Susiformavęs storas sniego sluoksnis, kurio paviršių dengia kieta ledo pluta, žiemos metu tampa itin rimtu iššūkiu miško gyvūnams. Ypač sudėtingos sąlygos susiklosto kurapkoms – saugomiems paukščiams, įrašytiems į Lietuvos raudonąją knygą. Reaguodama į susidariusią situaciją, Valstybinių miškų urėdija pradėjo gamtosauginę iniciatyvą, skirtą padėti kurapkoms išgyventi atšiaurią žiemą.
Maistas ir slėptuvės atvirose vietovėse
Pilkosios kurapkos (Perdix perdix) išsiskiria tuo, kad gyvena atvirose vietovėse ir lizdus suka ant žemės, tankioje žolėje. Atodrėkių ir lijundros metu ant sniego susiformavusi ledo pluta užkerta kelią pasiekti pagrindinius maisto šaltinius – sėklas, grūdus ir želmenis. Netekusios galimybės maitintis, kurapkos greitai nusilpsta ir tampa lengvesniu grobiu plėšrūnams.
Siekdami sumažinti šią grėsmę, miškininkai visoje Lietuvoje pamiškėse valo sniegą, atidengdami dirvos paviršių. Šiose vietose papildomai vežami grūdai, taip pat statomos specialios slėptuvės – iš medinio karkaso pagaminti, eglišakėmis dengti statiniai, primenantys pavėsines ir suteikiantys paukščiams apsaugą nuo vėjo bei plėšrūnų.
Prisidėti gali kiekvienas
Pagalba kurapkoms nebūtinai turi apsiriboti miškininkų darbu. Prie laukų ir pievų pakraščių, šalia krūmynų ar gyvatvorių, toliau nuo pastatų, galima nuvalyti sniegą ir paberti lesalo. Kurapkoms tinka javų grūdai, kruopos, saulėgrąžos, pelai ar grūdų nuovalos. Šaltinis čia
Svarbu prisiminti, kad šie paukščiai virškinimui lesa smulkius akmenukus. Jei netoliese nėra nuvalyto žvyrkelio, prie lesalo patartina paberti ir smulkaus žvyro. Ūkininkai taip pat gali prisidėti, nustumdami sniegą nuo želmenų ar nušienautų pievų – tokias vietas kurapkos greitai randa ir jose telkiasi maitintis. Net ir nedidelis, keliolikos arų ar mažesnis nuvalytas plotas gali turėti didelę reikšmę.
Nesudėtinga įrengti ir slėptuves. Miške ar kirtavietėse iš ant žemės esančių eglišakių galima suformuoti palapinės formos užuovėją, maždaug pusantro metro aukščio ir iki dviejų metrų pločio. Tokia slėptuvė turėtų turėti dvi angas, kad paukščiai galėtų greitai pasitraukti kilus pavojui. Ji gali būti dengiama ne tik eglišakėmis, bet ir pušų šakomis, šiaudais ar nendrėmis.
Kurapkų gausa sparčiai mažėja
Lietuvos raudonosios knygos duomenimis, pilkųjų kurapkų populiacija per pastaruosius dešimtmečius smarkiai sumenko. XXI amžiaus pradžioje fiksuotas net 30–60 procentų populiacijos sumažėjimas. 2013 metais buvo vertinama, kad Lietuvoje peri apie 4–7 tūkstančius porų, tačiau tikslių ir naujausių duomenų vis dar trūksta.
Populiacijos nykimas siejamas su intensyvėjančia žemės ūkio veikla, pesticidų naudojimu ir buveinių nykimu. Papildomą spaudimą daro ir plėšrūnai, ypač lapės.
Pagalba reikalinga ir kanopiniams žvėrims
Žiemos metu storas sniegas apsunkina ne tik paukščių, bet ir kanopinių žvėrių gyvenimą. Miškininkai nuolat stebi situaciją girininkijose ir, pastebėję baltojo bado riziką, tam tikrose vietose nupjauna drebulėmis, kurių žieve, šakelėmis ir ūgliais gali maitintis stirnos, danieliai ir taurieji elniai. Papildomu maisto šaltiniu tampa ir lapuočių miškuose po sanitarinių ar ugdomųjų kirtimų likusios šakos.
Savavališkas šėrimas gali pakenkti
Miškininkai pabrėžia, kad neapgalvotas ir savavališkas laukinių gyvūnų šėrimas, neturint žinių apie jų mitybą, dažnai padaro daugiau žalos nei naudos. Netinkamas maistas gali sukelti virškinimo sutrikimų, ligas ar pakeisti natūralią gyvūnų elgseną. Dėl to laukinių gyvūnų šėrimas leidžiamas tik atsakingoms institucijoms – miškininkams ir medžiotojams, veiklą vykdantiems pagal nustatytas taisykles.
Nocpix naujienos Jagd & Hund – naujausias Quest, nuimamas Mate priedėlis ir itin kompaktiškas Lumi
Išėjo naujausias žurnalo Medžioklė numeris, kurį galima įsigyti prenumeruoti.lt
Skaitykite plačiau ir prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
