Lietuva – vienintelė Baltijos šalis, kurioje medžioti lūšis draudžiama, nes mokslininkai skaičiuoja, kad mūsų teritorijoje yra tik apie 100 lūšių. Pas kaimynus šių gražių ir baikščių kačių gerokai daugiau: Latvijoje – apie 1600, Estijoje – apie 1000.
Nors Lietuvoje lūšys tausojamos, daugelyje kitų šalių, kur jas medžioti leidžiama, šie gyvūnai laikomi vertingu trofėjumi.
Nors lūšys nėra tokios matomos kaip vilkai, jos neretai irgi užpuola galvijus ir papjauna po kokią avį ar ožką. Daugelis turbūt girdėjo legendų, kad lūšis gali patyliukais užšokti nuo medžio, kuriame užsimaskavusi laukia savo aukos. Atvejai, kai lūšis užpuola žmogų, tokie reti, kad grybautojai gali jaustis saugūs.
Lūšims nepatinka atviros vietos, todėl jos geriau jaučiasi miške – kuo didesnis, tuo geriau. Kadangi pagrindinis lūšies grobis – stirnos, jų paprastai būna ten, kur ir stirnų. Kitaip nei vilkų, lūšių teritorija labai aiški, tad jų negali daugėti ir daugėti, kol ant kiekvieno kampo bus po lūšį.
Kai lūšys pasiekia atitinkamą savo teritorijos plotą, įsijungia tam tikras savireguliacijos procesas ir jos net gali viena kitą nugalabyti, todėl vienoje teritorijoje jų neribotai niekada neprisidaugina. Vis dėlto šiais laikais didžiausia grėsmė lūšims yra jų buveinių nykimas.
Latvijoje ir Estijoje pastebėta, kad teisėta lūšių medžioklė yra geriausias instrumentas stabilioms populiacijoms išsaugoti ir neteisėto lūšių šaudymo pavojui panaikinti. Latvijoje informacija apie sumedžiotas lūšis perduodama mokslininkams, kurie apibendrina duomenis apie populiacijos būklę: ką lūšys ėda, kiek patelių turėjo lūšiukų, kokiais parazitais gyvūnai buvo užsikrėtę ir t. t. Jeigu lūšys šaudomos nelegaliai, informacija apie jas dingsta ir niekas nenujaučia, kas iš tiesų populiacijoje vyksta.
Lūšys medžiojamos ne tik dėl vertingo kailio ir trofėjaus (kaukolės), teigiama, kad jų mėsa – tikras delikatesas. Tik reikia būti atsargiam, nes praktiškai visoms Latvijos lūšims nustatyta trichineliozė.
Informacija
Paprastosios lūšys (Lynx lynx) savaime paplitusios Eurazijos šiaurinėje dalyje nuo Atlanto vandenyno pakrančių Skandinavijoje iki Ramiojo vandenyno Kamčiatkoje, Primorėje ir Šiaurės Korėjoje, pietinis arealas – Himalajų kalnuose. Kadaise buvo paplitusios beveik visoje Europoje, išskyrus Iberijos pusiasalį, tačiau XX a. viduryje Europos vakaruose ir viduryje išnyko. Vėliau pradėtos sėkmingai reintrodukuoti. Apie 90 proc. paprastųjų lūšių populiacijos gyvena Sibire.
Paprastųjų lūšių skaičius pagal šalis:
Norvegijoje: 600
Švedijoje: 1000–1400
Suomijoje: 2700–2900
Estijoje: 1000. Čia gyvena tankiausia lūšių populiacija.
Latvijoje: 1600
Lietuvoje: 90–100
Lenkijoje: 180
Baltarusijoje: 400–450
Ukrainoje (dauguma Karpatų kalnuose): 350–400
Vokietijoje: 100–160
Šveicarijoje: 130
Slovakijoje (ypač Karpatų kalnuose): 450
Rumunijoje (ypač Karpatų kalnuose): 1500
Bosnijoje ir Hercegovinoje: 1200
Albanijoje: ne daugiau kaip 20
Makedonijoje: 100
Bulgarijoje: 700
Lietuvoje gyvena paprastosios lūšies šiaurinių paprastųjų lūšių porūšis. Tai labai retas, į Lietuvos raudonosios knygos 1(E) kategoriją įrašytas gyvūnas. XX a. pradžioje Tadas Ivanauskas rašė, kad jų liko tik menki likučiai. Kurį laiką jos medžiotos, bet 1979 m. medžioklė uždrausta. 2008 m. Lietuvoje gyveno kelios dešimtys šiaurinių paprastųjų lūšių. Šiek tiek žvėrių užklysta iš Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos.
1965 m. Lietuvoje gyveno 40 lūšių (14 iš jų buvo sumedžiotos), 1970 m. – 140 (13 sumedžiota), 1975 m. – 200 (17 sumedžiota), 1980 m. – 120 lūšių, 1985 m. – 200, 1988 m. – 215, 1990 m. – 170, 1995 m. – 100, 2000 m. – 87, 2015 m. – 97 paprastosios lūšys.
Pasakoja liudytojai. Mūsų klube yra mažiausiai aštuonios lūšys!
Norite nusipirkti žurnalą internetu arba jį užsiprenumeruoti?
