Patirtis

Lūšis prieš vilką: kuris kurį?0

Nuotrauka: Lenkijos nacionalinis parkas

Lapkritį Lenkijos nacionalinio parko savanorių savivaldos asociacija savo Facebook paskyroje paskelbė nuotraukų seriją pavadinimu Lūšis prieš vilką. Nuotraukos ir straipsnis publikuoti atsakant į skaitytojo klausimą, ar abi rūšys sugyvena taikiai, ar kelia viena kitai grėsmę. Vienareikšmį atsakymą pateikti sudėtinga.

Taikų lūšies ir vilko sambūvį, pavyzdžiui, Belovežo girioje mokslininkai užfiksavo jau dešimtajame dešimtmetyje. Naujausi Lenkijoje atlikti tyrimai rodo, kad vilkų ir lūšių dalijimasis tais pačiais plotais visai neskatina priešiško elgesio – paaiškėjo, kad yra kaip tik priešingai.

Lenkų tyrinėtojai nurodo, kad abi stambiųjų plėšrūnų rūšys gali taikiai sugyventi dėl skirtingų gyvenimo ciklų bei poreikių, pavyzdžiui, ta pačia teritorija naudodamiesi skirtingais metų laikais. Medžioklės strategijos skirtumai taip pat leidžia šioms rūšims sugyventi, vienai kitos neveikiant. Galima sakyti, kad lūšys net padeda vilkams, nes šiltuoju metų laiku šis katinas elgiasi kaip tikras katinas – prie anksčiau sumedžioto grobio nesugrįžta ir šis lieka kitiems plėšrūnams, įskaitant vilkus.

Bendrai kalbant, lūšis yra retai kitų plėšrūnų puolama rūšis. Svarbiausi natūralūs veiksniai, darantys įtaką jų skaičiui, yra maisto trūkumas ir ligos.

Pastaraisiais metais, prieš lūšių medžioklės moratoriumą, buvo pastebėta, kad padaugėjo niežais sergančių gyvūnų. Nuo medžioklės draudimo informacijos apie lūšių populiacijos būklę mūsų valstybėje taip pat beveik nėra.

Lūšis prieš vilką

Grįžtant prie lūšių ir vilkų konflikto, Lenkijos tyrinėtojai pabrėžia, kad visos taisyklės turi išimčių. Kaip pavyzdys paminėta Baltarusijos mokslininkų aprašyta situacija.

Dr. Vladimiras Sidorovičius pripažįsta, kad vilkų ir lūšių sugyvenimo vienuose plotuose tema nėra iki galo ištirta. „Vilkai gali paveikti lūšių elgesį ir išgyvenimą konkrečioje vietoje, užpuldami šiuos katinus būriu (pavyzdžiui, persekiodami patelę su lūšiukais), taigi, išvyti iš savo teritorijos. Tai tik prielaida, nepagrįsta moksliškai“, – nurodė tyrinėtojas.

V. Sidorovičius atskleidė, kad tiriant lūšių mirties priežastis Baltarusijos miškuose nustatyta, kad nebuvo nė vieno atvejo, kurio kaltininku būtų laikomi vilkai: „Paprastai kaltos būna pačios lūšys. Įrodyta, kad kiti suaugę katinai pjauna konkurentus ar kitų patinų kačiukus. Taip pat moksliškai įrodyta, kad lūšys galabija vaikingas vilkes ir vilkiukus irštvose. Tyrimo rezultatai rodo, kad bent jau Baltarusijoje lūšys, ypač suaugę patinai, gali paveikti vietinės vilkų populiacijos būklę, o ne atvirkščiai.“

Prieinami duomenys apie nustatytus lūšių užpuolimus Baltarusijoje:
Nugalabyti aštuoni jaunikliai nuo dviejų iki vienuolikos mėnesių ir dvi vaikingos vilkės, Nalibokų miško sritis, 1997–2015 m.
Vilko ar lūšies nugalabyta vaikinga vilko patelė. Nalibokų miškas, 2017 m. gegužė.
Mažiausiai du, galbūt keturi vilko jaunikliai (iki vieno mėnesio amžiaus), nugalabyti lūšies, Nalibokų miškas, 2016–2017 m.
2–3 mėnesių amžiaus vilkiukas ir jo smulki motina, greičiausiai papjauti lūšies, Nalibokų miškas, 2016 m. birželis–rugpjūtis.
Suaugęs vilko patinas, nugaišęs nuo žaizdų po kovos su lūšimi, Nalibokų miškas, 2017 m. balandis.

Lenkijos tyrinėtojai pripažįsta, kad daugeliui tai, jog suaugę vilkai pjaunami lūšių, gali pasirodyti abejotina, bet tai vyksta. Šios plėšrūnų rūšys gyvena viename areale, konkuruoja dėl maisto ir gyvenamosios teritorijos.

„Vilkai ne visada laikosi šeimomis. Šaltuoju metų laiku jie praktiškai neperskiriami (nuo rugsėjo pabaigos iki balandžio), o šiltaisiais mėnesiais (nuo balandžio iki rugsėjo) viengungiškas gyvenimas visiškai nestebina. Vaikingos vilkės prieš pat gimdymą ir po jo būna ypač pažeidžiamos. Šiuo laikotarpiu jos iš esmės būna vienos, nes jų partneriai daug laiko praleidžia medžiodami. Vilkiukai – taip pat lengvas grobis, ypač palikti guolyje vieni. Tas pat pasakytina apie paaugusius vilkiukus, pradedančius tyrinėti pasaulį. Mūsų miškuose gyvenanti laukinė katė gali užpulti net suaugusį vilką. Vilkas, pastarąjį kartą užfiksuotas kamera, greičiausiai nugaišo nuo kovoje patirtų traumų. O vilkai reguliariai bando – dažniausiai sėkmingai – iš lūšių atimti grobį“, – pridėjo baltarusių tyrinėtojas V. Sidorovičius.

Latvijoje taip nėra

Pirmiau aprašytos situacijos nėra tipiškos, kalbant apie Latvijos lūšių ir vilkų populiacijas. „Tokius konfliktus galima užfiksuoti tik telemetrinėmis priemonėmis. Mes tokį metodą taikėme amžiaus pradžioje. Nei tuomet, nei vėliau lūšių ir vilkų fizinių kontaktų atvejų Latvijoje nenustatyta“, – pasakojo Latvijos valstybinio miškininkystės instituto Silava vyriausiasis tyrėjas dr. biol. Janis Uozuolinis.

Susiję straipsniai

Mokslininkas paaiškino, kad vilkų ir lūšių konfliktų gali kilti trūkstant maisto. Pavyzdžiui, nuo 2009 iki 2011 metų žiemos buvo tokios atšiaurios, kad Latvijoje išgaišo apie 50 proc. stirnų. Panaši situacija susiklostė ir Estijoje. „Tokiomis sąlygomis vilkų ir lūšių konkurencija dėl pragyvenimo paaštrėja. Antras svarbus resursas yra veisimosi teritorijos. Jei kur nors jau įsitaisė ir numatė sukti guolį, tiek vilkai, tiek lūšys bandys išstumti konkurentus iš plotų“, – sako J. Uozuolinis ir priduria, kad mūsų šalyje moksliškai patvirtintų lūšių ir vilkų tarpusavio konfliktų nenustatyta.

PRENUMERUOKITE Žurnalą kovo 1 d. iki 2023 metų pabaigos!

LA.lv
Prašome komentuoti mandagiai, nekurstyti neapykantos ir apsieiti be keiksmažodžių.