Patirtis

Maži rageliai – ligos požymis?0

Nuotrauka: Kataryna Šterna

Praeita žiema buvo praktiškai be sniego ir šalčių, vadinasi, stirnoms labai palanki. Kaip patyrėme prieš dešimtį metų, rimta žiema yra didžiausias pavojus mūsų kraštų stirnoms. Dvi sunkios žiemos iš eilės, ir kai kur Latvijoje stirnų sumažėjo net 60 proc., Estijoje dar daugiau. Lietuvoje stirnų sumažėjo nesmarkiai, tačiau faktas toks – šiltą žiemą išgyvena ir tie individai, kurie kitaip greičiausiai žūtų.

Šiemet daug medžiotojų praneša apie sumedžiotus stirninus su mažais, neišsivysčiusiais, liepos viduryje dar nenutrintais rageliais. Stirnino ragai rodo ne tik genetinę kokybę, bet ir jo sveikatos būklę. Daugelis medžiotojų pastebėjo – gyvūnai su mažyčiais, neišsivysčiusiais rageliais turi ir sveikatos problemų, pavyzdžiui, parazitų ar nesveikus plaučius. Net buvo taip, kad dėl visai mažų ragelių medžiotojas galvojo žiūrįs į stirną, kol gyvūnas pasisuko ir pasimatė sėklidės… Kartais atrodo neįtikėtina – kaip atskirti ožką nuo ožio, kai rageliai tokie maži, kad greičiau primena nedidelius gumbelius ant galvos?

Ar šiemet medžiotojai tiesiog dažniau renkasi selekcinius gyvūnus, ar tai šiltos žiemos pasekmės? Tai geras klausimas, į kurį vienareikšmio atsakymo nėra, bet greičiausiai įtakos turi abu veiksniai.

Istorija

Turėjau progą pasisvečiuoti medžioklės plotuose, kur stengiamasi medžioti vien selekcinius stirninus pagal tokį principą: jeigu ragai iki ausų, be šakų, mažyčiai, pūkuoti – individas medžiotinas. Po kelerių tokios praktikos metų medžiotojai pradėjo pastebėti, kad atsiranda vis daugiau stirninų gražiais ragais. Vis dėlto sėdint bokštelyje ir stebint pievą atrodė neįmanoma sulaukti padoraus prastuolio – dažniausiai norint sumedžioti negražiuosius lenda būtent gražieji…

Tačiau kai pamažu ėmė temti, maždaug už 200 metrų nuo bokštelio pasirodė ryškiai rudas siluetas. Atstumas pakankamai didelis, kad be streso ir jaudulio galėčiau gyvūną stebėti. Pirma mintis – patelė, nors kažkodėl suabejojau, mat snukis kaip tipiško patino. Gana daug stebėdamas stirnas jau iš tolo pagal kūno kontūrus ir snukį gali pasakyti, ar tai ožka, ar ožys. Tačiau norisi visais šimtu procentų įsitikinti, o ragai paprastai yra vienas tiksliausių rodiklių. Paprastai… Būna ir patelių su ragais – gamtai būdinga nuostabi įvairovė!

Prieblandoje žiūronais šimtu procentų įsitikinti nepavyksta – lyg ir yra maži rageliai, tarsi ragų siluetus galima nujausti, kai gyvūnas pasuka galvą šonu. Paskutiniuose šviesos spinduliuose fotoaparatu užfiksuoju gyvūną. Maži rageliai spindi kaip dvi žvakutės – stirniokas greičiau panašus į velniuką. Į vilbynę visiškai nereaguoja. Akimirką pakelia galvą, bet nusisuka ir netrukus sprunka į krūmus. Šūvis išeina tolimas, bet taiklus.

Susiję straipsniai

Vėliau, apdorojant gyvūną medžiotojų namelyje, rasta parazitų. Paprastai be laboratorijos tyrimo sunku tiksliai pasakyti, kokie jie, bet aplink žarnas buvo matyti kažkokių baltų bumbuliukų, o kepenyse buvo ryškių parazitų lizdų. Kaip nurodo Latvijos maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų infekcinių ligų priežiūros skyriaus vadovo pavaduotojas Martinis Seržantas, tokiais atvejais svarbu gyvūnų vidurių nepalikti miške. Tai sukeltų infekcijos pavojų kitiems gyvūnams ir neleistų populiacijai pasveikti.

Ką daryti gyvūnui nustačius ligą

– Nepalikti miške vidaus organų
– Geriausia vidaus organus vežti į specialius konteinerius, skirtus kovai su afrikiniu kiaulių maru
– Vidaus organus galima užkasti arba sudeginti
– Negalima šunims duoti žalių kepenų su parazitais
– Mėsą rekomenduojama tinkamai termiškai apdoroti

Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose.

LA.lv
Prašome komentuoti mandagiai, nekurstyti neapykantos ir apsieiti be keiksmažodžių.