Jei jums taip pat kaip man atrodė, kad dar įmantresnių nei Pulsar Merger XL50 šiluminių žiūronų apskritai negalima norėti, tai štai staigmena. Ne, naujasis Merger LRF XT50 dar nemoka gaminti kavos ir blizginti batų, tačiau yra keletas kitų patobulinimų, dėl kurių žiūrėjimas tampa daug patogesnis.
Žiūronai prieš monoklį
Iki šiol teko daug naudoti tiek įvairius terminius monoklius, tiek žiūronus. Jei lygintume tai, kas gaunama, su tuo, ko netenkama, tai žiūronai tikrai bus sunkesni, didesni už monoklį, tačiau žiūrėti galima abiem akimis vienu metu, todėl pojūčių požiūriu toks žiūrėjimas yra natūralesnis. Medžiojant tamsoje žiūronų ekranas vienodai apakina abi akis – nuomonės šiuo klausimu išsiskiria, vieni tai laiko pliusu, kiti – minusu.
Pulsar Merger serijai šiuo metu atstovauja penki termožiūronų modeliai. Kiekvienas iš jų skiriasi jutikliu, vaizdo taškų dydžiu, paties prietaiso svoriu, dydžiu ir kitais parametrais. Be šių dar yra Merger Duo, kuris jungia tiek šiluminio, tiek naktinio matymo spektrą. Beveik visus šiuos prietaisus esame testavę ir apie juos galite pasiskaityti ankstesniuose žurnalo numeriuose. Naujasis XT50 pateko į rinką su keliais patobulinimais, pavyzdžiui, didesniu jutikliu, vaizdo stabilizavimu, kitokiu korpusu ir kitais dalykais, bet apie viską iš eilės.
Naujas, dar didesnis jutiklis
Spalio pirmoje pusėje, kai gavau šį prietaisą testavimui, vakarai dažnai būdavo lietingi ir vėjuoti. Jis puikiai tinka žąsų medžioklei, bet porakanopių medžioklėje tykojant norisi pasislėpti po kokiu nors stogeliu. Tiesa, drėgmė žiūronams niekaip nekenkia. Nuo drėgmės juos saugo išorinis magnio lydinio korpusas. Skirtingai nuo ankstesnių modelių, šio modelio korpusas viduryje yra tamsiai pilkas, o ne juodas. Paminėsiu, kad tam nėra jokios praktinės priežasties, tik dizaino elementas.
Ir šį kartą vienintelis laisvas vakaras ištrūkti į mišką pasirodo lietingas, bet tai gerai – bokštelis yra su stogu ir pagrindinis planas yra ne tiek susitelkti į žvėrį, kiek patikrinti, ką rodo naujieji žiūronai. Žinoma, šlapias oras yra iššūkis bet kuriam šilumos jutikliui, tačiau šis įrenginys turi dar didesnį jutiklį nei ankstesni modeliai – 1280×1024 vaizdo taškų. Šis parametras taip pat yra atsakingas už tai, kiek vaizdas bus išsamus skirtingais didinimo režimais. Prietaisas taip pat turi 50 milimetrų lęšį, kuris kartu su minimaliu dviejų kartų vaizdo didinimu užtikrina itin platų matymo lauką.
Išlipus iš mašinos ties nukulto kukurūzų lauko pakraščiu kojos iš karto aplimpa purvu, o einant batai greitai virsta purvo kaladėmis ir tampa sunkūs. Žvėrių kol kas niekur nematyti, tačiau nuojauta leidžia spėti, kad aktyvumas greičiausiai prasidės giliai sutemus. Kaip jau visada, į bokštelį neštinų daiktų daug, tad smagu, kad gamintojas naujiesiems žiūronams parūpino patogų krepšį, kuris keturiais dirželiais tvirtinamas priekyje prie kūno. Prietaiso nereikia nešiotis rankose ar kabinti ant kaklo, kur vaikštant jis visą laiką trankosi į pilvą. Krepšys turi atlenkiamą dangtelį, kuris apsaugo prietaisą nuo kritulių. Tik norėtųsi, kad krepšys būtų truputį platesnis, kad būtų galima laisviau įsidėti prietaisą.
Einant į bokštelį apie 150 metrų atstumu esančiuose krūmuose pavyksta pastebėti elnio patelę su jaunikliu. Kad ir kaip ilgai ir stropiai tyrinėju konkrečią vietą, įprastais dieniniais žiūronais elnių įžiūrėti nepavyksta. Be šiluminio vaizdo jie greičiausiai ir būtų likę nepastebėti. Užlipus į bokštelį atsiveria platus vaizdas į aplinkinius laukus. Nepaisant šlapio oro termovaizdas yra puikus – maždaug 400 metrų atstumu pasirodo dvi elninių patelės ir net ir taip toli galima atskirti temperatūrų skirtumą skirtingose kūno vietose. Lygiai taip pat ir po kelių dienų stebint lapę pakelėje galima matyti, kur jos kailis storesnis, kur plonesnis. Gana komiškai atrodo, kai ant medžio, kur lapė nusišlapino, lieka šilta, ryški dėmelė.
Kad vaizdas nedrebėtų
Dar vienas iki šiol nebuvęs patobulinimas padeda drebančių rankų atveju – vaizdo stabilizavimas. Senesniems modeliams to labiausiai norėjosi fotografuojant ar filmuojant, nes kitu atveju tenka ieškoti trikojo arba prietaisą į ką nors atremti. Kai pirmą kartą pažiūrėjau į prietaisą, negalėjau suprasti, kodėl nepastebėjau ypatingo skirtumo. Paaiškėjo, kad stabilizatorių reikia įjungti prietaiso nustatymuose – tik tada jis pradeda veikti. Taip, logiška, tiesa? Labai gera funkcija, kuriai pavyksta sklandžiai pašalinti nedidelius vaizdo virpesius, atsirandančius ilgai stovint ir laikant prietaisą rankose.
Žiūronai tikrai nėra patys lengviausi, jie sveria beveik kilogramą, todėl po kurio laiko rankos pavargsta. Žinoma, su dideliu drebėjimu stabilizatorius nesusitvarko, esant stipresnėms vibracijoms, fonas ima tarsi plaukti, pasidaro susilieja, bet normaliomis sąlygomis funkcija veikia gerai. Taip pat yra galimybė stabilizatorių sukalibruoti, kad jis veiktų dar tiksliau. Apskritai teigiamas dalykas yra tai, kad pasirinkimas paliekamas vartotojui – jei nepatinka stabilizavimo efektas, nustatymuose visada galima jį išjungti.
Ne tik žiūrėjimui
Medžioklės vakarą lietus lijo be perstojo. Termike pastebiu, kad lauko pakraštyje, pamiškėje, maždaug už 140 metrų, prie miško išlindo patelė su jaunikliu. Nors jie abu užtikrintai tolo nuo bokštelio, pamaniau – jei kažkas nutiks ir jie priartės visiškai arti, jauniklį būtų galima ir sumedžioti. Staiga kaip tik taip ir nutinka – abu kažko išsigąsta, metasi į kitą pusę ir greitais žingsniais juda tiesiai į šią pusę. Pavyksta sumedžioti jauniklį, ir čia atsiranda dar vienas šiluminio prietaiso panaudojimas, konkrečiai – kraujo pėdsakams įžiūrėti. Jauniklis po šūvio iš atviro, nušienauto lauko, nusirito į apaugusį griovį. Einant sumedžioto žvėries lengviau iš pradžių rasti šūvio vietą, o tada iš jos įlipti į griovį, o ne apieškoti visą griovį, orientuojantis pagal apytikrį atstumą. Žinoma, ne visose situacijose tai įmanoma, tačiau šį kartą terminiuose žiūronuose ant žemės esantis kraujas švietė šiltai, todėl šūvio vietą rasti buvo labai lengva.
Tolimatis, užfiksuoti failai ir maži, bet svarbūs dalykai
Neabejotinai verta paminėti, kad žiūronuose taip pat yra įmontuotas lazerinis tolimatis, matuojantis iki 1500 metrų, o tai yra 500 metrų toliau, nei galėjo ankstesni modeliai. Kad matavimas būtų tikslus, reikia pasirūpinti, kad spindulio kelyje nebūtų kokios šakos ar kitų kliūčių. Tolimatis veikia dviem režimais – standartiniu, kai matuojamas atstumas iki konkretaus objekto, ir skenerio režimu, dėl kurio galima judinti prietaisą ir pakartotinai nespaudžiant mygtuko išmatuoti atstumą iki kiekvieno objekto, į kurį žiūronai yra nukreipti. Gerai, kad visų šešių mygtukų dizainas ir išdėstymas taip pat liko nepakitęs. Tiesa, ką norėtųsi dar patobulinti, tai priekinių lęšių dangteliai. Konkrečiai – šiuo metu jie laisvai kybojo po lęšiais, tačiau dar geriau būtų, jei jų sujungimo vieta būtų tvirtesnė, ir fiksuotų dangtelius prie prietaiso korpuso.
Kaip jau su visais Merger žiūronais, su šiuo taip pat galima filmuoti ir fotografuoti. Failus iš savo prietaiso galima gauti dviem būdais: arba USB-C laidu prijungus jį prie kompiuterio, arba programėlėje Stream Vision 2.
Išvados
Kaip ir su brangiais automobiliais šis prietaisas dėl savo kainos ir svorio tikriausiai nebus tas, kurį rinksis kas antras medžiotojas. Jis puikiai demonstruoja šiluminio spektro galimybes visu jo gražumu, jame sujungta beveik viskas, ko medžiotojas iš viso galėtų trokšti. Jo potencialas geriausiai atsiskleidžia medžiojant atviruose laukuose, plačiose pievose, kur galima visaverčiai naudoti tolimatį ir įvertinti, kiek aiškūs yra objektai dideliais atstumais. Tai įrankis ramiai tykojimo medžioklei, plotams važiuojant automobiliu apžiūrėti.
Specifikacijos
Jutiklis: 1280×1024 px
Objektyvo lęšiai: F50/1.0
Vaizdo didinimas: 2–16 x
Vaizdo taško dydis: 12 µm
NETD: < 40 mK
Ekrano skiriamoji geba: 1280х960 px
Atsparumo drėgmei lygis: IPX7
Svoris: 0,95 kg
Pliusai:
Vaizdo kokybė
Vaizdo stabilizavimas
Didelis matymo kampas
Minusai:
Kaina
Svoris
!PRENUMERUOKITE žurnalą Medžioklė 2025 metams!
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
