Praėjusią savaitę socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip miesto centre moterį užpuola šernas. Nors vaizdo įrašas nufilmuotas ne Lietuvoje, tokios situacijos visiškai realios ir mūsų šalyse – netgi prie pat gyvenamųjų namų. Gyvūnas puolė dideliu greičiu ir jėga, visiškai netikėtai užklupdęs moterį. Įvykis, tikėtina, užfiksuotas viename Šiaurės Afrikos mieste, ne tik šokiruoja vaizdine prasme, bet ir aktualizuoja klausimą apie laukinių gyvūnų elgesio nenuspėjamumą gyvenvietėse.
Nors šis konkretus atvejis įvyko ne Latvijoje, panašių atvejų fiksuota ir pas mus – Rygoje, Jūrmaloje, Siguldoje bei kitose šalies vietose. Šernų pasirodymas miestų aplinkoje jau nebėra retenybė. Juos vis dažniau galima pastebėti kertančius gatves, lankantis soduose ar net priartėjančius prie daugiabučių. Toks elgesys negali būti laikomas normaliu.
Šernas (Sus scrofa) – teritorinis gyvūnas. Agresiją gali išprovokuoti:
– gyvūnas jaučiasi grėsmingai arba įspaustas į kampą,
– patelė su jaunikliais jaučia pavojų,
– gyvūnas yra sužeistas, dezorientuotas arba serga (pavyzdžiui, Afrikiniu kiaulių maru ar kitaip paveiktas),
– gyvūnas prisitaikė prie miesto aplinkos ir prarado natūralią baimę žmogui.
Jei žmonės laukinius gyvūnus šeria ar nereaguoja į jų buvimą, šie pripranta ir jų elgesys keičiasi. Toks prijaukinimas yra itin pavojingas.
Gyvūnas mieste – nenormalu?
Šernų atsiradimas mieste – ne tik biologinė atsitiktinybė, bet ir ženklas apie ekologinės pusiausvyros sutrikimus. Gyvūnų populiacijos augimas, ligos, naujų teritorijų paieška ir maisto prieinamumas šalia žmonių skatina jų migraciją į gyvenamas vietas.
Toks elgesio pasikeitimas gali būti ankstyvas signalas apie galimą ligų plitimą, kuris veikia gyvūno neurologinius procesus. Pavyzdžiui, Afrikinis kiaulių maras, nors žmogui nepavojingas, stipriai keičia gyvūno elgesį ir kelia grėsmę Latvijos kiaulininkystei, medžioklei ir šernų populiacijai.
Ką daryti sutikus šerną mieste?
– Nesiartinkite – nefotografuokite, nešerkite. Net ramiai atrodantis gyvūnas gali pulti netikėtai.
– Venkite staigių judesių – išlikite ramūs, atsitraukite į saugų atstumą.
– Informuokite atsakingas tarnybas – Policiją, Aplinkos apsaugos departamentą, Maisto ir veterinarijos tarnybą – jie įvertins situaciją ir imsis profesionalių veiksmų.
Kaip apsisaugoti nuo laukinio gyvūno?
Įrodyta, kad pipirinių dujų aerozolis yra labai efektyvus, jei naudojamas tinkamai. 2008 m. tyrimas apie meškų užpuolimus Aliaskoje (JAV) 1985–2006 m. parodė, kad pipirinės dujos 92 % atvejų sustabdė nepageidaujamą meškos elgesį. Net 96 % atvejų, kai žmonės atsidūrė arti meškų, pavyko išvengti sužeidimų.
Pipirinių dujų efektyvumas priklauso nuo aplinkybių, tačiau svarbu tai, kad jos nežudo gyvūno, o tik atbaido, taip didindamos visuomenės saugumą. Nors nė viena priemonė nėra 100 % veiksminga, pipirinės dujos laikomos viena efektyviausių apsaugos priemonių.
Keletas faktų:
– 92 % atvejų pipirinės dujos veiksmingos prieš rudąsias meškas, 90 % – prieš juodąsias, 100 % – prieš baltąsias meškas
– 98 % atvejų žmonėms pavyko išvengti sužalojimų meškų užpuolimo metu, jei buvo naudotos pipirinės dujos
– 7 % atvejų vėjo kryptis neigiamai paveikė pipirinių dujų veiksmingumą
– 14 % atvejų pipirinių dujų poveikį patyrė ir pats jas naudojęs žmogus
– Aerozolį reikia laikyti pasiekiamoje vietoje, o ne kuprinėje – meškos (ar šerno) užpuolimas gali būti greitas ir netikėtas
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
