Jis buvo sukurtas tolimaisiais 1917 m., o jo kūrėjas buvo garsus vokiečių amunicijos dizaineris Wilhelmas Brenneke, kurio vardas, reikia pripažinti, labiau siejasi būtent su specialia lygiavamzdžio kulkos konstrukcija. Po Pirmojo pasaulinio karo 7×64 labai išpopuliarėjo, o Europoje jis išlaikė savo populiarumą medžiojant tauriuosius elnius, šernus ir gemzes. Neoficialiai jis taip pat vadinamas 7×64 Brenneke, nors dažniau jį vadina tiesiog 7×64. Tūtos dizainas yra beveik arba identiškas vienam kitam labai populiariam kalibrui .30-06, taip pat labai panašus į .280 Remington. Kadangi tai europietiškas kalibras, tai 7 reiškia kulkos skersmenį milimetrais, o 64 susijęs su tūtos ilgiu milimetrais. Kalibro vystymosi ištakose jis tilpo į Mauser 98 karabinus, kuriuos naudojo Vokietijos armija.
Istorija
Praėjusio amžiaus pradžioje W. Brenneke eksperimentavo su skirtingomis šovinių tūtomis, kad pasiektų didesnį kulkos greitį vamzdžio gale. 1912 m. Brenneke sukūrė tuo metu komerciškai ne itin sėkmingą 8×64 S šovinį, kurio gamyba buvo atnaujinta 2001 m. Jis buvo numatytas kaip balistinio patobulinimo galimybė karabinams Mauser Gewehr 98, kuriuos plačiai naudojo Vokietijos kariuomenės reikmėms. Vis dėlto kariuomenė nusprendė pasilikti prie 8×57 IS šovinių, kurie pagal balistinius rodiklius buvo laikomi geresniais nei JAV kariuomenės naudotas .30-06 Springfield kalibras.
Brenneke norėjo tūtą paplatinti ir pailginti, kad padidintų maksimalų slėgį ir sukurtų tam laikmečiui itin galingą šovinį. Galų gale vokiečių inžinierius sukūrė visiškai naują kalibrą. 1917 m. Brenneke sumažino 1912 m. dizaino 8×64 S kalibro tūtos kaklelį, kad į ją tilptų 7 mm kulka, taip sukurdamas 7×64 ir komerciškai labai sėkmingą šovinį. 7×64, palyginti su 7×57 Mauser, pasiekdavo 10–12 proc. didesnį kulkos greitį vamzdžio gale. Dėl to kulkos skrydžio trajektorija yra tiesesnė, o jos rezultatai didesniais atstumais geresni. Tarpukariu vokiečių medžiotojai šį kalibrą praminė stebuklinguoju šoviniu, buvo pasiūlyta dešimtys įvairių pramoniniu būdu pagamintų šovinių. Jį taip pat teigiamai įvertino nacistinė Vokietija, praėjusio šimtmečio ketvirtajame dešimtmetyje net svarsčiusi snaiperių reikmėms 8×57 IS pakeisti į 7×64. Tačiau kariuomenės vadovybė taip pat, kaip ir 1912 m., nusprendė laikytis įprastų vertybių.
7×64 savo populiarumą daugiausia išlaikė būtent Europoje; už jos ribų, ypač JAV, šis kalibras gana svetimas. Jis plačiai naudojamas Pietų Afrikoje, bet kitur pasaulyje tai kolekcininkų žaisliukas. Paprastai šio kalibro kulkos svoris yra nuo 120 iki 180 granų (7,8–11,7 g), todėl 7×64 siūlo gana didelę galią, bet tuo pačiu metu ir universalumą, dėl to galima sumedžioti daugumą pasaulio vidutinio dydžio medžiojamųjų gyvūnų. Užtaisai su mažesnėmis ir lengvesnėmis kulkomis idealiai tinka lapių, elnių, gemzių ir žąsų medžioklei, o dėl užtaisų su sunkesnėmis ir ilgesnėmis kulkomis šį kalibrą galima naudoti šernų, tauriųjų elnių, briedžių, taip pat lokių medžioklei. Kadangi Prancūzijoje ir Belgijoje uždrausta naudoti anksčiau karinėms reikmėms naudotus kalibrus, pavyzdžiui, .308 Win, 7×57 Mauser, 8×57 I, 8×57 IS ir .30-06 Springfield, tad šiose šalyse 7×64 yra itin populiarus ir plačiai naudojamas.
Rodikliai
Su pramoniniais šoviniais problemų nekyla, nes Europoje juos plačiai gamina žinomiausi šovinių gamintojai: Norma, Lapua, Sellior&Bellot ir dar daugelis kitų. PMC siūlo 11 g kulką minkštu galu (soft point), skrendančią 800 m/s greičiu. Šis užtaisas bus tinkamiausias palyginti artimais atstumais vidutinio dydžio žvėrims medžioti, sukeldamas ne pernelyg didelį pradinį hidrostatinį šoką, tačiau demonstruodamas puikias įsiskverbimo į žvėries kūną savybes, nes ši kulka esant mažam greičiui deformuojasi minimaliai.
Norma siūlo gana daug galimybių rinktis, pradedant 8,1 g kulka (bešvinė Norma Kalahari), skirta mažesniems žvėrims, baigiant 11 g sveriančia Norma Oryx, skirta stambiems žvėrims. Kalahari skrenda 945 m/s greičiu vamzdžio gale, o pradinė energija yra 3618 J. Sunkesnė Norma Oryx kulka vamzdžio gale skris 840 m/s greičiu, jos pradinė energija bus 3883 J. Oryx yra sunkesnė, lėtos ekspansijos, bet puikiomis prasiskverbimo galimybėmis išsiskirianti kulka. Ši 7 mm kulka gerai tinka mažesniems žvėrims, bet be jokios abejonės ja sumedžiota ir nesuskaičiuojama daugybė briedžių. Literatūroje pabrėžiama, kad šio kalibro kulka veikia gerai, keldama mažai rizikos sužeisti gyvūną, tačiau, žinoma, tai priklauso ir nuo pataikymo vietos.
Garsioji kompanija RWS taip pat siūlo keletą šio kalibro užtaisų. RWS pabrėžia, kad tai universalus kalibras, skirtas medžioklei Europoje. Jį galima sėkmingai naudoti kalnuose, taip pat šaudyti artimais atstumais, pavyzdžiui, medžioklėje su varovais miškingose apylinkėse. Kalibras tinka vidutiniams ir stambiems žvėrims. 7×64 yra subalansuota, galinga kulka, kurią galima naudoti įvairių rūšių medžioklėje. RWS Evo 10,3 g kulkos pradinis greitis yra 880 m/s, o energija – 3988 J.
Balistinis koeficientas
Kalbant apie išorinių veiksnių įtaką kulkos skrydžiui, tolimieji šauliai tikrai atsižvelgs ne tik į vėją, bet ir oro drėgmę bei temperatūrą – tai turi įtakos kulkos balistiniam koeficientui ir pradiniam greičiui. Pavyzdžiui, 6 mm kulkos, sveriančios 4,4 g (68 granus), balistinis koeficientas yra 265. Bent jau JAV šis koeficientas skaičiuojamas atsižvelgiant į standartus, kurie numato, kad atmosferos slėgis yra 75 cm, temperatūra – 15 oC, o oro drėgmė – 78 proc. Jei kuris nors iš šių parametrų keičiasi, pasikeis ir kulkos skrydis. Atsižvelgiant į šiuos rodiklius, galima perskaičiuoti ir kulkos balistinį koeficientą. Pavyzdžiui, kulka, kurios koeficientas yra 265, galėtų pasiekti geresnių rezultatų, jei būtų atitinkamos oro sąlygos. Tai reiškia, kad tam tikromis sąlygomis kulkos skrydžio trajektorija būtų tiesesnė ir ją mažiau veiktų vėjas.
Temperatūrai pakilus (virš 15 laipsnių), bet kitiems rodikliams nekintant, mažėja ir oro tankis. Priešingai įprastai nuomonei, didėjant oro drėgmės lygiui, oro tankis iš tikrųjų mažėja. Drėgnas, lipnus oras visai nėra sunkus, tai todėl, kad sauso oro molekulinė masė didesnė nei vandens. Pavyzdžiui, esant 35 oC temperatūrai, kai drėgmė neviršija 20 proc., kulka, kurios balistinis koeficientas yra 265, demonstruos tokį patį rezultatą kaip ir kulkos, kurios koeficientas yra 301. Todėl labai svarbu savo ginklą prišaudyti skirtingu metų laiku skirtingais sezonais, pavyzdžiui, prieš žiemos sezoną, kai šaudoma šaltu oru, ir vasarą, kai laipsniai yra pliusiniai. Skirtingomis temperatūromis kulka skris skirtingai.
Ar mokėsime svetimiems medžiotojams už probleminių vilkų medžioklę?Pokalbiai apie medžioklę #74
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
