Estijos regioninės ir kaimo reikalų ministras Hendrikas Johannesas Terrasas (Eesti 200) trečiadienį paskelbė, kad viena iš priemonių stabdyti afrikinio kiaulių maro (AKM) plitimą gali būti prašymas Europos Sąjungai taikyti išimtį dėl laukinių šernų mėsos tvarkymo reikalavimų.
Liepos mėnesį Latvijoje kilęs protrūkis šiuo metu plinta Estijoje, kur gyvena itin gausi šernų populiacija, kurią būtina laikyti kuo toliau nuo naminių kiaulių ūkių.
Spaudos konferencijoje Terrasas pabrėžė, kad biologinis saugumas yra itin svarbus Estijos gyvulininkystės sektoriui. Jis planuoja inicijuoti paramos priemonių paketą, panašų į taikytą kovai su snukio ir nagų liga šių metų pavasarį.
Nors AKM Estijoje cirkuliuoja jau daugiau kaip dešimtmetį, dabartinis protrūkis yra ypač intensyvus.
„Liga pas mus egzistuoja jau daugiau nei 10 metų. Šiuo metu ji sparčiai plinta, ypač pasienio regionuose, nes šernai migruoja iš Latvijos bėgdami nuo užkrėstų teritorijų“, – sakė ministras.
Terrasas ketina pateikti vyriausybei visą siūlymų paketą, skirtą stabdyti AKM plitimą ir kompensuoti patirtus nuostolius. Valstybė kompensuos sunaikintų kiaulių vertę pagal vidutinę kiaulienos skerdenos kainą. „Svarbu užtikrinti, kad kiaulininkystės sektorius ir pramonė nesugriūtų dėl ligos plitimo“, – pabrėžė jis. „Kiauliena Estijoje yra svarbus baltymų šaltinis.“
Antrasis priemonių paketo aspektas, anot ministro, yra biologinio saugumo stiprinimas ir medžiotojų rėmimas. „Norint sustabdyti virusą, būtina išmedžioti visą šernams nustatytą limitą. Ankstesnė patirtis rodo, kad šernų populiacijai sumažėjus, liga taip pat traukiasi.“
Dauguma šio protrūkio židinių aptikti centrinėje ir pietinėje Estijos dalyje, tačiau kadangi didelės šernų populiacijos gyvena ir kitose teritorijose, būtinas kompleksinis požiūris. „Be pietinės sienos, turime atidžiau pažvelgti ir į Saremos salą, kur šernų skaičius itin didelis. Svarbu, kad šernai nepriartėtų prie ūkių. Šios teritorijos turi būti apsaugotos“, – sakė Terrasas.
Jis taip pat pabrėžė, kad AKM yra labai pavojinga ekonominiu požiūriu liga – nors žmogui nepavojinga, ji gali plisti per žmones, vabzdžius (pvz., muses), kitus gyvūnus ir žemės ūkio techniką.
„Liga žmonėms nepavojinga, bet ją platina žmonės, musės, kiti laukiniai gyvūnai, taip pat ūkio įranga. Per pastarąjį mėnesį fiksuoti įvairūs protrūkiai, išskersta apie 17 000 kiaulių. Paskutinis atvejis užfiksuotas antradienį“, – nurodė ministras.
Be kita ko, Terrasas siūlo pakeisti nacionalinį Kaimo plėtros planą, kad būtų galima finansiškai paremti medžiotojus įsigyjant šaldiklius – tai leistų medžioklės metu sumedžiotą mėsą sandėliuoti vietoje ir taip prisidėti prie AKM kontrolės.
Jo teigimu, optimali šernų populiacija Estijoje būtų du gyvūnai kvadratiniame kilometre, tačiau šiuo metu jų tankis siekia tris – tad būtina sumažinti populiaciją trečdaliu.
Ministras taip pat pažymėjo, kad papildomų iššūkių kelia ES reglamentai, kurie draudžia žalią laukinių šernų mėsą naudoti pašarams ar kitaip tvarkyti.
„Ketiname kreiptis į ES dėl išimties“, – sakė Terrasas. „Yra pasiūlymų leisti naudoti žalią šernieną gyvūnų pašarams. Toks sprendimas leistų ilgalaikėje perspektyvoje efektyviau kontroliuoti ligą.“
Ūkininkai: pramonė palikta be paramos
Estijos vienos didžiausių kiaulienos gamintojų Atria Estonia generalinis direktorius Meelis Laande atkreipė dėmesį, kad įstatymai numato kompensacijas ūkiams, tačiau apdorojimo pramonė lieka nuošalyje.
„Perdirbimo įmonės, laikydamosi ligų kontrolės taisyklių, privalo sunaikinti didžiulį kiekį žaliavos, tačiau už tai nėra atlyginama. Tai taip pat turėtų būti įvertinta, nes pramonė prisideda prie kovos su liga“, – sakė Laande.
Valstybė supirks šernieną kariuomenei ir Ukrainai
Ministras paskelbė, kad valstybė pradės supirkti medžioklės metu sumedžiotus sveikus šernus, kad jų mėsa būtų naudojama konservams – tiek Estijos gynybos pajėgoms, tiek paramai Ukrainai.
„Siūlau supirkti 30 proc. sumedžiotų šernų mėsos, iš kurios būtų pagaminta pusė milijono konservų. Juos naudotume kariuomenės aprūpinimui ir kaip valstybės paramą Ukrainai“, – teigė Terrasas, pabrėždamas, ką šis produktas būtų gaminamas tik iš AKM neužkrėstų šernų.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (PTA) Gyvūnų gerovės skyriaus vadovas Olevas Kalda nurodė, kad užsikrėtę šernai bus utilizuojami ir konservams nenaudojami.
Terrasas taip pat planuoja steigti darbo grupę, kuri ieškotų ilgalaikių sprendimų, kaip išvengti AKM nuolatinio atsinaujinimo Estijos kiaulininkystės ūkiuose.
Nuo birželio pabaigos AKM atvejai fiksuoti Latvijos, o vėliau ir Estijos ūkiuose. Liga sparčiai išplito visoje Estijoje – kai kuriose didelėse fermose teko išskersti visą kiaulių bandą, kuri siekė tūkstančius gyvūnų.
Vilkas žiauriai erzina briedį, lūšis – miestiečius, o šernas gąsdina šeimininkę. Miško naujienos #10
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
