Tekstas ir nuotraukos: Kataryna Šterna, Aplinkos ministerijos informacija
Medžioklės taisyklių aptarimas visada reiškia pokyčius, bet ne visiems jie būtinai patiks. Vasarą Aplinkos ministerija parengė Medžioklės taisyklių pakeitimus, kuriuose numatyta galimybė naudoti elektroninį medžioklės lapą, įvairių medžiojamųjų gyvūnų rūšių medžioklės sezono pakeitimai ir kai kurios kitos naujovės. Derinimo etapu medžiotojų nevyriausybinės organizacijos teikė savo pasiūlymus. Pakeitimai įsigaliojo nuo 2024 m. rugpjūčio 8 d.
Neprivaloma, bet leidžiama naudoti elektroninį medžioklės lapą
Biologinės įvairovės informacinė platforma BĮIP.lt
Medžioklės modulyje sutelkta visa reikalinga informacija ir funkcijos
Aplinkos ministras patvirtino Medžioklės taisyklių pakeitimus, kurie įteisina elektroninį medžioklės lapą ir kitų su medžiokle susijusių procesų dokumentų skaitmeninimą. Šis klausimas sukėlė karščiausias diskusijas Lietuvos medžioklės istorijoje. Galbūt tik karabinų įteisinimas prieš daugelį metų ir kova dėl naktinių taikiklių įtraukimo į medžioklės priemonių sąrašą pranoksta elektroninio medžioklės lapo įvedimą. Dėl šios idėjos kilo tam tikrų abejonių ir dalis medžiotojų bendruomenės nuo pat pradžių jai nepritarė. Pagrindiniai argumentai prieš: medžiotojai bus stebimi, nes Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai žinos, kur, kada ir kas medžioja.
Aplinkos ministerija pabrėžia, kad niekas neturės prieigos prie šios informacijos ir kad elektroninis medžioklės lapas nereikalauja nurodyti konkrečios medžiotojo buvimo vietos.
Tokį reikalavimą gali nustatyti medžiotojų klubo vadovas, toks funkcionalumas galimas, bet neprivalomas. Elektroninio medžioklės lapo sistemą sukūręs Laimis Runkevičius anksčiau žurnalui aiškino: „Dalis medžiotojų, ypač viešai žinomi asmenys, nerimavo, kad paaiškės, kas su kuo medžioja ir kurioje vietoje tie žymus žmonės yra medžioklės metu. Galiu nuraminti, kad Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai neturės prieigos prie visų duomenų, t. y. informacija apie medžioklės dalyvius AAD pareigūnams bus pateikiama nuasmeninta. Kalbant apie medžiotojo buvimo vietos nustatymą, nėra numatyta reikalavimo turėti telefone įjungtą GPS arba vietos nustatymo funkciją, kuri leistų pareigūnams nustatyti, kur medžioklės plotuose yra medžiotojas. Taip pat medžioklės lape nebūtina nurodyti vietos, kurioje bus medžiotojas ar medžiotojų grupė. Tokį reikalavimą gali nustatyti klubo vadovas, tačiau tik žodžiu, nes techninė galimybė nėra įgyvendinta, o ir šie duomenys būtų prieinami tik konkretaus medžiotojų klubo nariams ir vadovybei. Tačiau svarbiausia tai, kad niekas iš šalies negalės prieiti prie asmens duomenų!“
Viena pagrindinių medžiotojų duomenų apsaugos priemonių yra prisijungimas prie sistemos, kuris vyks tik per Elektroninius valdžios vartus, panašiai, kaip ir jungiantis prie internetinės bankininkystės mobiliąja programėle, todėl niekas iš šalies negalės prisijungti prie sistemos, kad sužinotų medžiotojo buvimo vietą.
Svarbiausias pokytis Medžioklės taisyklėse – greta popierinio medžioklės lapo nuo spalio 15 d. bus galima naudoti ir elektroninį medžioklės lapą: sudaryti medžioklės dalyvių sąrašą, tvarkyti medžioklės laimikio duomenis, pildyti paraiškas žvėrių sumedžiojimo limitams nustatyti. Kadangi automatizuojama sumedžiotų gyvūnų, įskaitant limituojamus, apskaita, elektroninio medžioklės lapo naudotojams atšaukiama pareiga teikti kasmetines sumedžiojimo ataskaitas.
Į bendrą skaitmeninių duomenų apie medžioklę srautą pateks ir medžioklės plotų naudotojų jau anksčiau pradėti teikti skaitmeniniai medžiojamosios faunos apskaitos pagal pėdsakus sniege, stambiųjų plėšrūnų, stumbrų stebėjimų registracijos duomenys. Visi šie skaitmeniniai sprendimai įgyvendinti Biologinės įvairovės informacinės platformos (BĮIP) medžioklei skirtame modulyje.
Nelegali veikla? Kas į tvenkinį įmetė krūvą šakelių?
BĮIP funkcionalumais, skirtais elektroniniam medžioklės lapui pildyti lauko sąlygomis, patogiausia bus naudotis per išmaniųjų telefonų mobiliąją programėlę, tačiau elektroninį medžioklės lapą bus galima užpildyti ir naudojantis interaktyvaus balso automatinio atsakiklio paslaugomis. Šis būdas pagelbės tais atvejais, kai medžiotojas nesinaudoja išmaniuoju telefonu arba medžioklės plotuose labai prastas interneto ryšys ir veikia tik telefono ryšys. Automatinis atsakiklis siųs medžiotojui duomenų gavimą patvirtinančias SMS žinutes, todėl jis galės jaustis užtikrintas, kad įvykdė būtinus reikalavimus. Gautos SMS žinutės bus įrodymas medžioklės kontrolės atveju. Abiem būdais pateikti duomenys realiu laiku pateks į BĮIP Medžioklės modulį.
Medžiotojai, nenorintys naudotis elektroniniu medžioklės lapu, galės, kaip ir iki šiol, pildyti popierinį medžioklės lapą, bet jeigu medžioklės plotų vienete bus naudojami ir elektroninis, ir popierinis medžioklės lapai, pasibaigus medžioklės sezonui teks pateikti sumedžiotų žvėrių ir paukščių suvestinę ataskaitą.
Medžioklės taisyklėse pereinamasis laikotarpis nenustatytas. Pagal taisykles galima naudoti arba popierinį, arba elektroninį medžioklės lapą.
Medžioklės kontrolė
Svarbu pažymėti, kad Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai BĮIP elektroninio medžioklės lapo darbinėje aplinkoje negalės peržiūrėti ir tvarkyti jokių medžioklės dalyvių asmens duomenų, tik esant pagrįstoms teisėtoms priežastims, pavyzdžiui, gavus aukštesnio pareigūno nurodymą pradėti tyrimą pagal turimą faktinę informaciją apie pažeidimą, medžioklės dalyvių asmens duomenys būtų atveriami konkretų tyrimą atliekantiems pareigūnams.
Medžioklės kontrolė lauko sąlygomis vyks tokiais pat principais, kaip ir iki šiol, naudojant popierinius medžioklės lapus: medžioklės plotuose sustabdyti medžiojantys asmenys kontrolės veiksmus atliekančių pareigūnų bus prašomi pateikti medžioklės dokumentus, jei iš anksto nežinoma, kas medžioja. Pildantys elektroninį medžioklės lapą išmaniuoju telefonu pateiks mobiliosios programėlės sugeneruotą QR kodą, o naudojantys senesnio modelio telefonus –SMS patvirtinimą apie užsiregistravimą į medžioklę arba laimikio užregistravimą naudojantis automatinio atsakiklio paslaugomis.
Kuriant elektroninio medžioklės lapo funkcionalumus užtikrinta, kad išmaniuosiuose telefonuose įdiegta mobiliąja programėle būtų galima naudotis net laikinai pakliuvus į zoną, kurioje mobiliojo interneto kokybė prasta. Nesant ryšio, mobiliojoje programėlėje galima suvesti medžioklės laimikio, kitus būtinus medžioklės duomenis, kurie į duomenų saugyklą bus perduoti iš karto, kai medžiotojas atvyks į vietą, kurioje yra interneto ryšys. Mobiliojoje programėlėje įdiegta QR kodo pateikimo galimybė – jo gali prireikti, jei AAD pareigūnai lauko sąlygomis paprašytų medžiotojo parodyti elektroninio medžioklės lapo turinį. Turinys pareigūnams bus atvaizduojamas tiksliai toks, koks yra mobiliojoje programėlėje, net jei nėra interneto ryšio.
„Elektroninio medžioklės lapo sistema yra visiškai paruošta naudoti. Žinoma, ją galima papildyti, tačiau tai galima daryti tik atidavus ją naudoti. Bet kokiu atveju, turi būti numatytas bent metų pereinamasis laikotarpis, kad žmonės galėtų išmokti juo naudotis, priprastų prie jo. Per šiuos metus tikrai paaiškėtų dalykų, kuriuos reikia tobulinti ar keisti. Lygiai taip pat gali atsirasti naujų niuansų, pavyzdžiui, galimybė registruoti medžioklę su naktiniu taikikliu ar kas kita“, – paaiškino Aplinkos ministerijos kompiuterinių sistemų analitikas, BĮIP projekto IT grupės vadovas L. Runkevičius.
Jis pabrėžė, kad programa sukurta naudoti intuityviai, viskas suprantama ir patogu. Be to, bus ir naudojimo vadovas: „Medžiotojai turės laiko padėti vieni kitiems ir laikui bėgant visi pripras prie naujos sistemos.“
Kai kurie medžiotojai mano, kad elektroninį medžioklės lapą pildyti gali būti sudėtinga, ir baiminasi, kad šis lapas gali būti naudojamas kaip sekimo priemonė. Kaip ir vykstant bet kokiems pokyčiams, visuomenėje visada atsiras žmonių, kurie priešinasi naujovėms.
Ar el. lapas mažins brakonieriavimą?
Vienas pagrindinių privalumų bus medžiotojų brakonieriavimo mažinimas. Anot Aplinkos ministerijos, vis dar pasitaiko atvejų, kai popieriniai medžioklės lapai naudojami medžioklės duomenims klastoti. Medžioklės taisyklių projekte numatyta naudoti BĮIP Medžioklės modulyje sukurtas funkcijas, kurios užtikrina duomenų pateikimą realiu laiku, leidžia atlikti proporcingą kontrolę ir padeda išvengti duomenų klastojimo.
Popieriniai medžioklės lapai vis dar suteikia galimybių piktnaudžiauti, pavyzdžiui, nenuodugniai įrašyti arba vėluojant pateikti duomenis, siekiant nuslėpti laimikį. Medžiotojai gali vengti atlikti šernų sveikatingumo patikrinimus, paimti ir veterinarijos tarnyboms pateikti mėginius, nenorėti ilgai laukti tyrimų rezultatų ir tuo metu privalėti saugoti šernieną šaldikliuose sumedžiojimo vietoje, taip pat gali turėti priežasčių įrašyti fiktyvius duomenis apie laimikį ankstesnėse medžioklėse. Yra buvę atvejų, kai laimikis buvo pažymėtas pieštuku, o paskui įrašas bandytas ištrinti. Elektroniniame medžioklės lape įvestų duomenų negalima pakeisti, ir tai viena iš plačiai nediskutuojamų priežasčių, kodėl kai kurie ne itin sąžiningi medžiotojai nepritaria elektroninės medžioklės registracijos sistemai.
Be to, popieriniai anksčiau įvykusių medžioklių medžioklės lapai gali būti papildomi įrašais apie limituojamų kanopinių žvėrių sumedžiojimą, siekiant fiktyviai išnaudoti sumedžiojimo limitą ir išvengti Medžioklės įstatyme numatytos pareigos atlyginti žalą miškams. Tokiu būdu valstybė gauna nepatikimus duomenis apie sumedžiotus gyvūnus, o miško savininkai ir valdytojai dažnai negali pareikalauti žalos atlyginimo. Naudojant BĮIP el. medžioklės lapą, tokie piktnaudžiavimo atvejai būtų neįmanomi.
Kai kurie medžiotojai mano, kad AAD vadovybė galės iškart sužinoti, kas, kur, kada medžioja. Ar tai tiesa?
Ne. Aplinkos apsaugos pareigūnų ir medžioklės plotų naudotojų bendradarbiavimas yra labai naudingas faunos apsaugai. Medžioklės taisyklės nereikalauja nurodyti medžiotojo buvimo vietos nei popieriniame, nei elektroniniame medžioklės lape. Aplinkos apsaugos pareigūnai gali matyti tik tai, kad medžioklės plotų vienete vyksta medžioklė, kurioje dalyvauja konkretus asmenų skaičius, tačiau jokie duomenys apie konkrečius asmenis pareigūnams šiame etape neatveriami.
Medžioklės kontrolė lauko sąlygomis vyks taip pat, kaip ir anksčiau, kai buvo naudojami vien popieriniai medžioklės lapai: medžiojantys asmenys, sustabdyti kontrolės veiksmus atliekančių pareigūnų, turės pateikti medžioklės dokumentus.
Kaip minėta, elektroninio medžioklės lapo naudotojai, besinaudojantys išmaniaisiais telefonais, turės pateikti mobiliosios programėlės sugeneruotą QR kodą, o senesnio modelio telefonų naudotojai – SMS patvirtinimą apie registraciją į medžioklę arba laimikio užregistravimą per automatinio atsakiklio paslaugas. AAD pareigūnai negalės peržiūrėti jokių medžioklės dalyvių asmens duomenų BĮIP elektroninio medžioklės lapo sistemoje. Asmens duomenys bus atveriami tik esant pagrįstoms teisėtoms priežastims, pavyzdžiui, gavus aukštesnio pareigūno nurodymą pradėti tyrimą pagal turimą faktinę informaciją apie įtariamą pažeidimą.
Efektyvi medžioklės srities duomenų tvarkymo sistema pirmiausia patogi patiems vartotojams: nebereikia spausdinti, registruoti ir dalyti popierinių medžioklės lapų, fiziškai atvykti į jų užpildymo vietą, teikti ataskaitų, prašymų ar aktų. Taip pat sistema suteikia vidiniame medžioklės plotų naudotojo rate medžioklės saugai reikalingą informaciją: informaciją apie kitus medžiotojus, esančius medžioklėje, limituojamų gyvūnų limito likutį (pavyzdžiui, vilkų) ir kitus svarbius duomenis, reikalingus medžioklės saugumui užtikrinti.
Elnių limitas panaikintas, o sezonas išplėstas
Nuolat didėjanti elnių populiacija paskatino ministeriją žengti istorinį žingsnį – buvo panaikintas elnių limitas. Dabar nebereikės rengti paraiškų, kovoti dėl išduodamų leidimų skaičiaus ir nebereikės patirti nuostolių vien dėl to, kad medžioklės sezonu plotų vienete nėra elnių. Tokia situacija susidaro, kai klubas įsikūręs žemės ūkio paskirties plotuose, kuriuose vasaros mėnesiais auginamos grūdinės kultūros. Paskui elniai migruoja į miškingas vietoves ir medžioklės sezonu ten veisiasi. Klubai, įsikūrę atvirose žemės ūkio paskirties žemėse, negali pasinaudoti savo licencijomis, o miškų valdytojams licencijų nepakanka dėl didelio elnių skaičiaus. Žala tik didėja, kaip ir elnių skaičius! Dabar šis klausimas bus išspręstas.
Ministerija nusprendė, kad tauriųjų elnių medžioklės limitavimas atšauktas, pailgintas šių elnių medžioklės sezonas, o dėl jų neigiamo poveikio ekosistemoms ir siekiant, kad Lietuvos gamtoje jų liktų mažiau, svetimžemių rūšims priskiriamus dėmėtuosius elnius ir Dovydo elnius bus galima medžioti visus metus.
Dėl didelės žalos miškui, pasėliams ir nuolatinio limitų neišnaudojimo tauriųjų elnių patinų medžioklės sezonas pailgintas mėnesiu – iki vasario 28 d. Taip pat 15 dienų paankstinta tauriųjų elnių patelių ir jauniklių medžioklės sezono pradžia – šiuos gyvūnus bus galima medžioti nuo rugsėjo 1 d., bei panaikinta nuostata dėl tauriųjų elnių sumedžiojimo limitų nustatymo.
Medžiojamųjų žvėrių apskaitos duomenimis, per pastaruosius 5 metus tauriųjų elnių populiacija Lietuvoje padidėjo du kartus – nuo 41 266 tauriųjų elnių 2017–2018 m. medžioklės sezonu iki 85 950 tauriųjų elnių 2023–2024 m. medžioklės sezonu. Tam tikra prasme tai didelis pasitikėjimas medžiotojais, kurie dabar turi teisę patys nuspręsti, kiek elnių gyvens jų medžioklės plotuose.
Žinoma, esama ir pavojų, į kuriuos atkreipė dėmesį ir medžiotojai, ir medžiotojų organizacijų atstovai. Pirma, limito panaikinimas reiškia, kad žalą teks stebėti daug atidžiau, o į susidariusią situaciją reaguoti operatyviai, suintensyvinant elnių medžioklę – tai reiškia darbą. Yra klubų, kurie turėjo sumedžioti bent po vieną elnią per dieną, kad iki sezono pabaigos įvykdytų limitą. Dabar, kai valstybė nebenurodo, kiek žvėrių reikia sumedžioti, kai kuriems medžiotojams gali atrodyti, kad tai nebėra privaloma.
Kita rizika – negalėjimas įrodyti, kad klubas sumedžioja pakankamai elnių, kad sumažintų žalą. Kaip minėta, elniai migruoja priklausomai nuo maisto prieinamumo, todėl klubai gali tapti kaimyninių medžiotojų neveiklumo šiuo atžvilgiu įkaitais. Limitas ir atskaitymai už jo laikymąsi buvo skydas, saugojęs medžiotojų klubus nuo kompensacijų už žalą mokėjimo. Kaip nurodo medžiotojai, tikėtina, kad pirmasis sezonas be limito atskleis kitų problemų.
Įsigaliojus šiems Medžioklės taisyklių pakeitimams, Lietuvoje liko tik du medžiojamieji gyvūnai, kuriems bus nustatytas limitas: vilkas ir briedis.
Briedžių limitas
Prieš pat Medžioklės taisyklių pakeitimą buvo paskelbtas briedžių limitas. Didžiausias limitas skirtas Varėnos r. sav. (213 gyvūnų), Anykščių r. sav. (196) bei Švenčionių r. sav. (195). Iš viso šalyje numatoma sumedžioti 4283 briedžius. Aplinkos ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 20 747 briedžiai, t. y. 71 briedžiu daugiau nei praėjusiais metais.
Prašymai nustatyti sumedžiojimo limitus (arba paskirti papildomą sumedžiojimo limitą) nuo šiol galės būti teikiami tik elektroniniu būdu per BĮIP.
Palengvintos gyvūnų viliojimo nuostatos
Vienas iš Medžioklės taisyklių pakeitimų punktų numato naują laukinių medžiojamųjų gyvūnų medžioklės apibrėžtį, kurioje pakeista masalo sąvoka. Dabar taisyklių 11.3 papunktyje teigiama: „tykojant – kai medžiojamųjų gyvūnų laukiama tam skirtame medžioklės bokštelyje, slėptuvėje, valtyje, specialiai įrengtoje priedangoje ar be jos. Tykojamus medžiojamuosius gyvūnus galima vilioti natūraliu masalu (masalo kiekis ne daugiau kaip 100 kg), iškamšomis, muliažais, profiliais, viliokliais ir vilbynėmis, feromoniniais jaukais, krykštėmis“.
Tai reiškia ne tik tai, kad grūdai ir kiti natūralūs dalykai gali būti naudojami elniams ir šernams vilioti – naujosios taisyklių nuostatos leidžia plėšrūnams vilioti naudoti gyvulių ir medžiojamųjų gyvūnų apdorojimo liekanas, kurios būtų neperdirbtos ir natūralios, taip pat žuvį.
Pakeisti prožektorių naudojimo reikalavimai
Pagal atnaujintas taisykles, apšviečiant prožektoriumi medžioti invazinius žvėris – mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas, ondatras, – taip pat šernus irgi bus leidžiama visus kalendorinius metus, o ne tik laikotarpiu nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d., kaip buvo iki šiol. Įdomu tai, kad į šį sąrašą neįtrauktos lapės, kurios praktiškai visur gyvena kartu su mangutais ir šernais. Tai reiškia, kad lapių negalima medžioti su prožektoriumi.
Kiti pakeitimai
Labai įdomu, kad į medžiojamųjų gyvūnų rūšių sąrašą dabar įtrauktas lokys ir stumbras. Ne, Lietuvoje jie dar nėra medžiojami, tačiau Medžioklės taisyklių 1 dalies 3 punkte jie minimi. Toje dalyje išvardytos rūšys, kurios laikomos stambiaisiais ir smulkiaisiais medžiojamaisiais gyvūnais.
Šis sprendimas pateisinamas atsižvelgiant į ūkininkų skundus dėl didelių rudųjų lokių būrių daromos žalos ir vis dažniau pastebimų šių stambiųjų plėšrūnų Lietuvoje. Šios rūšies paminėjimas Medžioklės taisyklėse leidžia tikėtis, kad ateityje bus lengviau įtraukti ir lūšį į medžiojamųjų rūšių sąrašą greta tauriųjų elnių, vilkų ir kitų žvėrių.
Kito taisyklių punkto pakeitimais nustatoma, kad medžioti galima tik tuos gyvūnus, kuriems nustatytas medžioklės sezonas: „Medžiojamuosius gyvūnus, kuriems nenustatytas arba pasibaigęs leistinas jų medžiojimo terminas, arba medžiojamiesiems gyvūnams sumedžioti reikia panaudoti medžioklės įrankius, kurie nepriskirti leistiniems medžioklės įrankiams, be atskiro Aplinkos apsaugos agentūros leidimo, išduodamo vadovaujantis Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašu <...> medžioti, žudyti ir gaudyti kitais būdais draudžiama visus metus, išskyrus 15.3 papunktyje numatytus atvejus.“
Primename, kad taisyklių 15.3 papunktyje nustatyta, jog „[m]edžioklės plotų naudotojai, norėdami nutraukti sužeisto, sužaloto arba akivaizdžiai sergančio medžiojamojo gyvūno, kuriam nustatytas jo medžiojimo terminas, ne šio termino metu arba medžiojamojo gyvūno, kuriam nenustatytas jo medžiojimo terminas, kančias, turi teisę bet kuriuo metu sumedžioti šį medžiojamąjį gyvūną“, laikydamiesi Taisyklėse nurodytų reikalavimų.
Plėšriųjų paukščių naudojimas medžioklėje
Medžioti leidžiama tik su legaliai įsigytais arba nelaisvėje išaugintais plėšriaisiais paukščiais. Leidimus nelaisvėje veisiamų ar legaliai iš užsienio šalių įvežtų plėšriųjų paukščių laikymui, vadovaudamasi Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėmis, išduoda Aplinkos apsaugos agentūra. Plėšriuosius paukščius paimti iš laisvės medžioklės tikslams draudžiama.
Tikras konfliktas! Lapės ir meškėnų šunys susiginčijo dėl masalo
!PRENUMERUOKITE žurnalą Medžioklė 2025 metams!
!PRENUMERUOKITE žurnalą Medžioklė 2025 metams!
