Autorius: Petras Nekalbis
Tai ne sovietinių laikų šūkis ar potvarkis – tokius sprendimus kai kurie medžiotojų klubai priima šiais laikais. Sakysite, kad negali būti, juk medžioklės taisyklės ĮPAREIGOJA medžioti kanopinius gyvūnus tik kulkomis. Ir kuo tikslesnėmis, kad šūvis būtų taiklus ir mirtinas, kad gyvūnui būtų sukelta kuo mažiau kančių ir kad medžioklės draugai ir varovai būtų saugūs.
Medžioklės taisyklės DRAUDŽIA medžioti bet kokiu ginklu, einant kartu su varovais.
Šiame kontekste kontroversiškai skamba žodis „švinas“, ypač aplinkosaugos politikos kontekste. Lygiavamzdžio šautuvo švininė kulka sveria apie 30 g, o graižtvinio – apie 10 g. Taigi iš vienos galima pagaminti tris ar daugiau. Va tau ir požiūris į šviną gamtoje…
Aksioma, o ne proletariškas teiginys: pavojingiausios – grankulkės, o po jų – lygiavamzdžių šautuvų švininės kulkos (apvalios dėl to net uždraustos). Mažiausiai pavojingos – graižtvinių ginklų kulkos. Ir dėl rikošeto, ir dėl „paklydimo“ tikimybės, ir dėl balistikos teorijos.
Saugus elgesys medžioklėse
Ne tik tiems, kuriems atrodo, kad graižtvinio šautuvo kulkos skrodžia kilometrus kiaurai miškus ir krūmus, bet ir tvarkingiems medžiotojams dera nepamiršti saugaus elgesio medžioklėje reikalavimų. Tam kas treji metai atliekamas Saugaus elgesio medžioklėje žinių patikrinimas, testuojant raštu. Testų klausimų programa ir turinys atitinka Medžiotojų mokymų kursų ir stažuotės programos medžioklės saugumo ir pirmosios medicininės pagalbos temų turinį. Testo klausimus tvirtina aplinkos ministras.
Testą sudaro 10 klausimų: 9 klausimai iš saugaus elgesio medžioklėje reikalavimų ir viena saugaus elgesio medžioklėje šaudymo situacija. Kaip matome, medžiotojai tikrinami dėl saugaus elgesio medžioklėje, ir labai rimtai. Čia nelieka vietos paikiems svaičiojimams apie kažkokius „tolimus miško šūvius“.
Medžioklės taisyklės aiškiai nurodo, kad medžiojant leidžiama naudoti šiuos įrankius ir priemones:
– ilguosius graižtvinius ir lygiavamzdžius ginklus su optiniais taikikliais ar be jų;
– B ir C kategorijų trumpuosius šaunamuosius ginklus.
Šaudamas medžiotojas privalo įsitikinti, kad šūvis nepavojingas kitiems asmenims, naminiams gyvuliams, nemedžiojamiems laukiniams gyvūnams, nepadarys žalos pastatams ar kitiems žmogaus ūkinės veiklos objektams. Medžiotojas privalo žinoti, kur ir kokiu atstumu išdėstyti kiti bokšteliai, įvertinti, ar paleistas šūvis nebus pavojingas.
Dėl šūvio saugumo turi įsitikinti tiek „lygiavamzdininkas“, tiek „graižtvininkas“. Lygiavamzdžio ginklo (12 kalibro) kulkos galia (daugiau nei 3000 J) iššaunant dažnai būna didesnė už graižtvinės kulkos galią (iki 3000 J), o graižtvų, stabilizuojančių kulkos skrydį, nėra. Dėl šių priežasčių ir geometrinės formos lygiavamzdžio ginklo kulka rikošetuoja dažniau.
Medžioklės taisyklės leidžia šauti į medžiojamąjį gyvūną, pasirodžiusį iki varymo pradžios. Tačiau šaunama tik įsitikinus, kad visi greta esantys medžiotojai yra savo šaudymo vietose, o nueinantys medžiotojai – gerai matomi ir saugūs. Kaip ir laukti pasirodančių medžiojamųjų gyvūnų medžiotojų linijoje leidžiama stovint arba sėdint, o šaudyti – tik stovint. Nors kartais medžioklėse vis dar matomi priklaupę „Vorošilovo šauliai“ – didžiausia grėsmė visuomenei. Tokio elgesio toleruoti negalima. Šaudoma tik stovint dėl paprastos priežasties – nepataikius į taikinį, kulka turi smigti į žemę.
Medžioklės taisyklėse nurodyta, kad pagrindinėje medžiotojų linijoje stovintis medžiotojas turi teisę šauti ne mažesniu kaip 30 laipsnių kampu nuo jos (Medžioklės taisyklių 6 priedas). Jeigu medžiotojai statomi medžiotojų linijos flanguose, pirmasis medžiotojas linijoje ir pirmasis flange turi stovėti ne arčiau kaip 50 metrų nuo pagrindinės ir flanginės linijų susikirtimo vietos, o pagrindinės linijos galuose stovintys medžiotojai gali šaudyti tik tiesiai prieš save (lygiagrečiai su flangine linija, jeigu kampas tarp pagrindinės linijos ir flango nėra status) ir į priešingą pusę nuo gretimo flango, taip pat už medžiotojų linijos, laikydamiesi 30 laipsnių kampo taisyklės. Pirmas medžiotojas, stovintis dešiniajame flange, gali šaudyti tik lygiagrečiai su pagrindine linija ir į dešinę nuo jos, o pirmas stovintis kairiajame flange – tik lygiagrečiai su pagrindine linija ir į kairę nuo jos. Abiejuose flanguose stovintys medžiotojai gali šaudyti ir už flangų linijos. Jeigu flangų linijoje stovi daugiau kaip vienas medžiotojas, jie gali šaudyti tik laikydamiesi 30 laipsnių kampo taisyklės (Medžioklės taisyklių 7 priedas).
Taigi medžiotojui labai preciziškai nusakoma jo padėtis ir elgesys medžioklės varant metu. Tai padaryta dėl VISŲ medžioklės dalyvių saugumo. Tiksliai nurodoma, kas ir kaip turi stovėti ir šaudyti. Tai organizuoja medžioklės vadovas.
Šauti į varovų pusėje esantį žvėrį ar paukštį leidžiama tik įsitikinus, kad šūvis bus nepavojingas varovams. Kiekvienu atveju į varovų pusę leidžiama šauti tik taip, kad kulka ar šratai įsmigtų į žemę gerai matomoje vietoje ir nekeltų pavojaus varovams. Jokios išimtys ar prielaidos (argumentuotos, o juolab neargumentuotos) negalioja.
Medžiojant varant (grandine ar katilu) ir sėlinant medžiotojai privalo dėvėti ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos viršutinius drabužius arba galvos apdangalus ar liemenes, varovai – liemenes. Medžioklėje varant dalyvaujantis šuo apvelkamas ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos liemene arba jam uždedamas ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos antkaklis, arba šuo pažymimas kitu ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos elementu. Ko jau ko, o gražių, ryškių, saugių ir patogių aksesuarų šiais laikais tikrai netrūksta.
Deja, dar pasitaiko tamsiai raudonų skudurų, kurių net iš 3 metrų atstumo nematyti, ir niekas nesudrausmina – formaliai tokie medžiotojai „pasiženklinę“, arba užsiriša „siūlą“ ant galvos – plonytę ir prastai matomą juostelę. Va, tokie „specialistai“ ne tik savęs nesaugo, bet ir draugus į pavojingas situacijas įpainioja.
DRAUDŽIAMA:
– Naudoti lygiavamzdžių medžioklinių ginklų apvaliąsias kulkas ir didesnius kaip 9 milimetrų skersmens šratus, kai medžiojama varant arba sėlinant.
– Šaudyti iš graižtvinio medžioklinio ginklo virš horizonto linijos ir kitais atvejais, kai negalima nustatyti, kur lėks kulka.
– Į medžiojamuosius gyvūnus šaudyti pasibaigus varymui, išskyrus atvejį, kai pribaigiamas rastas sužeistas gyvūnas.
Ar medžioklės vadovas tikrina, kokios kulkos naudojamos, ar klubų valdymo organai priima atitinkamus nutarimus, kad draudžiama tokias kulkas naudoti? Galbūt, o gal ir ne, nes ir taip aišku, kad kiekvienas atsako už save ir už kitus. Taip pat, kaip ir šaudant graižtviniu ginklu.
Su medžiokle susijusi draudžiama veikla
Nors Medžioklės taisyklėse aiškiai išvardyti draudimai, pavyzdžiui:
„58.19. medžioti kanopinius žvėris graižtvinių ginklų neekspansyviomis kulkomis;
58.20. medžioti kanopinius žvėris visų dydžių šratais bei grankulkėmis;
58.21. medžioti visus kanopinius žvėris – lygiavamzdžių ginklų šoviniais, esant didesniam kaip 45 metrai atstumui;
58.22. medžioti kanopinius žvėris šoviniais, neturinčiais būtinos šaudmens energijos <...>“
Tačiau kas negirdėjo legendų apie „taikliuosius lygiavamzdininkų šūvius“, iš 100 metrų paklojusius ne tik lapę, bet ir gerokai stambesnį laimikį? O kol tokios legendos vis dar sklando, saugus elgesys medžioklėje ir nuolatiniai instruktažai privalomi nepriklausomai nuo naudojamo ginklo rūšies.
Kitos nuostatos
Kas nustatyta Medžioklės įstatyme ir taisyklėse – privaloma laikytis. Kas nustatyta medžiotojų etikos kodeksais – rekomenduotina ir gerbtina laikytis.
„Jeigu Lietuvos Respublikos ratifikuotos tarptautinės sutartys numato kitokius reikalavimus medžioklei, negu šis Įstatymas, yra taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos.“ Iš čia atėjo nuostata ir reikalavimas kanopinius žvėris medžioti kulkomis. Europoje graižtvinis ginklas įprastas, o ir Lietuvoje ne vienas klubas ne pirmas dešimtmetis varyminėse medžioklėse medžioja tik graižtviniais šautuvais.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministras kartu su Konsultacinės medžioklės tarybos pasiūlymu ir pritarimu patikslino Medžioklės taisykles ir nurodė medžioti kanopinius gyvūnus tik kulkomis.
Daugelyje medžiotojų etikos kodeksų teigiama, kad šiuolaikinis medžiotojas nuolat gilina savo žinias apie medžioklę, fauną, trofėjus, ginklus, amuniciją, siekia, kad medžiotojų kolektyve vyrautų savitarpio pagalbos, pasitikėjimo ir pagarbos vienas kitam bei gamtai dvasia. Gerbia vyresnio amžiaus, ilgamečius medžiotojus, sudaro jiems sąlygas medžioti ir, be abejonės, vykdo Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo bei Medžioklės taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus. Galiausiai, prisiminkime artėjantį svarbų ir rimtą įvykį medžiotojų bendruomenei – medžioklės plotų dalybas.
Kalbama, kad norinčių labai daug, o žemelės yra tiek, kiek yra, ir nė pėda daugiau. Kalbama, kad bus kreipiamas ypatingas dėmesys į buvusių valdytojų elgseną, medžioklę reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi, tarptautinių ir vietinių gamtosauginių įpareigojimų laikymąsi, pagarbą teisės aktams ir jų viršenybės pripažinimą, vietinių klubų teisinio reglamentavimo legitimumą, skundus, santykius su kitais piliečiais ir t. t. Todėl medžiotojų bendruomenei reikia būti dar atsakingesnei ir pareigingesnei.
PRENUMERUOKITE Žurnalą kovo 1 d. iki 2023 metų pabaigos!
