Nuotrauka: Darius Babelis
Viešojoje erdvėje Lietuvoje pastaraisiais metais vis dažniau pasigirsta teiginių, kad tauriųjų elnių skaičius mūsų šalyje tapo rimta problema ir kad valstybė esą atsidūrė kažkokioje išskirtinėje situacijoje. Tačiau pažvelgus į Europos masto duomenis vaizdas tampa kur kas ramesnis ir tuo pačiu daug aiškesnis. Lietuva šiuo požiūriu nėra jokia išimtis ir net nepatenka į tas valstybes, kuriose elnių populiacijos tankis yra didžiausias. Tai, ką matome pas mus, didžiąja dalimi yra bendros Europos tendencijos dalis.
Ūkininkų skundai dėl padaromos žalos, kai kuriuose regionuose didėjančios kompensacijos, kurias turi mokėti medžiotojų būreliai, žemės savininkų nepasitenkinimas dėl ribotų galimybių medžioti savo valdose, taip pat kasmetiniai medžiojamųjų gyvūnų apskaitos duomenys parodo, kokia yra elnių populiacija valstybėje ir kaip ji keičiasi bėgant metams. Įdomu tai, kad Aplinkos ministerijos duomenys, skelbiami oficialioje interneto svetainėje, rodo gana ryškius gyvūnų skaičiaus svyravimus skirtingais metais.
Prieš dešimt metų Lietuvoje oficialiai buvo tik 33318 tauriųjų elnių. Didžiausias skaičius pasiektas 2024 metais, kai pagal oficialius duomenis šalyje buvo beveik 90000 šių gyvūnų. Būtent tuo metu pradėjo stiprėti diskusijos iš ūkininkų ir miškininkų pusės dėl būtinybės sparčiai mažinti šią populiaciją. Žinoma, tik dalis su medžiokle susijusių partnerių mano, kad tai būtina daryti, tačiau nemažai ūkininkų patys yra medžiotojai, o medžiotojų būreliai, galintys kompensuoti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, ir toliau palaiko gana didelę elnių populiaciją.
Su visais Aplinkos ministerijos duomenimis galima susipažinti čia
Mažinti elnių populiaciją vien remiantis jų daromos žalos mastu nėra tikslinga. Reikšmingas ir staigus stambiųjų žolėdžių skaičiaus sumažinimas neišvengiamai turėtų pasekmių. Tai paveiktų ne tik medžioklės ūkį, bet ir miško ekosistemą, gyvūnų elgseną bei populiacijos struktūrą ateityje. Tai taip pat turėtų įtakos stambiųjų plėšrūnų būklei ir elgsenai. Mažiau laukinių gyvūnų miškuose reikštų didesnę tikimybę, kad plėšrūnai dažniau puls ūkinius ir naminius gyvūnus. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad afrikinis kiaulių maras gerokai sumažino šernų skaičių, todėl elniai tampa labai svarbūs siekiant išlaikyti saugomų vilkų, lūšių ir augančią lokių populiaciją.
Naujausia Europos medžioklės ir gamtos apsaugos federacija (FACE) Ungulate Harvest Report 2025 ataskaita rodo, kad tauriųjų elnių populiacija Europoje per pastaruosius dešimtmečius augo tiek skaičiumi, tiek paplitimu. Kartu didėjo ir sumedžiojamų gyvūnų kiekis. Jei du tūkstantųjų pradžioje Europoje kasmet buvo sumedžiojama mažiau nei 500000 tauriųjų elnių, šiandien šis skaičius siekia apie vieną milijoną gyvūnų per metus 29 valstybėse.
Tai reiškia, kad tauriųjų elnių populiacijos valdymas daugelyje Europos šalių tapo įprasta ir visiškai normali laukinės gyvūnijos valdymo dalimi. Būtent šiame kontekste reikia vertinti ir situaciją Lietuvoje.
Didžiausi tauriųjų elnių sumedžiojimo mastai Europoje yra Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Lenkijoje, kur kiekvienoje iš šių šalių per sezoną sumedžiojama daugiau nei 100000 gyvūnų. Po jų seka Prancūzija, Vengrija, Vokietija, Austrija, Slovakija, Norvegija ir kitos valstybės, kuriose elnių populiacijų valdymas yra itin aktyvus.
Lietuva šiame Europos žemėlapyje nėra tarp didžiausių valstybių, tačiau taip pat nėra ir periferijoje. Mes priklausome tai valstybių grupei, kur tauriųjų elnių populiacijos valdymas yra rimtas, sistemingas ir reikšmingas procesas. Kitaip tariant, tai, kad Lietuvoje elnių medžioklė yra intensyvi, nėra jokia anomalija, o visiškai suprantama realybė Europos kontekste.
Tai ypač svarbu tuo metu, kai viešojoje erdvėje kartais sudaromas įspūdis, kad Lietuvoje vyksta kažkas išskirtinio ir nekontroliuojamo. Iš tiesų duomenys rodo priešingai. tauriųjų elnių populiacijos augimas yra plataus masto Europos reiškinys, todėl ir valdymo intensyvumas daugelyje vietų didėja.
Be to, FACE ataskaitoje minimi tyrimai atkreipia dėmesį į dar vieną svarbų aspektą. Tauriųjų elnių populiacijos tankį ir paplitimą Europoje labiau lemia medžioklė ir žemės naudojimas, o ne stambieji plėšrūnai, tokie kaip vilkai, lūšys ar lokiai. Tai reiškia, kad populiacijos valdymas vis dar iš esmės yra žmogaus rankose.
Svarbiausia išvada yra paprasta. tauriųjų elnių buvimas ir intensyvesnis jų valdymas savaime nėra krizės požymis. tai normalus procesas, kuris daugelyje Europos šalių jau seniai yra kasdienybė. pagrindinis klausimas nėra, ar elnių yra per daug emocine ar politine prasme. svarbiausia yra tai, ar populiacija valdoma protingai, subalansuotai ir ilgalaikėje perspektyvoje pagrįstai.
Ir būtent čia slypi skirtumas tarp triukšmo ir realaus valdymo.
Su FACE ataskaita galima susipažinti čia.
Medžioklės kinologijai atėjo galas? LMŽD siūlo sprendimus. Pokalbiai apie medžioklę #85
Visą straipsnį skaitykite naujausiame žurnalo Medžioklė numeryje
Prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
