęsiasi visą rudenį. Tuomet gyvūnas, nenumetęs ragų, pradeda auginti naują ragų porą. Kita priežastis gali būti sunki ir simetriška rago pamato ar ragų rožių trauma.

Dažniausiai papildomas ragas ar ragų pora formuojasi netaisyklingai. Jie būna plonesni, trumpesni. Labai retai šalia ar prieš esamus ragus pradeda formuotis visiškai taisyklingų naujų ragų pora, tokios pačios formos kaip ir pagrindinė. Šio fenomeno priežastys dar neaiškios.
Foto

Dvigubi ragai
Nuotrauka: iš archyvo

Nulinkę, kreivi, atskiri ragai

Dėl įvairių mechaninių traumų keičiasi ir ragų išvaizda. Jei sužeidimas paliečia tik minkštuosius audinius ar vidaus organus, gyvūno ragai vystysis normaliai, tačiau mažesnio dydžio. Raumenų ar vidaus organų traumos turės įtakos tik tų metų ragų kokybei.

Priklausomai nuo gijimo proceso, skeleto trauma gali turėti ilgalaikių pasekmių. Po kojų ir šonkaulių lūžių priešingoje pusėje esantis ragas įgis anomalią formą.

Po sugijusios šautinės žaizdos ragų forma irgi pasikeičia. Įprastai nukenčia ragas, esantis priešingoje kūno pusėje. Jei lūžta dešinė koja, kairysis ragas auga prasčiau. Tai vyksta todėl, kad dešinysis smegenų pusrutulis kontroliuoja kairę kūno pusę, o kairysis – dešiniąją.

Išimtis yra galvos traumos. Pavyzdžiui, kaulo, žandikaulio, dantų trauma turės įtakos ragų pokyčiams toje pačioje galvos pusėje.
Skeleto trauma, priklausomai nuo gijimo proceso, gali turėti ilgalaikių pasekmių.

Augant traumuotas dvimetis elnias. Saugotinas!
Nuotrauka: Kataryna Šterna
Mechaninė trauma
Nuotrauka: Kataryna Šterna

Įvairiais kampais sulinkę ragai

Stirninai augančius ragus sužaloja įvairiausiais būdais, taip pat ir sulaužo. Gali pasitaikyti vienas ar du rago kamieno lūžiai, rečiau – keletas. Gali būti sulaužyta ar nurauta visa šaka. Ragą nulaužęs, kai šis visiškai susiformavęs, tačiau dar nesukietėjęs, patinas visus metus vaikščios su negražiai atlenktu ragu ar šaka.

Nenormalus šakų skaičius ir išdėstymas

Jei tokia anomalija pastebima vietovėje, kur elninių šeimos gyvūnų populiacijos genai yra geri ir susidaro puikūs trofėjai, galima to priežastis – žemės ūkyje naudojamos daug fosforo turinčios mineralinės trąšos. Dėl fosforo gyvūnams gali formuotis ragai su daugiau šakų. Pavyzdžiui, stirninams gali išaugti daugiau nei šešios šakos, atsirasti atsišakojimų ragų galuose. Tas pats galioja ir elniams. Briedžiams žemės ūkio trąšos įtakos nedaro. Kita daugiašakiškumo priežastis, kaip jau minėta, yra rago rožės trauma. Dėl jos gali atsirasti daugiau ragų kamienų ir papildomų šakų greta rožės.

Gerą ragą sudaro du kamienai
Nuotrauka: Kataryna Šterna
Daugiašakiai ragai
Nuotrauka: Kataryna Šterna
Rožės traumos pasekmės
Nuotrauka: Kataryna Šterna


Vienaragiai, skirtingų ragų savininkai ir kamuoliaragiai

Jei ragams augant traumuojama rožės zona, ragai gali išaugti nevienodo dydžio ir išvaizdos. Traumuotas ragas bus plonesnis, gali būti sulinkęs ar nestandartinės formos.

Jei ragų rožės traumuojamos iki ragui pradedant augti, gali susiformuoti kamuoliniai ragai. Taip pat taip atsitiks, jei ragai bus nulaužti tik išaugę.

Daugeliu atvejų rožės pažeidimai turi ilgalaikių pasekmių, kurios matysis ir kitą sezoną.

Kamuoliniai ragai
Nuotrauka: Kataryna Šterna

Trapūs ragai

Šis reiškinys dar iki galo neištyrinėtas. Mokslininkai mano, kad trapūs ragai susiformuoja mirštant kraujagyslėms. Ragams augant, juose formuojasi ir kraujotaka, tiekianti maistines ir mineralines medžiagas. Galbūt dėl kokių nors priežasčių kraujagyslėms apmirus iki pašalinant aksominę odą, mineralinių medžiagų tiekimas nutrūksta ir ragai tampa trapūs. Jie lūžta dėl menkiausio mechaninio poveikio.
Kita teorija kaltę verčia klimato pokyčiams. Oro temperatūros svyravimai, mitybos pasikeitimai lemia hormonų veiklos sutrikimus, o tai gali lemti ir ragų trapumą.

Nušalimas

Nušalusių ragų galai atrodo aptrūniję, užapvalėję. Esminis skirtumas nuo sveiko patino, dar neužsiauginusio visų ragų, yra aiškios juodos dėmės nušalimo vietoje. Keli nušalusios šakos viršūnės centimetrai bus juodos spalvos.

Išvados

Dalis traumų palieka ilgalaikes pasekmes, pakeičiančias trofėjų išvaizdą visam gyvenimui, o kitais atvejais tiek stirninams, tiek elniams, tiek briedžiams vėlesniais metais išauga normalūs ragai. Tačiau nė viena trauma nesukelia paveldimų trofėjų pokyčių.

Priimant sprendimą dėl gyvūno sumedžiojimo, reikia atsižvelgti į įvairias aplinkybes: traumos rūšį ir jos pasekmes, bendrą gyvūno sveikatos būklę, vietinės populiacijos kokybę ir gausumą bei kitus veiksnius.

Jei vienas ragas yra gražiai ir taisyklingai susiformavęs, perlinis ir ilgomis šakomis, tuomet pagal jo matmenis ir formą galima spręsti apie tikrąją konkretaus individo vertę ir nutarti – šauti ar ne.

Ramūnas Kvietkauskas
Nuotrauka: iš archyvo

Norite nusipirkti žurnalą internetu arba jį užsiprenumeruoti?

LA.lv