Šaltinis: Metsastajaliitto.fi
Vos per mėnesį „WhatsApp“ medžiotojų bendruomenėse buvo pranešta apie 594 pastebėtus vilkus iš visos Suomijos. Kitas įkūrėjo tikslas – sukurti viešą vilkų judėjimo duomenų bazę.
Bendruomenė buvo sukurta spalio mėnesį, kad medžiotojai galėtų pranešti apie pastebėtus vilkus. Ari Alinenas, kuris rugsėjo mėnesį dėl vilko neteko savo šiurkščiaplaukio takso, yra bendruomenių kūrėjas ir administratorius. Tikslas – greitai gauti informacijos apie vilką, kad medžiokliniai šunys nebūtų paleisti šalia vilko. Taip pat renkama ir registruojama informacija apie vilkų skaičių.
Po savo šuns žūties susimąsčiau, ar buvo galima to išvengti. Manau, kad tai buvo anomalija, kad nebuvo operatyvios informacijos apie vilkų judėjimą. Jei būčiau žinojęs, kad toje vietovėje yra vilkas, niekada nebūčiau paleidęs šuns“, – sako Ari Alinenas.”
Ar mokėsime svetimiems medžiotojams už vilkų medžioklę mūsų plotuose? Pokalbiai apie medžioklę #74
Per kiek daugiau nei mėnesį, nuo 2024 m. spalio 12 d. iki lapkričio 20 d., WhatsApp bendruomenėse iš viso pranešta apie 594 vilkų pastebėjimus. Kiek daugiau nei 43 proc. pastebėjimų – iš pietvakarių Suomijos. Kitas didžiausias pastebėjimų skaičius yra iš Satakuntos (apie 21 %), Šiaurės Karelijos (apie 10 %) ir Pirkanmaa (apie 9 %). 521 pastebėjimo metu buvo žinoma, kad tai vilkai. Dažniausiai buvo pastebėtas vienas vilkas (67 %) arba du vilkai (16 %). Taip pat buvo stebėtos ir vilkų gaujos. Didžiausia, dešimties vilkų gauja, buvo stebėta vieną kartą pietvakarių Suomijoje.
Informacija apie vilkų perspėjimo grupes sparčiai plito. Bendruomenių palaikymas ir reagavimas į susijusius pranešimus kasdien užima Ari Alista valandų. Jis pats taip pat veikia kaip penkių grupių raštvedys, be to, buvo rasta kitų kvalifikuotų raštvedžių savanorių.
“Nors per bendruomenes, be abejo, bandoma skleisti dezinformaciją, mano nuomone, išvados iš esmės yra patikimos. Prie daugelio pastebėjimų pridedama nuotrauka arba vaizdo įrašas. Mes taip pat stengiamės patikrinti informaciją su pirminiu šaltiniu, jei grupėje dalijamasi pastebėjimais iš antrų rankų“, – sako jis.
Pavyzdžiui, pietvakarių Suomijoje, kur buvo užregistruota daugiausia stebėjimų, maždaug pusė iš 259 užregistruotų stebėjimų buvo vizualūs, 96 – stebėtojo arba medžioklės kameromis užfiksuoti vilkai, o 11 vilkų stebėjimų buvo su vaizdo įrašu. Du stebėjimai buvo po mirties. Apie stebėjimus pranešė 104 skirtingi žmonės. Šešiais atvejais pranešėjo tapatybė nėra visiškai žinoma. Tais atvejais, kai vienas asmuo pranešė apie daugiau nei vieną stebėjimą, bent dalis stebėjimų buvo atlikti medžioklės kameromis ar kitu būdu.
Šiuo metu yra šešios WhatsApp bendruomenės: Satakunta, Pietvakarių Suomija, Vidurio Suomija, Rytų Suomija, Pietų Suomija ir Šiaurės Suomija. Bendruomenėse iš viso yra 7774 nariai, tačiau tas pats asmuo gali būti daugiau nei vienos bendruomenės narys.
Didžiausios bendruomenės yra Rytų Suomija (1938 nariai) ir Vidurio Suomija (1426 nariai), kurių nariai suskirstyti į regionines grupes prie bendruomenių. Satakuntoje (1227 nariai) ir Varsinais-Suomi (1216 narių) susidomėjimas naryste buvo toks didelis, kad šios bendruomenės buvo atskirtos nuo Pietų Suomijos bendruomenės į atskiras bendruomenes, kad į jas galėtų įstoti kuo daugiau žmonių. Programoje „WhatsApp“ nustatyti didžiausio galimo bendruomenės ir grupės narių skaičiaus apribojimai.
Vien iš pranešimų apie pastebėtus vilkus skaičiaus negalima daryti tiesioginės išvados apie vilkų skaičių, be to, pagal jį negalima lyginti apskričių. Vienos grupės turi daug narių, kitos – mažiau. Pavyzdžiui, Šiaurės šalių grupė turi tik 67 narius. Kita vertus, Laplandijoje ir Alandų salose neužfiksuota nė vieno pastebėjimo, nors yra duomenų, kad Alandų salose vilkai pjauna avis. Tačiau, remiantis atliktais stebėjimais, galima daryti išvadą, kad vilkai dažnai matomi beveik visoje Suomijoje.
Vilkai gali kelti stiprius jausmus už ir prieš. Alinenas už savo veiksmus sulaukė ir pagyrų, ir priešiškų atsiliepimų.
“Man gana gerai sekasi filtruoti netinkamus komentarus. Manau, kad žmonės gali turėti skirtingą požiūrį į dalykus, tačiau reikia sugebėti diskutuoti objektyviai. Mane domina tik visuomenės saugumas, ir šiuo požiūriu noriu turėti galimybę atvirai stebėti stambiųjų plėšrūnų judėjimą”, – sako jis.
Bendruomenės „WhatsApp“ veiklą tęs ir toliau. Siekiama, kad artimiausiu metu per šias bendruomenes gauti vilkų stebėjimo pranešimai būtų viešai skelbiami svetainėje www.petohavainnot.fi.
“Siekiama sukurti viešą duomenų bazę, kurioje žemėlapyje būtų galima matyti, kur juda vilkai“, – sako Alinenas.
Būtina užtikrinti patikimą stambiųjų plėšrūnų populiacijos vertinimą
Medžiotojų federacija skatina pasinaudoti ES Buveinių direktyva, kad būtų užtikrinta galimybė medžioti stambius plėšrūnus valdant bandą, siekiant užtikrinti, kad vilkai būtų medžiojami tausiai, siekiant apsaugoti gyvulius, medžioklinius šunis ir pačius žmones nuo galimų plėšrūnų išpuolių.
Rudeniniame posėdyje paskelbtoje deklaracijoje Suomijos Medžiotojų sąjunga paragino imtis veiksmų, kad stambius plėšrūnus būtų galima medžioti bandos valdymo būdu. Būtina skubiai parengti teisės aktus ir vykdyti stambiųjų plėšrūnų valdymą bei skirti tinkamą finansavimą stambiųjų plėšrūnų populiacijos vertinimui.
Stambiųjų plėšrūnų populiacijų vertinimą ir stebėseną atlieka Suomijos gamtos išteklių institutas (Luke). Didžioji dalis vertinimo remiasi savanorių plėšrūnų ryšių palaikymo pareigūnų pateikta stebėjimo medžiaga. Medžiotojų federacija savo pareiškime paragino atlikti lūšių ir vilkų apskaitas sniege, kad būtų galima pagerinti stambiųjų plėšrūnų populiacijos vertinimą.
Be to, turėtų būti mokamos kompensacijos už stambiųjų plėšrūnų sekimą ir DNR mėginių paėmimą. Taip pat reikia skirti pakankamai lėšų Gamtos išteklių institutui, kad jis galėtų atlikti patikimus stambiųjų plėšrūnų populiacijos vertinimus, pavyzdžiui, apdoroti išsamius DNR mėginius. Surinkti didžiųjų plėšrūnų duomenys turi būti skaidriai prieinami plačiajai visuomenei ir mokslininkams.
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
