Šaltinis čia
Nors Aplinkos ministerija pasisako už tai, kad kelerius metus būtų stebima didžiųjų kormoranų populiacijos dinamika, tik po to sprendžiant dėl jų skaičiaus reguliavimo, parlamentarai ragina imtis veiksmų jau dabar – ypač ten, kur šie paukščiai daro didelę žalą žuvininkystės ūkiams.
Seimo Kaimo reikalų komitetas siūlo leisti naikinti kormoranus žuvininkystės tvenkinių teritorijose, tuo tarpu kolonijos, esančios arčiau Baltijos jūros ir mintančios jūros faunos rūšimis, galėtų būti paliekamos gyvuoti.
Pavojinga sveikatai! Smarvė tokia aštri, kad net kvapą užgniaužia
Komiteto pirmininkas, Seimo narys Kęstutis Mažeika („Vardan Lietuvos“) pateikė siūlymą nereguliuoti kormoranų kolonijų, įsikūrusių arčiau kaip 5 km nuo žuvininkystės ūkių, taip pat dvejiems metams panaikinti šių paukščių medžioklės kvotas. Jis taip pat siūlo populiaciją mažinti šaldant kormoranų kiaušinius – šią priemonę taikyti dar šiemet probleminėse teritorijose.
„Svarbiausia imtis priemonių ten, kur kolonijos labiausiai kelia žalą žuvų augintojams. O ten, kur jie minta jūros gyvūnija – tegul gyvena“, – kalbėjo K. Mažeika.
Tuo tarpu Aplinkos ministerijos atstovai laikosi atsargesnės pozicijos. Viceministras Ramūnas Krugelis pabrėžė, kad pastaraisiais metais kormoranų populiacija Lietuvoje stabilizavosi, o kai kur – pavyzdžiui, Kuršių nerijoje – netgi sumažėjo, ir siūlė pirmiausia tęsti stebėseną.
Priminta, kad pagal dar 2013 m. aplinkos ministro įsakymą, iki 2018 metų buvo siekiama sumažinti kormoranų perinčių porų skaičių iki 2 tūkst., tačiau to pasiekti nepavyko – vien Juodkrantėje jų populiacija viršija šį skaičių.
Diskusijose pasisakė ir kiti politikai. Europarlamentaras Bronis Ropė pažymėjo, kad žala žuvų ūkiams aptarinėjama jau daugelį metų, tačiau konkrečių sprendimų trūksta. Jis paragino ministeriją per du mėnesius pateikti aiškų veiksmų planą.
Seimo narys Kazys Starkevičius iškėlė klausimą, ar tikrai būtina saugoti visus kormoranus – jis atkreipė dėmesį, kad pagal Europos Komisijos duomenis, saugomi ne didieji kormoranai, o kiti porūšiai, kurie Lietuvoje neaptinkami. Tai patvirtino ir Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algis Klimavičius: Lietuvoje nėra nei mažojo, nei aristotelio kormorano – abi šios rūšys laikomos nykstančiomis.
Tuo tarpu žuvininkystės sektorius pateikia konkrečius skaičius: Išlaužo žuvininkystės ūkio atstovas Rimantas Jurgelionis teigė, kad pernai žala dėl kormoranų siekė apie 1 mln. eurų – tai apima ir nuostolius dėl sunaikintų žuvų, ir išlaidas medžiotojams. Ūkiai 2023 metais sumedžiojo apie 6 tūkst. kormoranų.
Pasak Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos vadovo Rolando Morkūno, Lietuvoje šiuo metu peri apie 8,5 tūkst. kormoranų porų – kartu su jaunikliais jų populiacija siekia apie 18 tūkst. paukščių. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos duomenimis, 2021–2023 m. laikotarpiu didžiųjų kormoranų porų skaičius siekė nuo 9,2 iki 7,8 tūkst., o 2024 m., preliminariais vertinimais, – 7,6 tūkst.
Kas tie kormoranai?
Didysis kormoranas (Phalacrocorax carbo) – didelis, tamsus, ūdomis ir paukščiais mintantis vandens paukštis. Turi ilgą kaklą, stiprų, lenktą snapą ir yra puikus nardytojas – žuvis gaudo paniręs. Nors jis yra natūrali ekosistemos dalis, sparčiai išaugus jo populiacijai, ypač netoli žuvininkystės ūkių, kormoranai gali padaryti didelę ekonominę žalą. Juodkrantėje ir Rusnės salyne esančios kolonijos laikomos didžiausiomis Lietuvoje.
Kol valstybės institucijos nesusitaria dėl vieningo sprendimo, ūkininkai ir gamtosaugininkai laukia konkrečių veiksmų, kurie leistų rasti balansą tarp gamtos apsaugos ir žuvininkystės verslo interesų.
Kormoranų populiacijos reguliavimo taisyklės
Didžiųjų kormoranų populiacijos reguliavimo taisyklės Lietuvoje: kas jose numatyta?
Remiantis Aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. D1-1001 patvirtintu planu
Lietuvoje nuo 2013 m. galioja oficialus Didžiojo kormorano (Phalacrocorax carbo) populiacijos gausos reguliavimo planas, kuriuo siekiama subalansuoti šių sparčiai plintančių paukščių populiaciją, saugant vertingas buveines, žuvininkystę ir kraštovaizdį. Kormoranai kelia iššūkių tiek gamtai, tiek žmogui, todėl plane aiškiai apibrėžiama, kokiais būdais galima riboti jų skaičių – įskaitant ir medžioklę.
Ką nustato planas?
Tikslas:
Reguliuoti kormoranų skaičių taip, kad jis neviršytų 2000 perinčių porų visoje Lietuvoje. Jeigu kolonijoje peri mažiau nei 100 porų – jokių reguliavimo priemonių nesiimama.
Medžioklė – viena iš reguliavimo priemonių:
Plane aiškiai numatyta, kad kormoranai gali būti medžiojami, vadovaujantis Medžioklės taisyklėmis ir Saugomų rūšių naudojimo tvarka. Medžioklė taikoma kaip papildoma priemonė kartu su kitais atbaidymo ar lizdų naikinimo būdais.
Kiti reguliavimo būdai:
Garsinės ir vizualinės baidymo priemonės: veidrodžiai, garsiniai signalai, signalinės raketos, pirotechnika, maketai, ultragarsas.
Lizdų naikinimas: kiaušinių užšaldymas arba padengimas specialiomis medžiagomis.
Lizdų trikdymas: atbaidymas iš lizdų, neleidžiant sugrįžti.
Kur galima taikyti priemones?
Perinčiose kolonijose, jeigu yra daugiau nei 100 porų.
Poilsio ir maitinimosi vietose, ypač žuvininkystės tvenkiniuose ir gamtiniuose vandens telkiniuose.
Kiekvienais metais leidžiama mažinti populiaciją bent 15 %, kad ji neaugtų, o liktų stabili.
Kas leidžiama tik su leidimais:
Norint vykdyti reguliavimo veiksmus (taip pat ir medžioklę), būtinas Aplinkos apsaugos agentūros leidimas. Apie priemones būtina iš anksto informuoti teritorijų valdytojus, regiono aplinkosaugininkus ir visuomenę.
Privalomas monitoringas ir visuomenės įtraukimas:
Kasmet vykdoma perinčių porų apskaita.
Prieš bet kokius veiksmus visuomenė informuojama bent savaitę prieš.
Organizuoja viešus susitikimus ir konferencijas, kur dalyvauja ir gyventojai.
Išvada
Didžiųjų kormoranų populiacijos reguliavimo planas Lietuvoje sukuria teisėtą pagrindą kontroliuoti šių paukščių skaičių, įskaitant galimybę juos medžioti. Toks požiūris leidžia mažinti žuvininkystei, miškams ir biologinei įvairovei daromą žalą, išlaikant populiaciją kontroliuojamą ir tvariai valdomą.
Ar norėtum, kad paruoščiau šio teksto santrauką arba versiją žurnalo straipsnio formatu?
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
