Medžioklės reikmenys

Naktiniai taikikliai. Latvijos medžioklės dabartis1

Nuogąstavimai dėl anarchijos, galinčios prasidėti leidus naudoti naktinius taikiklius, Latvijoje sukėlė maždaug dvejus metus trukusias diskusijas, kol buvo rastas bendras vardiklis.

Kodėl medžiotojams į rankas duoti universalų brakonierių instrumentą? Kodėl leisti nekontroliuojamai medžioti nakties priedangoje? Kaip bus išvengta pažeidimų? Galų gale, juk tai neetiška! Gyvūnams paliekama per mažai šansų išsigelbėti!

Tokie ir dar agresyvesni klausimai ir nuomonės Latvijoje skambėjo ir viešai, ir už uždarų durų. Visai kaip dabar Lietuvos žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose, aptariant tą patį klausimą. Beje, prieš priimant sprendimą Latvija dar nebuvo susidūrusi su afrikiniu kiaulių maru, ir neskaitant nuogąstavimų dėl medžiotojų ir medžioklinių šunų sveikatos, pagrindinė naktinių taikiklių įvedimo priežastis buvo poreikis reguliuoti šernų skaičių, siekiant sumažinti žalą žemės ūkio pasėliams.

Po visų diskusijų ir aptarimų medžiotojų ir ūkininkų organizacijoms pavyko pasiekti savo, ir leidimas naudoti naktinius taikiklius šernų, lapių ir mangutų populiacijoms tvarkyti 2014 metais įtrauktas į Latvijos medžioklės įstatymą bei Medžioklės taisykles.

Pirma, tai rūpestis medžiotojų ir juo labiau medžioklinių šunų sveikata.

Latvijos medžiotojų asociacijos (LMA) valdybos pirmininkas Haraldas Barvikas prisimena argumentus diskusijose prieš 5–6 metus: „Argumentai nesikeičia. Kokie jie buvo tada, tokie patys būtų ir dabar. Pirma, tai rūpestis medžiotojų ir juo labiau medžioklinių šunų sveikata. Ne paslaptis, kad šunys su metais apkursta ir priežasčių toli ieškoti nereikia. Jų klausa daug jautresnė ir šaunant ji traumuojama daug sunkiau nei mūsų ausys. Antra, šaunant su duslintuvu mažiau baidomi žvėrys. Trečia, mažiau trikdomi vietos gyventojai, tad dingsta nepasitenkinimo medžiotojais priežastis. Urbanizuotoje aplinkoje tai nėra nesvarbus faktorius. Reikia atsižvelgti, kad ateityje vis daugiau žmonių gyvens kaime ir bus šalia medžioklės ūkių.“ Papildant LMA vadovo žodžius, reikia pabrėžti, kad Lietuvoje šis argumentas dar aktualesnis, nes privačių namų gyvenvietės užmiestyje pas mus labai populiarios ir vis labiau vystosi.

Tęsdamas garso poveikio temą, H. Barvikas norėjo atskleisti mitą apie duslintuvus: „Dauguma su medžiokle ir ginklų sritimi nesusijusių žmonių savo nuomonę apie duslintuvus susidaro žiūrėdami Holivudo veiksmo filmus. Mitas, kad duslintuvas visiškai nuslopina šūvio garsą. Tai neįmanoma. Tokį efektą galima pasiekti tik amunicija, kuri pas mus draudžiama. Todėl Latvijoje duslintuvų naudoti neleidžiama su mažo kalibro ginklais – su šonine kapsule iki 5,6 mm. Jų kulkos lėtesnės, todėl tokio šūvio garsą duslintuvas gali užtildyti visiškai.“

Apie naktinius taikiklius H. Barvikas sakė: „Naktinis taikiklis leidžia įsitikinti šūviu. Anksčiau ir dabar leidžiama šernų, lapių ir mangutų medžioklėje tamsiuoju paros metu naudoti žibintą, bet su juo šūvis visada skubotas ir dažnai netikslus. Naktinis taikiklis leidžia įvertinti gyvūną, išsirinkti iš šernų būrio tinkamiausią egzempliorių ir sumedžioti jį be kančių, be paieškos ir pribaigimo nakties tamsoje – vienu tiksliu šūviu.“
Penkerių metų patirtis rodo, kad duslintuvų ir naktinių taikiklių naudojimas Latvijoje nepaveikė brakonierystės apimties. Nuogąstavimai nepasitvirtino. „Nusikaltėliams visada buvo nusispjauti, ar duslintuvai ir naktiniai taikikliai leidžiami, ar ne. Jie juos naudojo ir anksčiau, bet tai neturi jokio ryšio su legalia medžiokle. Latvijoje šių įrenginių leidimas niekaip nepablogino bendros situacijos. Daugelyje Europos šalių naktiniai taikikliai ir duslintuvai leidžiami naudoti su apribojimais ir be jų jau labai ilgai ir ten taip pat nė vienoje vietoje nėra jokių indikacijų, kad būtų kilęs pavojus visuomenės saugumui ir interesams ar padidintas brakonieriavimo atvejų skaičius“, – teigė LMA vadovas.

Naktiniai taikikliai. Latvijos medžioklės dabartis

Kontrolės instrumentai

Latvijoje medžioklės lapas pildomas medžioklėje su varovais, jeigu vienas medžiotojas perduoda ginklą kitam, taip pat jeigu naudojamas dirbtinės šviesos šaltinis ar naktinis taikiklis. Jeigu ataskaitoje pažymima, kad naudotas naktinis taikiklis, reikia įrašyti medžioklės pradžios ir pabaigos laiką. Tarp medžiotojų organizacijų, valstybinės policijos ir miškų tarnybos yra susitarimas, kad šviesiuoju paros metu su naktiniu taikikliu galima medžioti ir kitų rūšių gyvūnus, tik svarbu įrašyti dieninės ir naktinės medžioklės laikus atskirai. Priešingu atveju dieną sumedžiota stirna gali būti palaikyta brakonierystės atveju.

Naktį su naktiniu taikikliu leidžiama medžioti tik šerną, lapę ar mangutą ir tik nuo dirbtinės ar natūralios pakylos, ne žemesnės nei 2,5 metro. Tai kontroliniai mechanizmai, naudojami teisėsaugos institucijų atstovų, inspektorių, galinčių patikrinti medžioklės sąlygas, medžiotojo ginklus, dokumentus ir sumedžiotus gyvūnus.
Brakonierystės išaugimas – irgi mitas

Pagrindinė išvada po pokalbio su Latvijos valstybinės miškų tarnybos (LVMT) inspektoriumi Andreju Zvirbuliu bei Latvijos policijos Licencijavimo ir leidimų sistemos biuro inspektoriumi Juriu Veispalu – brakonierystės apimties naktinių taikiklių įvedimas stipriai nepaveikė. Pažeidėjų kontingentas nekinta, keičiasi tik įrankiai ir ambicijos.
„Duslintuvų legalizavimas nieko nepakeitė, nes jie visiškai garso nenuslopina, tad jeigu reikia, jį išgirsti galima. Praktiškai tą patį galima pasakyti apie naktinius taikiklius. Medžioklė naktį buvo teisėta ir anksčiau, tik tada medžiodavo su žibintais, o dabar – su optika. Brakonieriai yra, buvo ir bus, bet jų skaičius praktiškai nekinta, keičiasi būdai. Mano nuomone, kalbant apie naktinę optiką, didžiausias minusas yra ribojimai rūšimis. Tai lemia pažeidimus. Inspektorius kiekvienam medžiotojui už nugaros stovėti negali ir sukontroliuoti, kuria optika kurį gyvūną jis sumedžiojo, irgi neįmanoma. Jeigu limitas padalytas ir neviršijamas, dirželiai naudojami pagal įstatymus, tai didelio skirtumo nėra, ar elnias sumedžiotas naktį, ar pavakary. Išbraukus šį reikalavimą gerokai palengvėtų inspektorių darbas“, – teigė LVMT inspektorius.

Neberibojant naktinio taikiklio naudojimo rūšimis, būtų palengvintas medžioklės organizavimas ir kontrolė. Inspektoriai naktį, taip pat kaip dieną, turėtų patikrinti tik ginklus, medžioklės dokumentus ir registraciją, bet tai neįmanoma. Pagal Europos Tarybos direktyvą dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos ir Berno konvenciją dėl Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos, naktinį taikiklį naudoti draudžiama medžiojant šiuose dokumentuose minimas rūšis. Iš medžiojamųjų gyvūnų ten nepažymėtos kelios rūšys: šernai, lapės, mangutai, ondatros, nutrijos ir kanadinės audinės, bet priėmus Medžioklės taisyklių pataisas Latvijoje nutarta naktiniais taikikliais leisti medžioti tik tris rūšis: šernus, lapes ir mangutus.

Kalbėdamas apie pažeidimus, A. Zvirbulis papasakojo, kad praktiškai neteko pagauti medžiotojų pažeidžiant taisykles, taikomas naktiniams taikikliams. Užtat visai neseniai Latvijoje buvo sulaikyti du medžiotojai, kurie medžiodami naudojo šiluminius taikiklius. Abiem atvejais iškeltos bylos.

Latvijos policijos inspektorius J. Veispalas pasakojo, kad pažeidimai įvyko keliose Latvijos vietose, tačiau abiem atvejais pažeidėjus pavyko sulaikyti dėl vietos gyventojų ir medžiotojų pranešimų: „Abu kartus sureagavome labai greitai. Tiesiogine prasme bėgome prie sustabdytų automobilių, kad medžiotojai negalėtų nieko padaryti. Vienas iš jų vis dėlto sugebėjo nuimti šiluminį taikiklį nuo greitųjų laikiklių ir numesti automobilio salone po kojomis. Kai priėjau, jis dar pasigyrė, kad spėjo nuimti uždraustą optiką ir mes nieko negalėsime įrodyti, bet jis nežinojo, kad pokalbis įrašomas.“

Kalbant apie naktinių taikiklių įvedimo poveikį brakonierystės apimčiai, J. Veispalas tariamą padidėjimą pavadino latentiniu nusikaltimu, kurio negalima nei įrodyti, nei paneigti: „Konstatuoti pažeidimai. Dėl kitų yra tik įtarimai, bet nieko nekonstatuota. Jeigu kalbame konkrečiai apie naktinių taikiklių naudojimą, dažniausiai baudžiame ir griežčiausiai kontroliuojame būtent saugos taisyklių nesilaikymą – naktiniu taikikliu galima medžioti tik nuo dirbtinės ar natūralios pakylos, ne žemesnės nei 2,5 metro, nuo kurios galima šauti į apačią. Mūsų nuomone, važinėjimas naktį ir medžiojimas pro automobilio langą yra didžiausias pažeidimas, nes tai gali sukelti pavojų kieno nors gyvybei.“

Kalbant apie galimybes kontroliuoti medžiotojų veiksmus, inspektorius pripažino, kad tai nėra lengva ir dažnai savo darbe inspekcija remiasi vietos medžiotojų suteikta informacija. „Medžiotojai žino ir pastebi, kas kur medžioja, kieno kokia įranga, yra ar nėra bokštelio. Jeigu kas nors mums praneša apie aplink su naktiniu taikikliu vaikštantį medžiotoją, kuris pats bokštelio neturi, mes jį galime patikrinti. Ir tada pasiteisinimas, kad neva ateina su ginklu ir naktiniu taikikliu nuo bokštelio, nebeveikia. Dirbame, kontroliuojame, bendradarbiaujame su vietos medžiotojais ir LVMT inspektoriais. Viskas kaip visada. Sakyti, kad leidus naktinius taikiklius brakonieriavimo apimtis padidėjo, negaliu“, – pripažino inspektorius J. Veispalas.

Pardavimo apimtis

Susiję straipsniai

Latvijoje naktiniai taikikliai leisti 2014 metais. Jais prekiauja keli medžioklinių prekių tinklai ir atskiros įmonės, tačiau didžiausias pardavėjas ir didmenininkas yra bendrovė Imicron ir jų interneto parduotuvė ieskaties.lv. Įmonės mažmeninės prekybos specialistas Viesturas Arkluonas papasakojo, kad per šiuos penkerius metus visoje Latvijoje parduota apie 14 tūkst. naktinių taikiklių. „Didžiausia realizacija, aišku, buvo pirmaisiais metais. Tada modeliai Photon XP buvo didžiausia naujovė ir tai visų laikų TOP prekė. Iš viso parduota apie 7000 šios linijos prekių. Iki afrikinio kiaulių maro epidemijos paklausa sumažėjo, o šiuo metu parduodama vidutiniškai 50 naktinių taikiklių per mėnesį“, – pasakoja V. Arkluonas.

Pagal kokios nors prekės pardavimo apimtį galima apytikriai spėti naudotojų skaičių, tačiau reikia atsižvelgti į moralinį pasenimą, techninius trūkumus ir tiesiog nelaimingus atvejus, dėl kurių tenka įsigyti naują prekę, taip pat sparti technologijų plėtra, kuri vidurinės ir aukštesnės klasės žmones motyvuoja įsigyti vis naujesnių įrenginių. Tai taikoma ir naktiniams taikikliams bei optikai apskritai. Nors gera dieninė optika ir po penkerių metų bus tokia pat gera, tačiau naktinių taikiklių produkcijos linijoje bus atsiradę naujų, geresnės raiškos, su įdomesnėmis funkcijomis, tolesniu matymo atstumu ir t. t.

LA.lv
Prašome komentuoti mandagiai, nekurstyti neapykantos ir apsieiti be keiksmažodžių.