Kazys KAZAKEVIČIUS
ŪP vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas
Ūkininkopatarejas.lt
Aplinkos ministerija (AM) siūlo griežtinti tvarką, pagal kurią apskaičiuojama medžiojamųjų žvėrių padaryta žala žemės ūkiui ir miškams. Ketinama keisti Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams apskaičiavimo metodiką, pagal kurią žala būtų atlyginama tik tuo atveju, jei nukentėjusieji patys būtų ėmęsi prevencinių priemonių, pavyzdžiui, įsirengę tvoras. Todėl nuogąstaujama, kad ne tik pamiškes, bet ir toliau nuo jų esančius laukus gali užbarikaduoti tvorų raizgalynės.
Tik besisaugantiems
Pagal AM parengtas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams apskaičiavimo metodikos pataisas, nuostolių už tokią žalą siūloma neatlyginti, jeigu pasėlių apsaugai nenaudota jokių prevencinių apsaugos priemonių (garso patrankos, el. piemuo, repelentai ir kitos priemonės, mažinančios ar užkardančios galimybę žalai atsirasti), taip pat jei prie miško auginamuose kukurūzų pasėliuose palikta siauresnė nei 6 m neužsėta pasėliais žemės juosta, išskyrus atvejus, kai ši juosta užsėta miežiais, daugiametėmis žolėmis arba naudojama kaip šienaujama pieva.
VMU reikalavimai. Šimtams klubų teks perkelti savo infrastruktūrą. Pokalbiai apie medžioklę #77
Apskaičiuojant žalos dydį dėl daugiamečių žolių, pievų ir ganyklų pažeidimo, prie negautų pajamų už produkciją vertės pridedamos daugiamečių žolių, pievų ir ganyklų atnaujinimo vidutinės išlaidos, nurodytos normatyvinėse kainose, jeigu daugiametės žolės, pievos ir ganyklos buvo atnaujinamos, ir kai yra pateikiami įrodymo dokumentai. Žala gali būti apskaičiuojama po einamųjų metų gruodžio 31 d., jei daugiametės žolės, pievos ir ganyklos atnaujinamos ne žalos patyrimo laikotarpiu, o sėjai naudingu laikotarpiu. Sunaikintomis laikomos tokios daugiametės žolės, pievos ir ganyklos, kai jų plote lauktinas derlius yra sumažėjęs daugiau kaip 70 proc. Žala, padaryta daugiametėms žolėms, pievoms ar ganykloms skirtingose sklypo vietose, nors ir nevienodo pažeidimo intensyvumo, turėtų būti vertinama kaip bendras sklypo plotas.
AM taip pat siūlo, kad medžiojamųjų gyvūnų miškui padaryta žala neskaičiuojama ir neatlyginama, jeigu komisijai atliekant vertinimą nustatoma, jog medžiojamieji gyvūnai pažeidė želdinius ir žėlinius nuskabydami ūglius, nesaugotus apsaugos priemonėmis arba repelentais, išskyrus atvejus, kai komisijai atliekant vertinimą nustatoma arba pateikiami įrodymai, kad negavus vertinamo miško savininko ar valdytojo sutikimo, arčiau kaip 400 m nuo sklypo ar jo dalies yra arba medžioklės sezono metu buvo gyvūnų viliojimo vieta. Ankstesnių metų medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala miškui, už kurią neatlyginta, įskaičiuojama ir atlyginama pagal komisijai pateiktus šios žalos įvertinimo dokumentus.
Siekia sąžiningumo
Kaip teigiama metodikos pataisų aiškinamajame rašte, kurį pasirašė laikinoji aplinkos viceministrė Aira Paliukėnaitė, pakeitimai parengti atsižvelgiant į VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ (VMU) pasiūlymą. Jie esą turėtų užtikrinti sąžiningą medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškams atlyginimą.
Naujos žalos apskaičiavimo metodikos iniciatorė VMU agentūrai BNS aiškino, kad reikalavimas kukurūzus auginti atokiau nuo miško yra labai svarbus, nes dabar laukai dažniausiai apsėjami iki pat miško ribos, todėl sunku pamatyti iš jo išeinančius žvėris, baidyti juos, o, esant galimybei, sumedžioti. VMU teigimu, prevencinės apsaugos priemonės jau taikomos tiek valstybiniuose, tiek privačių savininkų miškuose, kur želdiniai tepami ar purškiami repelentais, sklypai aptveriami tvoromis.
Ne geriausia išeitis
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos viceprezidentas, Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės pirmininkas Petras Puskunigis „Ūkininko patarėjui“ aiškino, kad medžiojamųjų žvėrių daromos žalos prevencija turėtų rūpintis tiek medžiotojai, tiek ir patys žemdirbiai. Tačiau AM siūlomos žvėrių daromos žalos apskaičiavimo metodikos nuostatos yra „nesąmonė“. „Žinome, kiek žūsta žvėrių pasienyje pastačius koncertinos tvorą. Žvėrys migruoja ne pagal žmonių norus, o pagal tai, kas užkoduota jų genuose. Ypač didieji žvėrys – briedžiai, elniai. Tad prie miškų nutiestos tvoros pasėlių tikrai neišgelbės, o gali padaryti tik dar daugiau žalos. Gal pagelbėtų tik kai kuriose konkrečiose vietose, bet ne visur, kaip norima įpiršti“, – teigė P. Puskunigis.
Pasak jo, šiuo metu šernai pasėliams didelės žalos nedaro, nes jų populiacija yra labai sumažėjusi, tačiau itin gausu yra elnių, nuo kurių tvoros kažin ar išgelbės. Gal padėtų repelentai, bet ir tai neaišku, kiek ilgai. Kaip ir garsinės patrankos, prie kurių skleidžiamų garsų šie žvėrys gana greitai pripranta. Be to, ne visada galima žvėris medžioti tuo metu, kai jie pradeda daryti žalą. Todėl, ŪP pašnekovo nuomone, geriausia išeitis būtų glaudus žemdirbių ir medžiotojų bendradarbiavimas, jų sutarimas.
ŪP kalbintas Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius neslėpė įtariąs, kad tokiais savo siūlymais AM bando ant ūkininkų galvų užkrauti papildomą naštą. Pasak jo, tiesiog bandoma rasti biurokratinį mechanizmą, kuris leistų nemokėti už žvėrių padarytą žalą pasėlių savininkams. AM siūlomų prevencinių priemonių efektyvumas esą labai abejotinas, nes žvėrių nuniokoti laukai gali būti išsidėstę labai plačiai, o tokių priemonių taikymas tokiose teritorijose – itin sudėtingas. Be to, kyla įtarimas, kad kažkas galbūt yra suinteresuotas, jog tokios metodikos nuostatos atsirastų, nes galėtų neblogai užsidirbti iš prevencijos priemonių platinimo.
„Dar kartą bandoma lįsti į ūkininkų kišenes ir veikiama pagal principą „skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas“, nes bandoma eiti apgailėtinu keliu, kuris nelabai kur nuves. Panašiu keliu jau nueita saugantis vilkų. Jau įsitikinta, kad net ir tvoros jų nesustabdo. O iš ūkininkų yra reikalaujama, kad šie darytų viską, kad tik apsigintų nuo vis dažnėjančių vilkų išpuolių. Žvėrių daroma žala turėtų būti ne tik ūkininkų, bet visos visuomenės galvos skausmas. Ir visa visuomenė turėtų rūpintis apsauga nuo žvėrių“, – kalbėjo R. Juknevičius. Jo teigimu, jei iš ūkininkų bus reikalaujama didelių investicijų į prevenciją, jie vargu ar tuo užsiims – juk kam investuoti, jei prevencijos priemonės kainuos daugiau, nei pati žvėrių daroma žala.
LMS Gamta: Apskaitos duomenys nėra patikimi, o imitai išduodami „pagal pageidavimą“
Vis ant to paties grėblio
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) direktorius Laimonas Daukša ŪP teigė, kad AM nuo šiemet įsigaliojusią naują žalos apskaičiavimo metodiką siūlo keisti jau trečiąjį kartą. „Pernai, kai buvo svarstomos metodikos pataisos, joms teikėme siūlymus. Bet į juos neatsižvelgta. Tiesa, siūlymai labiau apėmė miškams padarytos žalos kompensavimą. Dabar – jau ir žemės ūkiui daromos žalos, to nebuvo anksčiau“, – pastebėjo L. Daukša.
Anot jo, nelabai suprantama, kokių interesų vedini pataisas rengė ir teikia AM specialistai, tačiau kai kurie jų siūlymai LMŽD kelia nuostabą. Mat iki šiol visa žvėrių daroma žala buvo skaičiuojama pagal kalendorinius metus. „Dabar jau siūloma vertinti ir tą, kuri buvo padaryta prieš daugiau nei vienus metus, pavyzdžiui, prieš penkerius. Tai būtų ydinga praktika, suteikianti galimybę įvairioms tokios nuostatos interpretacijoms. Be to, mus įpareigotų išmedžioti visus tos rūšies, kuri padarė žalą, žvėris, o su tuo mes tikrai nesutinkame. Nes tai būtų genocidas tos rūšies žvėrių atžvilgiu“, – tvirtino LMŽD direktorius.
Anot jo, nors siūlymai reikalauti prevencijos priemonių iš žemdirbių ir kelia šurmulį, bet LMŽD tam pritaria – pasėliai turėtų būti bent iš dalies apsaugomi. Gal labiau tiktų garsinės patrankos ar repelentai, o tvoros galėtų būti jau kraštutinė priemonė, nes jos užkirstų kelią gyvūnų migracijos takams. Be to, dėl jų gyvūnai gali ir žūti. Tad kiekviena apsaugos priemonė turi būti parinkta pagal tai, ką norima apsaugoti – ar besiganančius gyvulius, ar pasėlius.
„Taip pat reikia prisiminti, kad net ir medžioklė nėra tas būdas, kuris leistų visiškai išvengti žvėrių daromos žalos. Mat, tik šernus galima medžioti ištisus metus, o kitus laukinius žvėris – tik tam tikrais laikotarpiais. Todėl medžioklė – toli gražu ne visuomet gali būti prevencinė priemonė. Kur kas geriau, kai visos priemonės yra taikomos kompleksiškai. Ir tai negalima tikėtis, kad žvėrys tikrai nepadarys žalos, nes kai kurių yra itin gausi populiacija. Tad yra būtinas glaudus žemdirbių ir medžiotojų bendradarbiavimas“, – įsitikinęs L. Daukša.
Bus akiratyje
Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) narys, buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius ŪP pastebėjo, kad nuo šių metų pradžios jau įsigaliojo nemažai pakeistų žalos apskaičiavimo metodikos pataisų, todėl toks skubus metodikos taisymas jam nelabai suprantamas. „Geriausia prevencija yra geri santykiai tarp žemdirbių ir medžiotojų, o ne įvairūs suvaržymai ir draudimai. Tik tada, kai bus kalbamasi ir ieškoma kompromisų, galima tikėtis realios prevencijos. Juostas tarp miško bei pasėlių ir dabar palieka daugelis ūkininkų. Bet reikia prisiminti, kad tos apsaugos juostos, jų priežiūra, taip pat ir AM numatytos prevencinės priemonės kainuoja milžiniškus pinigus. Dažnai jų įrengimas pareikalauja ir didelių laiko sąnaudų. Tai jei visa tai užkrausime ant žemdirbių pečių, šios išlaidos bus kur kas didesnės, nei žvėrių daroma žala. Juolab kad medžiojamųjų gyvūnų populiacija didėja, ypač kanopinių, ir dabar sukrauti viską ant žemdirbių galvų – kažin ar geriausia išeitis“, – svarstė K. Starkevičius.
Kalbėdamas su agentūra BNS, panašią mintį išsakė ir KRK pirmininkas Kęstutis Mažeika, vildamasis, kad rudenį, net ir pasikeitus KRK vadovams, prie žvėrių daromos žalos pasėliams bus sugrįžta. Anot jo, bandymas pasėlius apsaugoti tvoromis, elektriniais piemenimis yra pavojingas gyvūnams. „VMU valdo komercinei medžioklei skirtus valstybinius komercinius plotus, kuriuose žvėrių koncentracija yra pati didžiausia, o medžioklės vyksta nereguliariai. Nėra tvarkos apskaičiuojant žalą. Ūkininkai nori, kad ji būtų skaičiuojama adekvačiai, o iš medžiotojų ir VMU yra noras, kad tos žalos atlyginti reikėtų kuo mažiau“, – BNS kalbėjo parlamentaras. Jo pastebėjimu, Joniškio, Panevėžio, Kėdainių ar Kauno r., kur dideli valstybiniai medžioklės plotai ir neproporcingai gausi žvėrių populiacija, ūkininkai dažnai skundžiasi dėl daromos žalos. Paprastai ją pasėlių ir kultūrų savininkams atlygina medžiotojai, dalį išlaidų kompensuoja draudimas. Vis dėlto, kai žala nustatoma nuolat, kyla paties draudimo kaina.
Prieštarautų įstatymui
Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams apskaičiavimo metodiką įsakymu tvirtina ne tik aplinkos ministras, bet ir žemės ūkio ministras. O Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) AM siūlomoms metodikos pataisoms pritarti nelinkusi. Kaip teigiama laikinojo žemės ūkio viceministro Andriaus Palionio rašte AM, jie pasigedo konkrečių argumentų, kodėl reikia metodiką papildyti nuostatomis, kad žala žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams bus atlyginama tik tokiais atvejais, jei patys nukentėjusieji bus ėmęsi prevencinių priemonių. Juolab kad pavasarį derinti pateiktoje metodikos pataisų versijoje tokios nuostatos iš viso nebuvo.
„Dar pernai, rengdama naujos redakcijos metodiką, kuri buvo patvirtinta 2024 m. gruodžio 4 d., ŽŪM buvo gavusi analogiškų pasiūlymų iš socialinių partnerių. Šie pasiūlymai buvo išnagrinėti laikantis teisėkūros principų Medžioklės tvarkymo konsultacinėje taryboje, taip pat surengti susitikimai su savivaldybių, žemdirbių ir medžiotojų atstovais. Šiems pasiūlymams pritarta nebuvo. Visuose minėtuose pasitarimuose dalyvavo ir AM atstovai. Susitikimų protokolai buvo papildomai pateikti AM liepos 11 d. Todėl, mūsų vertinimu, papildomas šių klausimų svarstymas sukeltų nepagrįstą administracinę naštą“, – teigiama ŽŪM rašte. Jame taip pat akcentuojama, kad nuostatos dėl 6 m pločio neužsėtos pasėlių juostos prie miško įtraukimas į reikalavimus nėra pagrįstas, nes jos įgyvendinimas lemtų neproporcingai didelius ūkininkų derliaus praradimus. Be to, šiuo metu galiojančiame Medžioklės įstatyme nėra nuostatų, reglamentuojančių privalomas prevencines priemones ar išimtis tam tikroms kultūroms, pvz., kukurūzams, miežiams, daugiamečiams žolynams ar šienaujamoms pievoms. Todėl toks siūlymas prieštarautų aukštesnės teisinės galios teisės aktui.
Siūlo tobulinti toliau
Be to, ŽŪM Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams apskaičiavimo metodiką norinčiai tobulinti AM siūlo ją papildyti naujomis nuostatomis, kylančiomis iš šiais metais Seimo priimtų Medžioklės ir Laukinės gyvūnijos įstatymų pataisų, kurios įsigalios nuo kitų metų. Mat jose įtvirtintos nuostatos dėl kompensuojamos žalos už lūšių ir rudųjų lokių daromą žalą ūkiniams gyvūnams ir bitynams. Todėl ŽŪM siūlo metodikoje nustatyti, kad bitynams padarytą žalą sudarytų bičių šeimų sunaikinimo ir avilių suniokojimo nuostoliai. Žalos dydis būtų skaičiuojamas pagal kasmet žemės ūkio ministro įsakymais tvirtinamas biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos vidutines normatyvines kainas, o už kiekvieną sunaikintą avilį metodikoje būtų nustatyta fiksuota maksimali kompensacijos suma.
ŽŪM metodikos pataisose taip pat pasigenda finansavimo savivaldybėms už valstybės perduotos funkcijos vykdymą. Kadangi medžioklės ir laukinių gyvūnų populiacijos reguliavimo klausimai priskirti aplinkos ministro valdymo sričiai, ŽŪM mano, kad AM turi prisidėti prie šios valstybės perduotos funkcijos finansavimo. Taip pat ŽŪM siūlo naikinti aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintą Griežtai saugomų gyvūnų rūšių padarytos žalos apskaičiavimo metodiką, o jos nuostatas integruoti į Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams apskaičiavimo metodiką, nes abi metodikos reglamentuoja tuos pačius žalos nustatymo ir apskaičiavimo principus.
Šėrimo ribojimai AAD naudai, mirties lizdai ir medžiotojų migracija. Pokalbiai apie medžioklę #79
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
