Jolita ŽURAUSKIENĖ, ŪP korespondentė
Regimanto ZAKŠENSKO, redakcijos ir socialinių tinklų nuotraukos
Ukininkopatarejas.lt
Aplinkos ir žemės ūkio ministrai ketina keisti Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką ir parengė pataisų projektą. Žemdirbių, ūkinių gyvūnų laikytojų, miškininkų ir medžiotojų bendruomenės vienbalsiai pripažįsta, kad projektas dar turi būti tobulinamas, nes, kaip „Ūkininko patarėjui“ pastebėjo Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius, jis – tik bėdos „pakrapštymas“, sprendžiant tik vieną nedidelę problemėlę iš daugelio. Tad toks darbas – nevertas popieriaus gadinimo.
Ūkininkų pyktis, žąsų medžioklė ir žalos kompensacijos
Yra kur tobulėti
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMŽSA) pirmininkas dr. Algis Gaižutis ŪP tikino, kad asociacija pastabas dėl Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos metodikos teikė ir dar teiks. Į dalį pastabų, susijusių su miškų ūkio žalos kompensavimu, buvo atsižvelgta, tačiau ne į visas. „Miškų ūkyje daugeliu atvejų žala yra visai neatlyginama. Pavyzdžiui, atlyginama už pažeidimus, kurie miškuose padaromi tik per vienerius metus. Bet miškai auga ne vieną sezoną. Čia – ne žemės ūkio kultūros. Jei žvėrys augančius medelius ir medžius žaloja keletą metų, o per sužalojimus į kamienus įsimeta ligos, tai jie per augimo ciklą, trunkantį ne vienerius metus, pradeda lūžti, pūti ir žūsta“, – aiškino A. Gaižutis.
Daug pastabų dėl projekto ministerijoms buvo išsakiusi ir Lietuvos avių augintojų asociacija. Jos pirmininkas Rimantas Kairys ŪP teigė, kad į kai kurias pastabas buvo atsižvelgta. „Visų avių augintojų nuomonės mes neišsakysime, tačiau tikimės, kad bus numatyta daugiau vilkų ūkiniams gyvūnams padarytos žalos kompensavimo mechanizmo sprendimo būdų. Tikimės, kad vilkų ir vilkų šeimų populiacijos gausą Aplinkos ministerija (AM) spręs iš esmės. Ją išsprendus, valstybei tektų mažiau pinigų mokėti už vilkų padarytą žalą. Pagal esamą dabartinę situaciją, vilkų šeimų skaičius yra žymiai per didelis ir jis turi būti reguliuojamas griežčiau“, – pažymėjo R. Kairys.
Valdžia nesuinteresuota
LŪS Kupiškio skyriaus pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius projekte pasigedo aiškumo, kaip bus kompensuojama laukinių paukščių padaryta žala. Iki šiol nei Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), nei AM neatrado ir nenumatė nei būdų, nei lėšų teisingam atlygiui už laukinių paukščių padarytą žalą. „Akivaizdu, kad valdžia nesuinteresuota išspręsti šios problemos. Tai savotiškas žaidimas, kuris vyksta ilgą laiką, ir pažadai neduoda jokio rezultato. Mes būsime labai aktyvūs, visur dalyvausime, kur yra įmanoma, teiksime pasiūlymus Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos metodikos projekto tobulinimui. Bet visa tai mažai kam berūpi, nes visi galvoja apie rinkimus“, –redakcijai dėstė Z. Aleksandravičius.
Pasak Kauno r. ūkininkų sąjungos (KRŪS) pirmininko Mindaugo Maciulevičiaus, Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos metodikos projektui iki tobulumo – dar toli gražu. „Tai – tik gera darbų pradžia. Ir tai nereiškia, kad problema išspręsta. Klausimų yra likę dar daug. Tiek AM, tiek ŽŪM valdininkai sutinka, kad yra darytinų darbų. Dar yra kur tobulėti. Tikiuosi, kad šį kartą juos išspręs greičiau“, – vylėsi M. Maciulevičius.
Neatspindi žemdirbių lūkesčių
To paties – Kauno – rajono ūkininkas Juozas Staliūnas, palyginęs šių metų metodiką su 2018 m., joje išvydo tik žodžių žaismą. „Ankstesniais metais buvo ūkininkas, savininkas, vėliau – komercinę veiklą atliekantis asmuo, dabar – ūkio subjektas. Apie gyvūnus nediskutuosiu. O apie pasėlių vertinimą? Atsirado naujadaras „bepilotis orlaivis“. Mes pasiūlėme šiuolaikinius kombainus laukinių žvėrių padarytai žalai vertinti. Atsakė, kad šito daryti negalima, nes ūkininkai gali apgaudinėti. Tad apie ką šnekama? Europa ūkininkais pasitiki, už deklaruotą plotą pinigus moka ir pan., o mūsų valdžia mano, kad ūkininkas apgaudinės. Pasityčiojimas…, – apmaudo neslėpė J. Staliūnas. – Mes šitiek metų kalbėjome apie laukinių žvėrių daromą žalą, o dabar jau visi garsiai šneka, kad elninių žvėrių ir stumbrų priviso tiek, kad keliu važiuoti neįmanoma. Žvėrys žūsta keliuose. Nesusitvarkoma medžioklės sistemoje. Valdžia, galima sakyti, tyčiojasi iš žvėrių. Žvėrys – valstybės turtas ir iš to turto tyčiojamasi, leidžiama juos taškyti keliuose, nes jų yra per daug.“
Apie tai, kad dėl laukinių žvėrių daromos žalos susirūpinimą išreiškia ne tik ūkininkai, bet ir vairuotojai, kalbėjo ir LŪS pirmininkas R. Juknevičius. Tą patvirtina „Lietuvos draudimo“ duomenys, kurie rodo, kad pastaraisiais metais fiksuojama kur kas daugiau transporto priemonių susidūrimų su žvėrimis. „Nuo 2023 m. pradžios vairuotojams, susidūrusiems su laukiniais žvėrimis kelyje, išmokėjome daugiau nei 2,7 mln. Eur nuostoliams padengti. Ši suma yra 63 proc. didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu 2022 m. Duomenys rodo, kad situacija jau keletą metų nesikeičia ir tai reiškia, kad esamos priemonės nelabai veikia“, – ŪP informavo „Lietuvos draudimas“.
Esamos priemonės nelabai veikia
R. Juknevičius apgailestavo, kad mūsų šalies gamtos mylėtojai, vadovaudamiesi ne skaičiais, bet emocijomis, pasisako prieš laukinių žvėrių populiacijos reguliavimą, kurį turėtų atlikti medžiotojai. Tačiau vis tik akivaizdu, kad populiacijos reguliavimo nepakanka.
Tas pačias mintis išsakė ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis. Jo teigimu, būtina reguliuoti ir laukinių paukščių populiaciją. „Kai bus sureguliuota populiacija, tada ir žala bus mažesnė. Pastabų dėl pateiktos metodikos neteiksime, buvome jas teikę. Vis tiek naudos – nulis, nebenorime gaišti laiko“, – tiesiai šviesiai redakcijai atsakė J. Sviderskis.
LŪS pirmininkas R. Juknevičius Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos metodiką pavadino darbu dėl darbo. Ji neatspindi žemdirbių lūkesčių ir išsakytų pastabų dėl to, kad žvėrys pastaraisiais metais daro vis daugiau žalos. Beje, yra ir tokios žalos, kuri ir toliau lieka visiškai neatlygintina. „Todėl Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos metodika yra tik pakrapštymas ir sprendimas vienos mažos problemos. Tas darbas – nevertas popieriaus gadinimo“, – projektą įvertino R. Juknevičius.
Teiks pastabas
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) direktorius Laimonas Daukša ŪP minėjo, kad jie savo organizacijoje aptarė projektą ir rengia jam pastabas. „Manome, kad net Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos metodikos projekto tikslai yra neaiškūs. Pats projektas parengtas paskubomis, neįvertinus teisminės praktikos, kas yra labai svarbu, ir civilinės atsakomybės atlyginant žalą. Projektas yra keistinas iš esmės. Keičiama daugiau negu pusė ministro įsakymų punktų, dėstoma nauja redakcija. Yra daug techninių dalykų pakeitimų, o esminių problemos sprendimų, vertinant tiek iš ūkininkų, tiek iš medžiotojų pozicijų, nematome“, – kalbėjo L. Daukša.
LMŽD įžvelgė, kad pažeisto žemės ūkio pasėlių ploto nustatymas nauju metodu –bepiločiu orlaiviu – įneša painiavos, nes nebelieka vizualinio metodo, kai komisija arba suinteresuotos šalys gali susitarti ir vizualiai įvertinti pasėlių pažeidimo laipsnį. „Bepiločio orlaivio atsiradimas atneša chaoso ir dvejonių. Mes sakome, kad bepilotis orlaivis gali būti kaip priemonė, bet ne kaip metodas. Žmogiškojo faktoriaus čia negalima išvengti, nes, vis dėlto, reikia nustatyti, kas padarė žalą – pavyzdžiui, ar tikrai nukandžioti ūgliai ar varpos, ar tai – augalo neišsivystymo fazė, o gal stichinio meteorologinio reiškinio padariniai. Metodikoje turi būti įvardyta, kad žala ir jos dydis, be komisijos apžiūros metu nustatytų rezultatų, gali būti įrodoma visomis pagal teisės aktus leistinomis priemonėmis“, – ŪP aiškino LMŽD direktorius.
Iššūkis ir uždavinys
Kalbėdamas apie laukinius gyvūnus, L. Daukša tvirtino, kad jie turi būti išsiugdę išgyvenimo faktorių, o medžioklės funkcija yra reguliuoti laukinių gyvūnų populiaciją. Tai – ir iššūkis, ir uždavinys. „Tačiau minimalią laukinių žvėrių daromą žalą būtina toleruoti. Mes siūlome 5 proc. minimalią žalą taikyti visiems pasėliams, pievinėms kultūroms, o ankštiniams augalams – bent 10 proc. Tačiau į šį pasiūlymą kol kas nėra atsižvelgta. Dar viena iš mūsų pastabų – laukuose turi atsirasti technologinės juostos“, – paminėjo LMŽD direktorius.
Nors medžioklė yra nenutrūkstamas procesas ir vyksta ištisus metus, tačiau yra nustatyti tam tikri žvėrių medžiojimo terminai ir limitai, kai medžiotojai negali medžioti žalą darančių laukinių gyvūnų. Todėl LMŽD mano, kad žala neturėtų būti išieškoma iš medžioklės plotų naudotojų. „Medžiotojai neprieštarauja, kad dalį tokių išlaidų būtų galima panaudoti iš medžioklės išteklių mokesčių, kuriuos kasmet sumoka medžiotojai. Tai yra 3,5 mln. Eur suma. Šios lėšos galėtų būti panaudojama ne tik prevencinėms ir apsauginėms priemonėms miškuose, bet ir ūkininkų patirtai žalai kompensuoti. Norime pabrėžti, kad medžiotojai nėra nusiteikę prieš ūkininkus ar neigia žalos atlyginimą. Bet kai mes vykdome medžiotojų pareigą ir nustatytus limitus, tai neturėtume 100 proc. prisiimti atsakomybės. Turėtų būti kažkokia protingumo norma arba kriterijus. Pateiksiu pavyzdį: pavasarinių paukščių ūkiams daroma žala. Gervių, gulbių, žąsų negalime medžioti, tačiau dėl supratingumo iš medžioklės išteklių mokesčių būtų galima žalą ūkininkams kompensuoti, spręsti problemą“, – medžiotojų poziciją išsakė L. Daukša.
