Patirtis

Net vilkai nėra apsaugoti. Mokslininkai atskleidžia, kad niežais serga 10–35 % vilkų populiacijos.0

Nuotrauka: iš archyvo

Europos medžiotojų ir gamtos apsaugos asociacijų federacija ragina Europos Sąjungos valstybes atkreipti dėmesį į rimtą laukinių gyvūnų sveikatos problemą – sarkoptozę, arba niežus, kurie pažeidžia ne tik smulkiuosius plėšrūnus, bet ir stambius saugomus mėsėdžius, tokius kaip vilkai ir lūšys. Daugeliui užsikrėtusių gyvūnų ši liga sukelia lėtą ir skausmingą žūtį, nes jų sveikatos būklė palaipsniui blogėja, teigiama federacijos publikacijoje.

Įrodymai apie ligos paplitimą daugiausia gaunami tose šalyse, kur vilkai yra medžiojami, nes tik sumedžiojus plėšrūną galima surinkti išsamius duomenis apie jo sveikatos būklę. Lietuvoje kasmet iš beveik 100 procentų sumedžiotų vilkų imami audinių mėginiai DNR, reprodukcijos sėkmės ir kitų parametrų tyrimams. Dėl to tiksliai žinoma populiacijos būklė, genetinė įvairovė, migracijos keliai, giminystės ryšiai ir bendras šios saugomos rūšies statusas. Tyrimai rodo stabilią vilkų populiaciją su didėjimo tendencija.

VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto lektorė dr. Renata Špinkytė-Bačkaitienė, vadovaujanti vilkų DNR tyrimams, pažymi, kad tyrimų metu renkama ir papildoma informacija, taip pat vykdomi paraleliniai vilkų populiacijoje paplitusių ligų tyrimai.

„Kalbant apie niežus, informaciją gauname iš pranešimų apie sumedžiotus vilkus, kuriuos pildo medžiotojai. Remiantis šiais duomenimis, galime teigti, kad pastaraisiais metais užsikrėtusių vilkų dalis svyruoja nuo 10 iki 31 procento“, – nurodė mokslininkė.

Mažiausias užsikrėtimo lygis nustatytas praėjusį medžioklės sezoną, o didžiausias – 2018–2019 metų sezonu. Kaimyninėje Latvijoje šiuo metu nustatytas vilkų užsikrėtimo niežais lygis taip pat siekia apie 10 procentų.

Niežai Lietuvoje

Kas yra niežai ir kaip jie plinta

Niežai yra parazitinė odos liga, kurią sukelia mikroskopinės erkės, įsiskverbiančios į gyvūno odą. Liga paplitusi tarp įvairių Europos plėšrūnų, įskaitant vilkus, lapes ir usūrinius šunis.

Užsikrėtę gyvūnai kenčia nuo stipraus niežėjimo, odos uždegimų ir intensyvaus kailio slinkimo. Ligai progresuojant gyvūnas silpsta, praranda kūno kondiciją ir gebėjimą efektyviai medžioti. Šaltuoju metų laiku sergantys gyvūnai nebesugeba palaikyti normalios kūno temperatūros ir tampa jautrūs kitoms infekcijoms.

Liga lengvai plinta tiesioginio kontakto metu arba per užkrėstas poilsio vietas. Kaip pažymi FACE, vilkai gali užsikrėsti kontaktuodami su kitais parazito nešiotojais, pirmiausia su lapėmis ir usūriniais šunimis, kurie laikomi pagrindiniais niežų rezervuarais.

Latvija. apie 10 procentų vilkų rizikoje

FACE ypač išskiria situaciją Latvijoje, kur, preliminariais vertinimais, apie 10 procentų vilkų gali žūti dėl niežų. Šaliai, kur vilkas yra vienas pagrindinių miško ekosistemų plėšrūnų, tokie nuostoliai yra reikšmingi.

Latvija yra svarbus Baltijos vilkų populiacijos centras. Dideli miškų masyvai ir santykinai mažas gyventojų tankis sudaro palankias sąlygas šiam plėšrūnui. Tačiau dėl didelio kitų niežų nešiotojų, ypač lapių, tankio ligos plitimo rizika išlieka aukšta.

Kodėl tai svarbu medžiotojams

FACE publikacijoje pabrėžiama, kad laukinių gyvūnų sveikatos stebėsena ir plėšrūnų populiacijų valdymas yra svarbi atsakingo gamtos išteklių naudojimo dalis. Tai padeda riboti ligų plitimą ir palaikyti sveikas bei subalansuotas ekosistemas.

Medžiotojų bendruomenei tai turi tiesioginę reikšmę. Lapių ir usūrinių šunų, kaip niežų rezervuarinių rūšių, gausos reguliavimas yra vienas iš būdų mažinti ligos plitimą. Medžiotojai dažnai pirmieji pastebi ligos požymius laukiniuose gyvūnuose, tokius kaip kailio praradimas, išsekimas ar neįprasta elgsena. Savalaikis pranešimas veterinarijos tarnyboms apie tokius atvejus yra atsakingos medžioklės dalis.

Niežų problema aktuali ir Ukrainoje, kur vilkai gyvena Karpatų, Polesės ir kituose miškinguose regionuose, o lapės bei usūriniai šunys yra plačiai paplitę. Europos patirtis rodo, kad laukinių gyvūnų sveikata nėra vien veterinarijos specialistų klausimas – tai ir kasdienė medžiotojo atsakomybė.

Kokio skrandžio reikia, kad tiek suėstų? Vilkai, lūšis ir dygliakiaulė. Miško naujienos #24

Prenumeruokite žurnalą Medžioklė!

Susiję straipsniai

Išėjo naujausias žurnalo Medžioklė numeris, kurį galima įsigyti prenumeruoti.lt

LA.lv