Nacionalinio safario klubo nariai sausio 22-osios vakarą išsidalijo Bronzinio liūto apdovanojimus ir diplomus, sidabrines kaklajuostes ir naujas pareigas. Jaukioje, medžioklės stilistika su nedideliu steam punk prieskoniu įrengtoje Audruvio viloje netoli Joniškio klubo kolektyvas atšventė 20-ąjį draugijos gimtadienį.
Dalyvaujant beveik visiems nariams, Safario klubo jubiliejaus šventė prasidėjo metinės ir finansinės ataskaitos patvirtinimu, valdybos ir auditoriaus rinkimais bei kitais oficialiais sprendimais. Klubo prezidentu išrinktas Valdas Danilevičius, medžioklinio turizmo įmonės Danila Hunt steigėjas ir savininkas. „Iki šiol oficialūs renginiai apsiribodavo kasmetiniu narių susirinkimu, viena kita specialia medžiokle ir dalyvavimu kokioje nors medžioklei skirtoje parodoje. Tikimės, kad išrinkus Valdą mūsų klubo veikla taps aktyvesnė ir įdomesnė platesnei visuomenei“, – vienbalsį klubo narių sprendimą komentavo keli renginio dalyviai.
Oficialios dalies tęsinyje kiekvienas klubo narys gavo po jubiliejinį atminimo ženkliuką – sidabrinę kaklajuostę su klubo logotipu ir dramblio oda. Įteikti Bronzinio liūto diplomai penkiems sėkmingiausiems praeitų metų medžiotojams, o geriausiajam – sidabrinė statulėlė. Šį nepakartojamą apdovanojimą gavo mūsų žurnalo praeito mėnesio asmenybė Aidas Stainys, surinkęs tiksliai 100 safario klubo taškų.
Pagal prizo taisykles, už kiekvieną per medžioklinį turą aplankytą valstybę medžiotojas gauna dešimt taškų. Už ožius ir avinus duodami devyni taškai, nes medžioklė kalnuose, kur gyvena šie gyvūnai, yra sunkiausia. Už žirafas, buivolus ir kitus stambius egzotinius gyvūnus priklauso aštuoni taškai, įvairaus dydžio plėšrūnai ir reti gyvūnai verti septynių taškų. Po penkis taškus medžiotojas gauna sumedžiojęs kurią nors iš gausių Afrikos antilopių ir kitų medžiojamųjų trofėjinių gyvūnų kur nors užsienyje.
Malonių pokalbių lydimas jubiliejinis vakaras baigėsi gana anksti, nes kitą dieną buvo numatyta fazanų medžioklė, kurią padėjo suorganizuoti vietos medžiotojų klubas.
Safario klubo fazanų medžioklė
Kaip ir kitose Baltijos šalyse, fazanai Lietuvoje laisvėje negyvena, todėl rengiant tokią medžioklę naudojami nelaisvėje užauginti paukščiai. Neskaitant paukščių auginimo sąlygų, kur svarbūs veiksniai yra pašaro kokybė ir voljero matmenys, norint suorganizuoti sėkmingą medžioklę reikia pasirinkti tinkamą vietą – tai gali būti jaunuolynas, apaugusi proskyna, nenupjautas kukurūzų laukas, vaismedžių sodas ar karklų krūmynas. Pagrindinė sąlyga – kad aplink kvartalą būtų atviras laukas ar ariama žemė. Apaugusioje vietoje paleisti fazanai bijos kirsti atvirą lauką ir liks augalų priedangoje.
Safario klubo fazanų medžioklė vyko nenupjautame kanapių lauke, suskirstytame į maždaug 4000 kv. metrų sektorius. Pasirodo, tai tokio pobūdžio medžioklei puikiai tinkama aplinka. Iš pradžių įvyko fazanų medžioklė su varovais. Šešiuose kvartaluose medžiotojai stovėjo flangais ir frontu, kol varovai ryškiomis liemenėmis brovėsi per žmogaus ūgį pasiekusias ir nudžiūvusias tankias kanapes.
Kartkartėmis įspįsdavo saulė, suteikdama besniegės žiemos gamtovaizdžiui pavasarinio ryškumo. Tada vėl sutirštėdavo debesys ir pakildavo vėsus vėjas, priversdamas nusipurtyti kanapių lauko proskynose stovinčius medžiotojus.
Laimė, šalti ilgai neteko. Kai visi gana nedideli kvartalai buvo išginti, medžiotojai susirinko nedidelei pietų pauzei su karštu sultiniu ir pyragaičiais. Pasistiprinę ir susišildę visi sustojo į eilę ir vieną po kito išvaikščiojo visus kvartalus.
Dalyvaujant beveik 20 medžiotojų, maždaug 10 varovų, 2 vietos klubo medžiotojams priklausantiems dratharams ir 2 straipsnio autorės veimaraneriams, per dieną sumedžiota tiksliai 60 iš 100 paleistų paukščių.
Diena baigėsi gardžia elnienos charčio Audruvyje ir atsisveikinimais iki kitų medžioklių, kuriose susitiks Nacionalinio safario klubo nariai ir svečiai.
