Kai išleidžiame savo kates pasivaikščioti į gamtą, jos pakeliui gali pagauti graužiką ar paukštį. Tačiau pasirodo, kad klausimas, kiek katės daro poveikį laukinei gamtai ir įvairioms gyvūnų rūšims, kelia nerimą mokslininkams, kurie dešimtmetį tyrinėjo kačių daromą žalą gyvūnų pasauliui.
2000-2010 m. į laukinės gamtos centrą Virdžinijos valstijoje (JAV) atvyko 21 000 įvairių rūšių gyvūnų, kuriems reikėjo pagalbos. Iš jų trys tūkstančiai tapo kačių išpuolių aukomis, praneša „Washington Post“. „Tai pranoksta įsivaizdavimą, kad lauke laisvai vaikštančios katės puola tik peles ir žiurkes“, – sakė gyvūnų centro veterinarijos klinikos direktorius ir pagrindinis tyrimo autorius Deividas Makroris (Dave L. Mcruer).
Naktis vilkų teritorijoje su vilkų viliotoju Ričardu Černiausku. Video blogas #1
Be pelių ir žiurkių, kurios dažnai laikomos tipiškiausiu kačių grobiu, tyrimo metu nustatyta, kad keturkojai draugai užpuolė balandžius, triušius, voveres, antis ir net sakalus. “Nuostabu, kad katės gali pagauti sakalą”, – sako Makroris.
Tyrimo autorius mano, kad tikrieji skaičiai, kaip katės paveikia gyvenimą laukinėje gamtoje, gali būti dar didesni. Daugelis per dešimtmetį į centrą atvežtų gyvūnų patyrė kačių atakas, tai liudija katėms būdingi sužalojimai ant grobio kūnų. Tačiau ne į visus atvejus buvo atsižvelgta, nes daugeliu atvejų nebuvo patvirtintas katės buvimas, tiesiogiai stebint katę arba katės šeimininkui. Tyrime taip pat nebuvo atsižvelgta į roplius ir varliagyvius.
„Tai nestebina. Tiesą sakant, tai tik ledkalnio viršūnė“, – sakė tyrėjas Peteris Marra, parašęs knygą apie kačių poveikį aplinkai. Jis taip pat mano, kad nukentėjusių gyvūnų, kurie niekada nepatenka į įvairius gyvūnų gelbėjimo centrus, yra kur kas daugiau. „Netrūksta įrodymų apie kates ir jų poveikį biologinei įvairovei, tačiau mes vis tiek leidžiame joms laisvai vaikščioti“, – sakė P. Marra. Vien katės per metus nužudo milijardus paukščių ir gyvūnų, nors šie skaičiai ginčijami. Gyvūnų ekspertai mano, kad negalima kaltinti vien kačių, nes dėl įvairių rūšių išnykimo ir žūties taip pat kaltinamos mažėjančios natūralios populiacijos ir įvairūs su žmogumi susiję procesai. „Katės yra tik maža, maža viso to dalis, – aiškino gyvūnų ekspertas Koris Smitas (Cory Smith). „Šiuo metu tokie tyrimai tik pablogina situaciją ir apibendrina, ar reikėtų uždrausti katėms laisvai vaikščioti.“
Tyrime buvo atsižvelgta tik į tuos atvejus, kurie buvo tiesiogiai ir aiškiai susiję su katėmis: kai sužeisti gyvūnai buvo rasti kartu su katėmis arba kai juos į centrą atvežė kačių savininkai. Daugeliu atvejų (70-80 proc.) sužeistus gyvūnus dėl jų sužalojimų teko eutanazuoti.
Tačiau tyrimas, paskelbtas žurnale „Journal of Wildlife Management“, neapsieina be kritikų, kurie abejoja analizės objektyvumu. „Iš pateiktos informacijos nėra galimybės sužinoti, kiek paukščių ar kitų gyvūnų buvo veikiami katės ir ar prieš tai jų nesužeidė kitas medžiotojas. Tyrimas lieka atviras kitoms hipotezėms apie tai, kas lėmė grobio žūtį ir ar tai galėjo įvykti ir be katės dalyvavimo“, – teigė gyvūnų teisių gynėja Rebeka DeHaven (Rebecca DeHaven). Ji taip pat abejoja objektyviu faktu, kad tyrime dalyvavusios katės gyveno netoli žmonių, o tai savo ruožtu nebūtų prisidėję prie jų natūralaus polinkio medžioti.
„Viena iš pamokų, kurią galima iš to pasimokyti: jei pamatysite, kad katė įkando gyvūnui, ir galėsite jį paleisti, yra maža tikimybė, kad tas gyvūnas sugebės savarankiškai išgyventi laukinėje gamtoje“, – sakė tyrimo autorius Deividas Makroris. Marra paaiškino, kad katės nėra problemos priežastis, nes keturkojai draugai tiesiog daro tai, ką yra įpratę daryti: „Problema slypi žmonėse ir jų gebėjime rūpintis gyvūnais. Mes galime paversti juos kenkėjais, net jei neleidžiame jiems vaikščioti laisvėje“.
Plačiau apie tyrimą čia
!PRENUMERUOKITE žurnalą Medžioklė 2025 metams!
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
