Jau kelias dienas pasaulio žiniasklaidoje sklandė pasakojimai apie neįprastą reiškinį – esą radioaktyviai užterštoje Černobylio zonoje buvo pastebėti mėlyni šunys. Iš pirmo žvilgsnio ši žinia atrodė kaip tiesiai iš mokslinės fantastikos ar siaubo filmo. Mutacijos? Radiacijos padariniai? Ar tik paprasta klastotė?
Kai kurie leidiniai, tarp jų ir vokiečių „Bild“, svarstė, kad gyvūnai galėjo tiesiog išsivolioti kokioje nors cheminėje medžiagoje ar dažų likučiuose. Tačiau klausimas išliko – iš kur tie mėlyni šunys, ir ar jie iš tiesų egzistuoja?
Nevyriausybinė organizacija „Clean Futures Fund“, jau kelerius metus dirbanti Černobylio uždaroje zonoje, patvirtino, kad tokie gyvūnai buvo matyti. Fondo programa „Černobylio šunys“ rūpinasi sterilizacija tų gyvūnų, kurių protėviai buvo palikti likimo valiai po 1986 metų katastrofos. Tuo metu Pripetės gyventojams buvo pasakyta, kad jie galės grįžti po trijų dienų, tačiau grįžti taip ir neleista. Šunys ir katės, likę be šeimininkų, per dešimtmečius sudarė laukinę populiaciją aplink buvusią elektrinę.
Per septynerius metus organizacija sterilizavo daugiau kaip tūkstantį šunų ir kačių, taip bandydama kontroliuoti populiacijos augimą. Šiems gyvūnams vis dar gresia pasiutligė, jie dažnai kenčia nuo prastos mitybos ir sveikatos problemų. Jais rūpinasi Černobylio atominės elektrinės darbuotojai, kurie taip pat rizikuoja susirgti, bendraudami su laukiniais gyvūnais.
Spalio viduryje „Clean Futures Fund“ veterinarai pastebėjo tris šunis, kurių kailis buvo beveik visiškai mėlynas. „Bandėme juos sugauti, tačiau šie šunys labai bijo žmonių“, – aiškino organizacijos vyriausioji veterinarė Dženifer Betz. Nuotraukos ir vaizdo įrašai socialiniuose tinkluose sukėlė audrą: vieni kaltino fondą vaizdų klastojimu ar dirbtinio intelekto naudojimu, kiti manė, kad kažkas sąmoningai nudažė šunis, norėdamas pritraukti dėmesį.
Tuo metu spėlionės apie radiacijos sukeltas mutacijas pasirodė visai nepagrįstos. Nors Černobylio regione išties stebimi genetiniai pokyčiai tarp laukinių gyvūnų, tyrimai rodo, kad jų mutacijų lygis nėra aukštesnis nei kitur. Kai kuriais atvejais žmonių pasitraukimas iš teritorijos gyvūnams turėjo didesnį poveikį nei pati radiacija. Šunų populiacija čia per kelis dešimtmečius prisitaikė prie laukinio gyvenimo, tačiau mėlynas kailis tikrai nėra išlikimo pranašumas.
Galiausiai paaiškinimas pasirodė paprastas. Ukrainos valstybinės įmonės „Ecocentre“, atsakingos už Černobylio zonos stebėseną, vadovas Serhijus Kirjejevas žurnalistams sakė: „Žinoma, Šiaurės Ukrainoje nėra mėlynų šunų. Tai nesąmonė.“
Pasak jo, šunys, gyvenantys aplink elektrinę, yra sterilizuoti ir pažymėti specialiais dažais, kad būtų galima juos atskirti nuo nesterilizuotų. Būtent ši žymėjimo spalva ir sukėlė tiek daug triukšmo. „Dažai yra visiškai nekenksmingi šunims“, – patikino Kirjejevas.
Taigi paslaptingi mėlyni šunys nėra radiacijos padarinys, o tiesiog ženklas, kad žmogus vis dar stengiasi rūpintis tais gyvūnais, kuriuos paliko prieš beveik keturis dešimtmečius.
Apleistoje, radiacijos paženklintoje teritorijoje, kur žmogus ilgainiui užleido vietą gamtai, šie šunys tapo gyva istorijos dalimi – tyliais liudininkais to, kaip civilizacija kartais pasitraukia, o gyvenimas vis tiek tęsiasi.
Dar daugiau istorijų, patarimų ir įdomybių iš medžioklės pasaulio! Prasideda 2026 metų prenumerata!
