Jau šešiolika metų Latvijoje veikia Medžioklės ūkio plėtros fondas (MŪPF), kurio tikslas – teikti paramą įvairiems projektams. Pagal Latvijos medžioklės įstatymo VI dalį, MŪPF lėšas galima naudoti: medžiojamųjų gyvūnų stebėsenai ir papildomoms populiacijų apsaugos priemonėms, medžiojamųjų gyvūnų ir jų populiacijų moksliniam tyrimui, dalyvavimui tarptautinėse medžioklės organizacijose, medžiotojų švietimui.
Ryškiausių už MŪPF priemones vykdomų projektų sąraše yra Stambiųjų plėšrūnų stebėsena ir populiacijų tyrimas, atliktas Latvijos miškininkystės instituto Silava mokslininkų. Projekte gauti duomenys ir populiacijos būsenos įvertinimas pagrindė lūšies įtraukimą į medžiojamųjų rūšių sąrašą Latvijoje. Latvijos kolegų patirtis tyrinėjant stambiuosius plėšrūnus įkvėpė ir Lietuvoje pradėti sumedžiotų vilkų audinių mėginių testus bei populiacijos tyrimą.
Medžiotojų festivalis Minhauzens, kuris kasmet suburia 4–6 tūkst. medžiotojų į dviejų dienų renginį, irgi finansuojamas MŪPF.
Prieš kelerius metus Latvijos medžiotojų sąjungos vadovas, vyr. tarptautinis trofėjų vertinimo ekspertas Janis Baumanis, naudodamas MŪPF finansavimą, sukūrė medžioklės ūkio plėtros strategiją.
Laida apie medžioklę Uz meža takas (iš latv. Ant miško tako), vedama medžiotojo ir keliautojo Janio Kliavinio, irgi gauna fondo lėšų. Nedidelė suma suteikiama ir mūsų žurnalo Latvijos versijai Medības už medžiotojų švietimui skirtas publikacijas spausdintiniame leidinyje ir internete.
Iš MŪPF finansuojamas dalyvavimas tarptautinėse organizacijose: Tarptautinės medžioklės ir medžiojamosios faunos apsaugos taryboje (CIC) ir Europos medžioklės ir laukinės faunos apsaugos asociacijų federacijoje (FACE). FACE viceprezidento Baltijos šalims išvykos į konferencijas ir organizacijos posėdžius irgi apmokamos iš Latvijos medžiotojų palaikomo fondo.
Kasmet dalis fondo lėšų skiriama Latvijos jaunųjų medžiotojų vasaros stovyklai Vanagacs (iš latv. Vanago akis) rengti, kur kasmet dalyvauja keliasdešimt vaikų ir jaunuolių.
Kaip kuriamas fondas?
Fondo pajamas sudaro: valstybinis mokestis už medžioklės leidimų išdavimą (Latvijoje stambiųjų kanopinių medžioklei vis dar naudojami dirželiai, kurie vadinami medžioklės leidimais), už leidimų išvežti medžioklės trofėjų iš Latvijos išdavimą, valstybinis mokestis už medžiotojo pažymėjimų, leidimų užsienio medžiotojams medžioti Latvijos teritorijoje ir sezoninių kortelių išdavimą (jie kainuoja 14 eurų per metus), nuostolių, kuriuos fiziniai ir juridiniai asmenys padaro pažeisdami medžioklės teisės aktus, atlyginimas, taip pat atlyginimas už neteisėtai gautos medžioklės produkcijos vertę bei aukos.
Visa tai sudaro daugiau kaip pusę milijono eurų ir tokia suma buvo prieinama medžioklės ūkio projektams įgyvendinti nuo fondo įsteigimo. Vis dėlto per 2009 metų ekonomikos krizę valstybės interesais nuspręsta sumažinti MŪPF apimtį dviem trečdaliais, likusius pinigus įtraukiant į valstybės biudžetą. Nuo tada tik maždaug trečdalis sumokėtų pinigų patenka į medžioklės ūkio projektų fondą. Šiemet surinkta 141 621 Eur suma.
Sprendimą dėl projektų finansavimo priima MŪPF taryba. Nuo 2021 m. sausio 1 d. paramą administruoja ir prižiūri Latvijos kaimo paramos tarnyba.
Kaip gimė šis fondas?
Pagrindinė idėja kilo daugiau kaip prieš 20 metų ir šiuo metu ji įrašyta Medžioklės įstatymo VI dalyje. „Pinigai, kuriuos medžiotojai sumoka su įvairiais valstybiniais mokesčiais, turėjo patekti į valstybės biudžetą, tačiau prieš kelerius metus dėl stiprios, bet vienintelės organizacijos – Latvijos medžiotojų asociacijos (LATMA) – lobizmo į Latvijos medžioklės įstatymą įtraukta MŪPF apibrėžtis.
Ji numato, kad medžiotojų mokami pinigai turi grįžti į medžioklės ūkį per tyrimus, apsaugos priemones, medžiotojų švietimą ir kitus projektus“, – teigia LATMA valdybos pirmininkas Haraldas Barvikas.
Finansavimą galima gauti dalyvaujant konkursuose, ruošiant projektus. Pagrindinė sąlyga – projekto įtaka turi būti ne regioninė, o nacionalinė.
Būtent su fondo parama vykdoma stambiųjų plėšrūnų stebėsena. Remiantis gautais duomenimis, Latvijoje bent kol kas leidžiama lūšių medžioklė. Vis dėlto yra labai stiprus medžioklės oponentų lobizmas, siekiant lūšių medžioklę nutraukti. Šiemet Latvijoje leista sumedžioti 80 lūšių.
Fondo lėšas sudaro:
– valstybinis mokestis už medžioklės leidimų išdavimą (Latvijoje stambiųjų kanopinių medžioklei vis dar naudojami dirželiai, kurie vadinami medžioklės leidimais), už leidimų išvežti medžioklės trofėjų iš Latvijos išdavimą;
– valstybinis mokestis už medžiotojo pažymėjimų, leidimų užsienio medžiotojams medžioti Latvijos teritorijoje ir sezoninių kortelių išdavimą (jie kainuoja 14 eurų per metus);
– nuostolių, kuriuos fiziniai ir juridiniai asmenys padaro pažeisdami medžioklės teisės aktus, atlyginimas, taip pat atlyginimas už neteisėtai gautos medžioklės produkcijos vertę;
– aukos.
Fondo lėšas galima naudoti:
– medžiojamųjų gyvūnų stebėsenai ir papildomoms populiacijų apsaugos priemonėms;
– medžiojamųjų gyvūnų ir jų populiacijų moksliniams tyrimams;
– dalyvavimui tarptautinėse medžiotojų organizacijose;
– medžiotojų švietimui.
Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose!
Žurnalų Medžioklė „Youtube“ kanalas!
